Numatoma, kad šiuo laikotarpiu bus sustiprinta valstybės sienos ir strateginių objektų apsauga, numatoma galimybė riboti lietuviškų žiniasklaidos priemonių veiklą, jei jos skleidžia dezinformaciją, karo propagandą, ragina prievarta pažeisti Lietuvos suverenitetą. Taip pat draudžiamos Rusijos ir Baltarusijos kontroliuojamų žiniasklaidos priemonių programų transliacijos ir agresorius palaikančios akcijos. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė žurnalistams sakė, kad siūlymai nukreipti į grėsmes ir gyventojams nesklandumų nesukels.
Nepaprastosios padėties įvedimo tikslas yra valstybės saugumo didinimas, vyriausybei laikinai plečiant savo įgaliojimus, kurie įprastinėmis sąlygomis būtų negalimi arba sudėtingai įgyjami. Būtent todėl numatyta, jog šis teisinis režimas gali būti įvestas ne ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, tačiau gali būti skelbiamas pakartotinai. Kai kurie Seimo nariai, sprendžiant dėl nepaprastosios padėties pratęsimo, nuogąstavo dėl to, kad dalis suvaržymų yra pertekliniai. Opozicija netgi inicijuoja specialios komisijos nepaprastosios padėties kontrolei sudarymą.
Nepaprastosios padėties atveju neleidžiamas Konstitucijos keitimas. Šis saugiklis įvestas todėl, kad šaliai esant sudėtingoje padėtyje būtų didesnis politinis stabilumas. Žinoma, numatytas saugiklis reikalingas ir todėl, kad nepaprastoji padėtis nevirstų piktnaudžiavimo galiomis šaltiniu, jeigu į valdžią pakliūtų nedemokratiškai nusiteikusios politinės jėgos. Net tada, kai Konstitucijos keitimas yra galimas, pati procedūra sudėtinga. Kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, dėl jos priėmimo turi būti balsuojama du kartus, tarp balsavimų turi būti bent trijų mėnesių pertrauka, abu kartus pritarti turi bent du trečdaliai Seimo narių.
Klausimas dėl nepaprastosios padėties trukdymo priimti Konstitucijos pataisas pirmą kartą iškeltas praėjusių metų pabaigoje, kai susirūpinta dėl tiesioginių merų rinkimų klausimo. Dėl Konstitucinio teismo sprendimo Seimas privalo priimti Konstitucijos pataisas, kad merus ir toliau galėtume rinkti tiesiogiai. Jeigu tai nebus padaryta, teks grįžti prie modelio, kai merą renka taryba. Opozicija skatino greičiau atsisakyti nepaprastosios padėties ir rengti balsavimą dėl pataisos priėmimo neeilinėje Seimo sesijoje, nelaukiant pavasario sesijos. Nors valdantieji iš pradžių kratėsi tokios minties, galiausiai balsavimas šiuo klausimu buvo surengtas neeilinėje sesijoje sausio 18 dieną.
Nors Konstitucijos pataisą vieningai palaikė visi 130 posėdyje dalyvavę Seimo nariai, tačiau jau tada buvo aišku, jog kitas balsavimas bus sudėtingesnis. Frakcijos turi skirtingą įsivaizdavimą, kaip turėtų atrodyti tiesiogiai renkamo mero įgaliojimai. Baiminantis, jog nesutarimai sutrukdys pasiekti pagrindinį tikslą – išlaikyti tiesioginius mero rinkimus, Konstitucijos pataisose įrašyta kompromisinė formuluotė, pagal kurią mero įgaliojimai būtų apibrėžti įstatymu. Tačiau po pirmo balsavimo opozicija pabrėžė, jog iki antrojo turėtų būti aiškios detalės, kaip valdantieji siūlys apibrėžti tiesiogiai renkamo mero įgaliojimus, kitaip savo paramos pataisai negarantavo.
Kompromisas nebus lengvas – opozicija nori išsaugoti kuo artimesnį dabartiniam modeliui, o Tėvynės sąjunga (TS-LKD) merą padaryti vykdomosios valdžios galva, kuris nėra savivaldybės tarybos narys. Kitose valdančiųjų frakcijose (ypač Laisvės partijos) ne visi pritaria TS-LKD pozicijai. Nors opozicijos atstovai teigė, jog Seimas bus priverstas susitarti, bet išlieka tikimybė, jog to padaryti nepavyks.
Nepaprastosios padėties pabaiga išlieka labai miglota perspektyva. Ji galios mažiausiai iki balandžio 21 dienos. Aiškių gairių (be karo Ukrainoje pabaigos), kurios galėtų leisti modeliuoti scenarijus, dėl kurių režimas galėtų būti panaikintas, nėra. Dar gruodį Seimo pirmininkė Viktorija Čimilytė-Nielsen atkreipė dėmesį, kad teoriškai vėliausiai Konstitucijos pataisos dėl tiesioginių merų rinkimų galėtų būti priimtos prieš pat Seimui skelbiant savivaldybių tarybų rinkimus (spalį arba lapkritį), o tai privalu padaryti likus ne mažiau negu penkiems mėnesiams iki tarybų narių įgaliojimų pabaigos. Toks traktavimas suteiktų daugiau laiko Seimui.
Tačiau konstitucinės teisės klausimais Europos tarybos narėms patarinėjanti Venecijos komisija rekomenduoja bet kokius pakeitimus atlikti likus ne mažiau negu metams iki rinkimų, kad politinės partijos turėtų užtektinai laiko pasiruošti. Tad net jeigu nepaprastoji padėtis Lietuvoje nustotų galioti balandžio 21-ąją ir jau kitą dieną Seimas balsuotų dėl Konstitucijos pataisų, iki rinkimų liktų mažiau negu metai (Seimas gali daryti įtaką rinkimų datai, bet ji ribota). Jeigu karas Ukrainoje užsitęstų, vis patrauklesnė alternatyva turbūt pasirodytų dar per pirmąjį nepaprastosios padėties įvedimo laikotarpį kai kurių opozicijos politikų pasiūlyta idėja užbaigti šio režimo galiojimą, surengti balsavimą ir tada vėl įvesti nepaprastąją padėtį.
Antrojo balsavimo Seime laukia ir Konstitucijos pataisos, kurios leistų per apkaltą iš pareigų pašalintiems asmenims po 10 metų vėl dalyvauti rinkimuose. Dėl šios pataisos priėmimo pirmą kartą buvo balsuojama tai pat sausio 18 dieną. Tačiau čia padėtis kitokia – nors keisti reguliavimą Lietuvą įpareigojo Europos žmogaus teisių teismas, bet sprendimas Seime buvo įstrigęs ilgiau negu dešimtmetį. Tad dar ilgesnis pataisos užsigulėjimas politiškai yra gerokai mažiau jautrus dalykas. Ypač dėl to, kad dėl šių pataisų priėmimo abejonių yra mažai, o jos aktualios vos keliems asmenims.
Gerokai slidesnis klausimas yra galimybė į Seimą kandidatuoti jau nuo 21-erių. Seimas turėjo galimybę šią Konstitucijos pataisą galutinai priimti antrą kartą balsuodamas sausio 18 dieną, bet valdantieji balsavimą atšaukė suabejoję, ar pavyks sutelkti pakankamai paramos. Lietuva yra viena iš vos keturių ES šalių, kuriose į parlamentą galima kandidatuoti nuo 25-erių, (jeigu nevertintume kai kuriose šalyse esančių aukštesniųjų parlamentų rūmų. Juose tradiciškai taikomi aukštesni amžiaus ribojimai, bet aukštesnieji rūmai turi mažesnius įgaliojimus negu žemesnieji rūmai). 16 ES šalių į žemuosius arba vienintelius parlamentų rūmus gali kandidatuoti visi 18-mečiai. Visgi, ne visos partijos palaiko šią idėją. Tačiau iki Seimo rinkimų lieka gerokai daugiau laiko, tad turbūt ne nepaprastoji padėtis, o politinės valios trūkumas yra pagrindinė galima kliūtis pataisoms priimti.
Jeigu padėtis Ukrainoje gerės, turbūt bus vis garsiau klausiama, ar negalima išlaikyti reikalingų saugumo priemonių ir be nepaprastosios padėties režimo. Daugelis iš mūsų vargu ar kasdienybėje jaučiame, jog gyvename kitokiomis teisinėmis sąlygomis negu iki vasario 24-osios, bet pasekmes vidaus politikoje rizikuojame pajusti. Galbūt Seimas turės rinktis, ar leisti Vladimirui Putinui pavogti tiesioginius merų rinkimus.
