Dabar pasakymas, jog sunku protu suprasti Rusiją, neatrodo juokingu, matant valstybės užpuolimą XXI amžiuje. Lietuva su Baltijos šalimis daug metų kartojo, kas yra tikroji Rusija ir tylintys arba entuziastingai remiantys režimą jos gyventojai. Priminsiu. Neatlyginta žala už nepripažįstamą Lietuvos ir kitų valstybių okupaciją, Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos dalių okupacija, istorijos perrašinėjimas ir SSRS laikų šlovinimas (o ne apgailestavimas). Jei Putinui didžiausia XX a. katastrofa buvo ne II pasaulinis karas, Ukrainos holodomoras, gulagai, tironija, bet SSRS žlugimas, tai parodo diktatoriaus moralinį kompasą.
Klastojami rinkimai, žiniasklaidos pavertimas propagandos mašina, žudomi ir įkalinami kritikai (A. Navalny B. Nemcov, A. Politkovskaja, S. Magnicki, A. Litvinenka M. Chodorkovski ir kiti), nuolatiniai melai nuo Putino „svarstymų“ apie „rusiškąjį pasaulį“, iki nepripažinimo karinių pajėgų Ukrainos Kryme, Donbase, dopingo sporte, numušto civilių lėktuvo MH17, oponentų nuodijimo užsienyje. Kibernetinės interneto trolių ir propagandos atakos liberaliose demokratijose, parama visiems, kurie ardo Vakarus iš vidaus, spaudimas energetiniais šaltiniais, civilių bombardavimai Sirijoje gerai prisimenami. Dabar teisingai skamba liūdnai juokingas anekdotas: kaip Rusijai susirasti keletą draugų? (Eritrėja, Baltarusija, Šiaurės Korėja, Sirija) – prieš tai turėti daugiau draugų.
Visgi vienu atveju Putinas pataikė. Savu istorijos interpretavimu, „rusiškojo pasaulio“ ir net Rusijos imperijos atstatymu paremta ne vienus rinkimus organizavusios Ukrainos „denacifikacijos“ (Ukrainos prezidentas yra ir žydų kilmės) idėja yra skirta pačiai Rusijai.
Rusijos denacifikacija ar netgi tiksliau deputinizacija dabar yra svarbiausias Ukrainos ir Vakarų tikslas. Kartą paklausiau Rusijos disidento Andrejaus Piontkovskio apie tranzitologijos teoriją: ar autoritarinis režimas gali baigtis, daliai elito prisidedant prie reformistų. Jis atsakė, kad Rusijos atveju tai neįmanoma, nes Putinas yra „stogas“ savo sėbrams. Kritus diktatoriui, jų bus paklausta ir apie nusikaltimus, ir apie nešvarius pinigus – perversmo artimame Rusijos prezidento rate nenusimato.
Putinas kelia egzistencinį pavojų ne tik Ukrainai, bet visam demokratiniam pasauliui. Jo sukurtos ir didžia dalimi palaikomos taisyklės po Antrojo pasaulinio karo ir ypač Šaltojo karo pabaigos yra nepalankios diktatoriškiems režimams. Garsus amerikiečių mokslininkas Francis Fukuyama šiomis dienomis rašė dienraštyje „Financial Times“ apie pavojus liberaliai demokratijai iš populistų, leftistų, kraštutinių dešiniųjų. Prie jų prisideda ir autoritariniai režimai.
Rusija, turinti didžiausia branduolinį arsenalą, ilgą laiką šantažu, papirkinėjimais, dezinformacija bando keisti liberalaus pasaulio tvarką, į kurį orientuojasi Ukraina. Jos transformacija yra smūgis Putino „rusiškojo pasaulio“ sukūrimui. Vasarą kolegos rusakalbiai ukrainiečiai mokslininkai Odesos universitete prie toniko su priedais taurės iškėlė įdomią mintį jog tikrasis „rusiškasis pasaulis“ priklauso ...Ukrainai. Ne tik dėl istorinės Kijyvo Rusios, bet dėl demokratiškos, daugiakalbės, tolerantiškos ir įstatymo viršenybe besiremiančios Ukrainos valstybės, kurioje yra vieta ir ukrainiečių, ir rusų kalbai bei kultūrai.
„Neatiduokime Putinui „rusiškojo pasaulio“ idėjos, kuria grįstas kelias tironijos požiūriu į rusiškai kalbančias tautas, kultūras ir piliečius“, teigė kolegos. Ukrainos gynimas yra ne tik liberalios demokratijos idėjos gynimas, bet ir naujojo demokratiškojo „rusiškojo pasaulio“ kūrimas. Kaip ženklas Rusijai ir Baltarusijai.
„Cancel Russia“ yra tik pradžia. Tolesnių sankcijų bei karinės pagalbos (su naikintuvais) repertuaras neišsemtas. Neleiskime istorijai pasikartoti kaip tragedijai. Tam, kad laisva Ukraina ir demokratiškas rusiškas pasaulis su ja būtų Vakarų civilizacijos dalis. S. Huntingtonas 1996 m. knygoje „Civilizacijų susidūrimas“ paliko Ukrainą už Vakarų ribos. O kas sakė, kad civilizacija negali plėstis, priimant ir ginant norinčius? Britų komikai Monty Python filme „Life of Brian“ klausė „Ką gi mums davė romėnai?“. Aibės (graikų-)romėnų civilizacijos pasiekimų paminėjimų tarpe paskutinis atsakymas buvo „atnešė taiką“.
Honoraras skiriamas VšĮ „Mėlyna ir Geltona“, remti ukrainiečius kovoje prieš Rusijos okupantus.
