Pirmasis scenarijus. Vladimiro Putino ir Aleksandro Lukašenkos režimų nuvertimai
Vakarų valstybėms įvedus sankcijas ir tiekiant ginklus Ukrainai, o Rusijai prarandant reikšmingus kiekius technikos ir karių gyvybių svetimoje žemėje, akivaizdu, kad Putino režimui kiekviena papildoma karinio konflikto diena kainuoja vis brangiau.
Karių mirtys ir žlunganti ekonomika gali lemti platų Rusijos visuomenės nepasitenkinimą ir Vladimiro Putino režimo nuvertimą. Be šio režimo saugumo garantijų ir dėl potencialių Vakarų valstybių ekonominių sankcijų, grėsmė kyla ir Aleksandro Lukašenkos vienvaldystei Baltarusijos teritorijoje.
Realizuojantis šiam scenarijui, Lietuva ir Vakarų valstybės turi būti pasirengusios galimiems visuotiniams neramumams kaimyninėje Baltarusijoje ir Rusijos federacijoje. Susidarius politiniam vakuumui, Rusijoje galimi nauji demokratiniai judėjimai Baltarusijoje, kurių be plačios Rusijos saugumo struktūrų pagalbos Aleksandrui Lukašenkai gali nebepavykti sustabdyti.
Siekiant išvengti kraujo praliejimo Baltarusijoje, Lietuva ir Lenkija turėtų tapti tarpininkėmis tarp Baltarusijos pilietinės visuomenės ir Lukašenkos režimo, bei inicijuoti taikaus valdžios perdavimo procedūras šioje valstybėje. Turėtų būti sudarytos sąlygos taikiam Aleksandro Lukašenkos pasitraukimui, Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos grįžimui į šalį, politinių kalinių paleidimui ir naujų demokratinių rinkimų surengimui. To nepadarius galime tikėtis plataus pilietinio pasipriešinimo Baltarusijoje ir humanitarinės krizės, kurią pajus ir Baltarusijos kaimyninės valstybės.
Antrasis scenarijus. Rusijos ir Baltarusijos režimai išsilaiko, tačiau karą Ukrainoje pralaimi
Baltarusijos Gomelio mieste vykęs pirmasis derybų raundas tarp Ukrainos ir Rusijos atstovų leidžia daryti prielaidą, kad pastaroji valstybė yra linkusi bent jau įsiklausyti į Ukrainos derybinę poziciją.
Mažai tikėtina, kad ateinančiomis dienomis bus sudaryta taikos sutartis, tačiau vien tokių derybų egzistavimas teikia vilties, kad karas neužsitęs ištisus metus.
Tokiu atveju didėja tikimybė, kad Ukraina išlaikys savo valstybingumą, o Rusijoje ir Baltarusijoje išsilaikys priešiški režimai.
Besivystant šiam scenarijui Lietuva turėtų ruoštis naujam Šaltajam karui Europoje tarp Vakarų valstybių ir Rusijos, Baltarusijos režimų. Tačiau šiuo atveju Vakarų valstybių karinės ir geopolitinės pozicijos būtų geresnės nei priešininkų.
Tokio Šaltojo karo karštasis taškas išliks Ukraina, kuri bus palaikoma Vakarų valstybių. Rusijai, siekiančiai toliau plėsti savo teritoriją vakarų kryptimi, visų pirma reikės prijungti nepriklausomybę išsaugojusią Ukrainą, todėl Vakarų šalių ir Lietuvos pagrindinis strateginis tikslas turės būti Ukrainos pokarinis atstatymas ir kariuomenės aprūpinimas vakarietiškais ginklais.
Rusijos kariuomenės patirtais nuostoliais ir sumenkusiu prestižu galimai bandys pasinaudoti Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka. Šio scenarijaus atveju jis gali tikėtis daugiau autonomijos priimant vidaus politikos sprendimus, tačiau abejotina, ar drįstų visiškai atsisakyti Rusijos teikiamų saugumo garantijų, be kurių Lukašenkos režimui grėstų nuvertimas.
Lietuva jau dabar turi ruoštis šiam scenarijui, ieškoti papildomų finansinių išteklių siekiant ateityje prisidėti prie Vakarų valstybių „Maršalo plano“ Ukrainai rengimo. Šaltasis karas taip pat reiškia, kad Lietuva privalo didinti savo karinį biudžetą ir intensyvinti karinės infrastruktūros plėtrą, siekiant priimti kuo daugiau NATO karių. Lietuva privalo tikėtis didesnio Rusijos karių dislokavimo Kaliningrado srityje ir Baltarusijos teritorijoje.
Trečiasis scenarijus. Rusija sugeba įveikti Ukrainą, o Rusijos Baltarusijos režimai išsilaiko
Remiantis šiuo scenarijumi Rusijai pavyksta laimėti karą prieš Ukrainą ir joje įvesti prorusišką vyriausybę, kuri turi bent minimalų visuomenės ir saugumo struktūrų palaikymą. Su Kinijos pagalba Rusijai ir Baltarusijai pavyksta suvaldyti ekonominę krizę ir visuomenėje vykstančius neramumus. Prasideda Šaltasis karas Europoje, tačiau šiuo atveju Vakarų valstybių karinės ir geopolitinės pozicijos yra silpnesnės.
Tokiu atveju Lietuva ir Vakarų šalys turi būti pasirengusios galimoms Rusijos ateities invazijoms į Moldovą ir Sakartvelą. Putino režimui užgrobus šias valstybes, kyla grėsmė ir rytinėms NATO narėms. Rusija gali bandyti tikrinti Aljanso pasiryžimą ginti Baltijos šalis ir Lenkiją, vykdyti provokacijas šių valstybių pasienyje.
Siekiant pasiruošti šiam scenarijui, Lietuvos pagrindinis tikslas būtų ir toliau stiprinti savo atgrasymo potencialą – didinti gynybos biudžeto finansavimą bei būti pasiruošusiems įvesti visuotinį šaukimą anksčiau nei planuojama. Taip pat šiuo momentu turi būti siunčiama aiški žinutė mūsų sąjungininkams dėl būtinybės ateityje Lietuvoje dislokuoti daugiau NATO karių. Lietuvos visuomenė taip pat turėtų būti pratinama gyventi su idėja, kad ateityje Baltarusijos teritorija taps Rusijos Federacijos dalimi, kurioje gali būti dislokuoti Rusijos branduoliniai ginklai ir kariai.
Šie scenarijai yra galimi, bet ne garantuoti, ir Lietuva turi ruoštis kiekvienam iš jų. Lietuvos žmonės ir vadovai turi ruoštis naujai realybei – artimiausioje ateityje Vakarų šalių atviras priešiškumas ir įtampa su Rusijos Federacija ir Baltarusija taps kasdienybe. Kita vertus, šiomis dienomis vykstantis karas gali pradėti visuotinio pasipriešinimo procesus Rusijoje ir Baltarusijoje, kuriuos turės palaikyti Vakarų šalys.
