Iš esmės, Rusiją suprasti įmanoma. Bet ar reikia? Kam ją suprasti? Kokiu tikslu? Apskritai mane stebina tai, kad kažkas kažkam vis dar yra neaišku. Kas jums neaišku? Jeigu dabar, 2022-ųjų kovo mėnesį, Vakaruose kažkam kažkas yra neaišku, tuomet mes turime didžiulę bėdą.
Apie rusų esybę, mentalitetą, pasaulio suvokimą, indėlį į žmonijos raidą, kultūrą ir t. t. jau rašiau, kai rašiau apie rusofobijos nuosmukį. Galite dar kartą paskaityti čia. Rusai, ilgus šimtmečius rodydami savo tamsumą, radikalumą, žmogaus teisių nepaisymą ir kitus protu nesuvokiamus dalykus, sukūrė kažkokį enigmatinį įvaizdį tautos, kuri turi kažkokią komplikuotą, gilią, niekam nesuprantamą sielą, didelę širdį ir, kaip buvo pasakyta neseniai vykusiame šou „Lužniki“ stadione, gerumą.
Rusai pribūrė kažkokių mitų, aplaistė juos degtine, pašaudė iš „Kalašnikovo“, pagiedojo nesąmonių ir dabar mes visi kažkodėl turimė bandyti suprasti girtų, rėkiančių banditų liaudį. Kodėl? Kodėl mes turime juos bandyti suprasti? Kodėl jie nebando suprasti mūsų, ne lietuvių, o mūsų plačiąja prasme – žmonių. Kodėl jie nenori suprasti žmonių? Nes nėra žmonės? Ar jie tiesiog yra labai ypatingi žmonės?
Ką išvis reiškia žodis „suprasti“? Kokiame kontekste mes vartojame šitą žodį? Kodėl suprasti kitą yra svarbu? Vakaruose šį žodį vartojame tuomet, kai norime surasti visiems naudingą sprendimą, kompromisą. Aš bandau suprasti tave tam, kad žinočiau, kaip turiu elgtis, kad tiek tau, tiek man būtų gerai. Verslininkas bando suprasti vartotojų poreikius ir lūkesčius tam, kad sukurtų atitinkamą prekę, kuri tiktų vartotojui. Tokiu būdu užtikrinama, kad vartotojas bus suinteresuotas įsigyti prekę, o verslininkas sumažins investicijų riziką. Politikai bando vienas kitą suprasti tam, kad galėtų formuoti koalicijas ir kartu dirbti. Kažkas kažkam kažkur nusileis ir visi daugmaž konstruktyviai judės į priekį. Visa tai vyksta civilizuotame pasaulyje. Tik su Rusija kažkaip neišeina.
Skirtingai nuo mūsų, Rusijai „suprasti“ reiškia perprasti. Klysta tie, kurie mano, kad jie nesupranta, kaip veikia Vakarai arba kad Rusija turi kažkokią aukštesnę ideologiją, kuria seka. Jie seniai mus visus perprato ir puikiai tuo naudojasi, skaldydami mūsų visuomenes menkiausiai progai pasitaikius. Apie tai irgi pasakojau dar praeitais metais.
Čia slypi pagrindinis skirtumas tarp mūsų ir jų. Mes bandome kitą suprasti tam, kad visiems – mums ir kitiems – būtų gerai. Rusija gi bando suprasti – t. y. perprasti – tik tam, kad tik Rusijai būtų gerai. Jie išmoksta žaidimo taisykles, bet jų žaidimo tikslas yra nugalėti. Mūsų žaidimo tikslas – pasiekti rezultatyvias lygiąsias. Tai yra fundamentalus skirtumas tarp jų ir mūsų, kurio, deja, Vakarai iki šiol nesuprato.
Rusija yra kaip mažas, piktas vaikas, netgi, sakyčiau, kūdikis, kuris turi daug reikalavimų, bet neturi absoliučiai jokios atsakomybės. Ji cypia, verkia, o mes aplink ją lakstom, galvodami, kas gi vaikeliui šį kartą nutiko. Ar valgyt nori? Ar miegoti? Ar pilvą pučia? Ar apsikakojo? Dažniausiai būna pastarasis variantas. Ir kai gerai drioksteli, tai visi kaimynai užuodžia, skuba uždaryti ventiliacines angas, nes smarvė tokia, kad kvėpuot neįmanoma ir kartais net akis graužia.
Anglų kalboje yra toks žodis „basic“. Deja, lietuvių kalboje nerandu gero atitikmens. „Paprastas“ skamba per plačiai. Tai štai Rusija yra „basic“. Jokios mistikos, paslapties, komplikuoto DNR ten nėra.
Tai yra šalis, kuri šiuo metu bene labiausiai verkia dėl to, kad iš jos traukiasi greitojo maisto restoranai. Anot žmonių, tai yra vienas svarbiausių praradimų, kuriuos sukėlė Vakarų įvestos sankcijos. Suprantat? Tai yra tos vietos, kur mūsų motinos savo vaikų stengiasi nevesti, nes toks maistas tiesiog nėra sveikas. Suprantat?
Tai yra šalis, kurios propagandistai garsiai svarstė vakarietiškus prekinius ženklus atriboti nuo likusio pasaulio ir leisti juos naudoti Rusijoje vidaus rinkos reikmėms. Įsivaizduokime, kad yra „Volkswagen“ ir yra rusiškas „Volkswagen“, kurį gamins rusai Rusijoj be prekės ženklo savininko leidimo. Štai toks požiūris į intelektinę nuosavybę. Suprantat? Ko čia nesuprasti? Apie lėktuvų nacionalizavimą net neverta pradėti kalbėti. Jei šalis iš savo pačių piliečių verslus atiminėja, kažkieno palikti Boeing’ai tiesiog privaloma tvarka turi būti konfiskuoti. Keista, kad tik dabar.
Bandymai Rusiją suprasti visą laiką baigiasi ašaromis. Šalis reketininkė gražiai užliūliuoja (kaip užliūliavo Angelą Merkel), pasinaudodama demokratinės santvarkos silpnybėmis, skaldo kitas šalis iš vidaus, o kai kūdikis nesugeba išsireikalauti, ko nori, ašaromis (t. y. grasinimais), tuomet numeta indus nuo stalo (t. y. siunčia balistines raketas, gradus, tankus, naikintuvus ir t. t.). Bandyti ją suprasti tam, kad būtų įmanoma kartu draugiškai gyventi, yra beprasmis užsiėmimas, nes jokios draugystės, partnerystės ir pažangos Rusijai nereikia. Niekada nereikėjo.
Beje, apie pažangą. Šalis iš esmės nieko pati pagaminti negali arba nemoka ir jokioje pramonės srityje nėra pasiekusi aukšto lygio, išskyrus karinę techniką. Suprantat? Tai, kas žudo, daužo ir naikina, jie gaminti moka. Automobilis? Kompiuteris? Telefonas? Mikrobangų krosnelė? Šaldytuvas? Lygintuvas? Ačiū, ne. Kam jiems pažanga, jeigu iskanderių turi tiek, kad bet kurią dieną gali visus nuleisti iki savo lygio. Suprantat? Ko čia nesuprast? Kai atsilieki futbolo rungtynėse, turi vytis, mušti įvartį. Gyvenime, anot Rusijos, vytis nereikia, nes lygiąsias gali pasiekti užmušęs varžovų komandą, o jei labai pasiseks ir įbauginsi teisėją… gali net ir pergalę įrašys.
Norint suprasti Rusiją ir su Rusija kalbėti, reikia nusileisti iki gatvės bandito lygio. Tačiau, nusileidus iki tokio lygio, vargu, ar bus įmanoma kažką pasiekti, nes tame lygyje Rusija turi labai daug patirties. Ji iš to lygio niekur nesitraukia ir nesitrauks. Nes kol mes vis bandėme ją suprasti, ji mus, deja, perprato.
Pasaulyje yra nedaug valstybių ir tautų, kurios Rusiją supranta. Tai, kad staiga rusų visi nemėgsta, nėra vien reakcija į karą Ukrainoje. Jų nemėgsta jau seniai. Tiesiog, būdami mandagūs, išlaikyti, taktiški ir padorūs, europiečiai negalėjo chamų pasiųsti ten, kur juos pasiuntė Gyvačių salos gynėjai. Tačiau skirtumas tarp Gyvačių salos gynėjų ir italų ar olandų yra tas, kad Gyvačių salos gynėjai kuo puikiausiai žino, kokie yra rusai. Jie Rusiją supranta. O kadangi supranta, puikiai žino, kaip su ja reikia kalbėti. Trumpai. Aiškiai. Ir būtinai siųsti kuo toliau. Deja, Vakarai, net pamatę puikų pavyzdį, jos dar niekur nepasiuntė. Gaila.
