Taigi, koks tai skambutis? Tiesiog kuklus Lietuvos banko pranešimas spaudai, kuriame rašoma, kad, Lietuvos banko (LB) duomenimis, šių metų sausį Lietuvos gyventojų sąskaitose pinigų sumažėjo iki 20,36 mlrd. eurų, o dar 2021 m. gruodį siekė apie 20,87 mlrd. eurų.

Tai nutiko pirmą kartą po daug metų. Per visą pandemiją gyventojų sąskaitos tik augo, kol neišmušė infliacijos valanda. Dabar tam, kad būtų galima palaikyti įprastą pragyvenimo lygį, reikia vis daugiau pinigų, ir šeimoms jų tiesiog neužtenka. Tenka tiesti ranką į sąskaitas ir kojines, kur guli grynieji. Kitas dalykas – tai galbūt požymis, jog verslai pradeda strigti ir pajamų žmonės gauna mažiau.

Daug kam teks labai rimtai pasvarstyti, ar dar priklauso viduriniajai klasei.

Kariniai veiksmai Ukrainoje kelia nerimą ne tik dėl jos ir kitų šalių saugumo, bet ir dėl ekonomikos. Staiga pakilusios naftos ir aukso kainos, smukusios akcijų rinkos verčia susimąstyti, kokį poveikį karas Ukrainoje turės Lietuvos rinkoms, tarp jų ir NT. Ekspertai vieningi: nerimas jaučiamas. Ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozuoja, kad NT rinkos aktyvumas turėtų mažėti.

Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius tikino, kad kol kas sunku įvertinti, kaip karas Ukrainoje gali paveikti NT rinką Lietuvoje, tačiau istorija rodo, kad, esant neramiai geopolitinei situacijai, lietuviai linkę susilaikyti nuo didelių pirkinių. „Sunku ką nors pasakyti, nesinori spekuliuoti. Istoriniai duomenys rodo, kad 2014 metais, kai prasidėjo Rusijos veiksmai prieš Ukrainą, buvo tam tikro atsitraukimo nuo turto, perkamo kaip investicija, bet palaukime, pažiūrėkime, kaip viskas bus“, – komentuoja pašnekovas.

Legendinės frazės, atėjusios iš praėjusios krizės priešaušrio, „butai brangs“ paskutinėmis savaitėmis nebeliko.

Įdomu, kad net bankų analitikai, kurie tradiciškai „pila vandenį ant ekonomikos skatinimo malūno“ ir stengiasi skelbti tik džiugias naujienas bei džiugią analitinę informaciją, nebe tokie optimistai. Legendinės frazės, atėjusios iš praėjusios krizės priešaušrio, „butai brangs“ paskutinėmis savaitėmis nebeliko.

Dalis ekonomistų ir analitikų neatmeta, kad Lietuvos ekonomiką šiemet gali ištikti recesija. Jų vertinimu, situacija priklausys nuo Rusijos karo Ukrainoje eigos, tačiau pasekmės dėl Vakarų sankcijų Rusijai bei pasaulinių energijos kainų šuolio reikšmingai paveiks ūkio raidą.

Citatos pabaiga.

Kas toliau? Bankininkai vėlgi žino viską. Auganti infliacija gyventojus verčia atidžiau planuoti savo asmeninius finansus ir persvarstyti kasdienius prioritetus. Kaip rašoma pranešime, remiantis banko „Citadele“ užsakymu bendrovės „Norstat“ atliktu tyrimu, reaguodami į didėjančias kainas lietuviai pirmiausia svarstytų atsisakyti kai kurių kasdienių įpročių ir paslaugų. Ketinantys taip elgtis nurodė beveik pusė (45 proc.) apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų. Taip atsakiusių Latvijoje ir Estijoje buvo atitinkamai 50 proc. ir 57 proc. respondentų. O kainų augimo teigė nejaučiantys 15 proc. Lietuvos gyventojų, 12 proc. – Latvijos ir 17 proc. – Estijos.

Sėdam ant sėdmaišio, patogiai gurkštelim kavos, tiesia, ji jau gerokai pabrango, versti kiek kainavo litais, neverta, nes bus šokas ir kuriam laikui dings kalbos dovana.

Sėdam ant sėdmaišio, patogiai gurkštelim kavos, tiesia, ji jau gerokai pabrango, versti, kiek kainavo litais, neverta, nes bus šokas ir kuriam laikui dings kalbos dovana.

Be šių dalykų, yra ir tokių, apie kuriuos garsiai nekalbama. Tai didžiulė nežinia ir kritimai vertybinių popierių rinkoje bei stagnacija kriptovaliutų segmente. Lengvų pinigų „iš oro“, maitinusių gana didelę visuomenės dalį, taip pat neliko. Palūkanos, tikėtina, šaus į viršų. Darbo rinkai spaudimą darys ukrainiečiai, kuriems tiesiog reikės pragyventi. Ne, verslas sentimentų neturi ir statybose ar dirbti prie konvejerio bei kitur, kur kalba didelės įtakos nedaro, samdys tuos, kurie sutinka darbuotis pigiau. Tikėtina, valstybės biudžetas, nepaisant fantastiškų pajamų iš augančių kainų ir PVM, trauksis arba išlaidas reikės perskirstyti kitaip.

Tikėtina, mažės „modernių bomžų“, kurių specializacija – siurbti didelius pinigus iš įvairių įstaigų ir institucijų mainais pateikiant jokios vertės visuomenei nekuriančius projektus. Pinigų „iš malūnsparnio“ laikais jų buvo užgimę didelė minia.

O kainos? Jos toliau augs. Karas, infliacija ir proga uždirbti papildomai nebus praleista. Brangs ne tik sėdmaišis, bet ir kava.

O kainos? Jos toliau augs. Karas, infliacija ir proga uždirbti papildomai nebus praleista. Brangs ne tik sėdmaišis, bet ir kava.

Kas toliau? Teks karą kariauti – susikaupti ir dirbti tai, kas kuria vertę, nes virtualių kruopų ir kiaulienos dar niekas neišrado. Juos reikia sukurti savo rankomis. Parduoti vizijas ir misijas bus vis sunkiau. Pasaulis iš virtualios realybės grįš į analoginę.

Ar bus tragedija? Ne. Valstybė nebe ta, kaip per pirmą Rusijos krizę ir finansinę krizę. Dalis pamokų išmoktos, pridėta įvairių saugiklių, tačiau gyvenimo kokybė gyvenantiems nuo algos iki algos suprastės.

Ar bus tragedija? Ne. Valstybė nebe ta, kaip per pirmą Rusijos krizę ir finansinę krizę. Dalis pamokų išmoktos, pridėta įvairių saugiklių, tačiau gyvenimo kokybė gyvenantiems nuo algos iki algos suprastės. Dalis, susigundę investuoti, praras pinigus, kitiems teks apriboti poreikius, treti tiesiog neteks parazitinių projektų ir eis dirbti. Tai kur kas paprasčiau ir lengviau nei karas.

Sakote, juokauju? Ne, valstybė jau mažina išlaidas. Pinigų „iš malūnsparnio“ lietus mažės ir juos saujomis griebs vis mažesnis tautiečių kiekis.

Nedirbančius, bet turinčius darbo rinkai besirengiančio asmens statusą žmones siūloma apdrausti sveikatos draudimu valstybės lėšomis. Kitiems, ypač ilgalaikiams bedarbiams, nuo gegužės draustis teks patiems.

Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tokią Sveikatos draudimo įstatymo pataisą. Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko teigimu, nauja tvarka atskirs žmones, kurie ieško darbo ir kurie bedarbiais užsiregistruoja tik dėl socialinių garantijų.

„Tikrai yra tokių žmonių, kurie Užimtumo tarnyboje užsiregistruoja ne tam, kad susirastų darbą, o tam, kad gautų sveikatos draudimą, ir neretu atveju, kad gautų socialinę piniginę paramą, nes savivaldybės juos siunčia ten užsiregistruoti. Taip susiklosto situacija, kad šitie žmonės apsimeta, jog ieško darbo, o mes apsimetame, kad jiems padedame siūlydami darbą, kai iš tikrųjų problemos yra visai kitos ir jas reikia identifikuoti bei pradėti išspręsti“, – Seimo nariams kalbėjo viceministras.

Autorius feisbuke.