Buvau iš tų, kurie galvojo, kad karo nebus, nes netikėjau, kad iki tokio lygmens gali būti pažeista V. Putino psichika. Tačiau, kuomet pamačiau jį TV ekrane, kai jis ukrainiečius išvadino naciais ir narkomanais, V. Putino išvaizda – akys, mimika, gestikuliacija, tonas, leksika bylojo apie sutrikusios psichikos žmogų. Ar tai ligos pasekmės, ar kažkokių medicininių preparatų poveikis, sunku pasakyti, bet pats veiksmas pradėti karą jau yra beprotybė.
Psichiškai subalansuotas žmogus nuo tokio žingsnio tikrai susilaikytų. Juolab, kad kaip diktatorius V. Putinas turėjo viską: valdžią, praktiškai garantuotą iki 2036 m., turtus, galią – daugelį metų savo išsišokimais tiesiog terorizavo Vakarus. Žmogus, kuriam per kelis dešimtmečius politinėje arenoje pavyko išvengti pralaimėjimų, dabar pats, patologiškai įtikėjęs savo paties ir karine Rusijos galia, paskelbė sau ir savo šaliai nuosprendį. V. Putino ir Rusijos didybė bei galybė per kelias dienas subliūško karo mūšiuose Ukrainoje.
Didelė dalis rusų buvo įtikėję, kad su V. Putinu galima jaustis stabiliai. Dabar gi tūkstančiai žūčių, milijonai psichologiškai traumuotų žmonių, gresia šalies ekonominė suirutė. Vienu liguistu savo nurodymu V. Putinas paskelbė nuosprendį sau ir visai Rusijai. Situacija tokia, kad V. Putino elgesys tiesiog brandina pilietinį karą Rusijoje. Grasinimas branduoliniu ginklu yra dar vienas V. Putino jau desperatiškas bandymas įbauginti kitus ir tuo pačiu paguosti save. Iš tikro tai – agonija, patvirtinanti diktatoriaus bejėgiškumą, beviltiškumą ir jo eros pabaigą.
Aišku, V. Putino eros pabaigą apspręs ne vien jo elgesys, bet ir atkirtis jam, atkirtis V. Putino gąsdinimams ir grasinimams. Jei Vakarai jų nepabūgs, o imsis adekvačių, ryžtingų priemonių ir veiksmų, tai ir branduolinio pavojaus tikimybė bus minimali. Jeigu bus pradėta nuolaidžiauti, žaisti naujomis sankcijomis, derėtis pagal V. Putino scenarijų, rizika išaugs šimteriopai.
Ką reikia daryti – akivaizdu. Maksimaliausia humanitarinė ir karinė pagalba Ukrainai, pirmiausia –ginklais, kurie stipriausiai ir efektyviausiai užtikrintų pasipriešinimą. Skubos tvarka darbotvarkėse privalo atsirasti Ukrainos narystės ES ir NATO klausimai.
Pats laikas į dienos šviesą ištraukti ir 1994 m. gruodžio mėn. Budapešto memorandumą, pagal kurį Ukraina atsisakė trečio pagal galingumą branduolinio arsenalo. Jį pasirašė JAV, Jungtinė Karalystė, Rusija ir Ukraina. Budapešto memorandumo įsipareigojimai tarptautinės teisės prasme įpareigojantys ir suteikia JAV ir Britanijai galimybę žymiai prasmingiau juo pasinaudoti, teikiant konkrečią ir veiksmingą karinę pagalbą Ukrainai, kovojančiai prieš Rusiją, kuri ne kartą grubiai pažeidė Budapešto memorandumo įsipareigojimus.
Labai svarbu kuo skubiau suformuoti galingą tarptautinį teritorinės gynybos legioną Ukrainoje. Ukrainos Prezidentas agresijos akivaizdoje veikia ryžtingai, tiksliai, be klaidų, todėl būtina operatyviai įgyvendinti Volodymyro Zelenskio pagalbos prašymus, nes šiandien, gindami savo tėvynę, ukrainiečiai gelbsti Europą, ir ne tik ją, nuo putiniško pragaro.
Psichiatrinėse ligoninėse rastume nemažai karalių, imperatorių. Atrodo, kad ir V. Putinas taip pat yra įtikėjęs, jog „be penkių minučių“ jis esąs pasaulio valdovas. O tų minučių ištiksėjimui vykdomas Ukrainos tautos genocidas, turintis Stalino laikų maskuoto holokausto bruožų. Vieša paslaptis, kad V. Putino aplinka, o tai reiškia – ir pats diktatorius, palaiko fašistuojančias rusiškas grupuotes, toleruoja jų skelbiamus lozungus, kaip antai – „Rusija – be negrų, gėjų ir žydų“. Gal dar ir dėl to žydų kilmės V. Zelenskis yra putinistų taikiklis Nr. 1.
Kaip skelbiama, „JAV žvalgyba stebi kiekvieną V. Putino krustelėjimą“. Teisingai, diktatorius turi jausti, kad jis, kaip nusikaltėlis žmonijai, kaip savo laiku Osama bin Ladenas, yra taikiklyje.
Vis daugiau rusų supranta visą V. Putino beprotybę ir beprasmybę. Vis daugiau ir diktatoriaus aplinkos žmonių, generolų, karininkų nenori būti nusikaltimo žmonijai bendrininkais. Be to, daugumai rusų kariškių tiesiog patinka ramybė ir sotus gyvenimas ir tarnyba pagal posakį – „kareivis miega, o tarnyba eina“.
Tad Rusijai belieka kuo greičiau vaduotis iš baimių ir praeities fantomų, sukeltų V. Putino psichozės, ir žengti į kitokį rytojų – rytojų be Putino.
