Premjerė Ingrida Šimonytė, nors ir labai nenoromis, bet pripažino, kad valstybė vis dėlto turi svertų paveikti energijos kainų augimą (gali „kištis“): juk centrinio šildymo kaina yra reguliuojama ir nustatoma valstybės, o per šį reguliavimą Vyriausybė gali pasiekti greičiausią rezultatą, kad sąskaitas gyventojams sumažėtų. Tam jau buvo numatyti ir reikiami pinigai – 23 mln. eurų.
Vyriausybei pateikus tokį netikėtą pasiūlymą ir Seime užregistravus įstatymo projektus, mano iniciatyva buvo pateiktos labai reikalingos pataisos, kurios būtų išplėtusios nulinio PVM tarifo gavėjų ratą, kad vartotojai nebūtų suskirstyti į grupes, kaip dabar: kai kuriems iš jų vis dar taikomas standartinis 21 proc. apmokestinimas. Kalbu apie tuos gyventojus, kurie savo namus šildosi dujomis ir elektra. Jų kaina taip pat smarkiai augo, o valstybės paramos šie namų ūkiai iki šiol nesulaukia – kodėl jie diskriminuojami?
Šio pasiūlymo kritikai, žinoma, sako ir sakys, kad bet koks lengvatinio PVM tarifo taikymo išplėtimas reikš tik viena – valstybės biudžeto praradimus. Tačiau tokiu sudėtingu visiems Lietuvos gyventojams laikotarpiu, kai kiekvienas apsipirkimas maisto prekių parduotuvėje ar kiekviena apmokėta sąskaita už paslaugas tuština žmonių pinigines labiau nei bet kada anksčiau, būtina imtis realių ir, svarbiausia, veiksmingų priemonių siekiant valdyti ir sumažinti šildymo, dujų bei elektros kainas. Preliminariais skaičiavimais, socialdemokratų pasiūlyto nulinio tarifo taikymas biudžetui būtų kainavęs apie 55 mln. eurų. Į šią sumą įskaičiuota ir malkinė mediena.
Vertinant paprastai, jeigu būtų priimti ir Vyriausybės, ir socialdemokratų pateikti pasiūlymai, valstybės biudžetas iš viso netektų tik apie 78 mln. eurų per visą šildymo sezoną. Akcentuoju žodį „tik“. Pateikdami šias pataisas pabrėžėme – praėjusių metų valstybės biudžeto viršpelnis siekė 1,2 mlrd. eurų, o tai reiškia, kad valstybė turi pakankamai finansinių resursų, kad padengtų būsimus nuostolius dėl šių mokestinių lengvatų. Ši suma tikrai nėra didelė, jei atsižvelgiame į tai, kokį efektą siūlomos priemonės duotų valdant kainų augimą ir kokį palengvėjimą pajustų visi vartotojai.
Opozicija jau priprato prie to, kad jos siūlymai vadinami populistiniais – „pinigų mėtymu iš sraigtasparnio“ – ar tiesiog ignoruojami ir nevertinami. Todėl šiek tiek nustebino ne tik Ministrės Pirmininkės persigalvojimas dėl nulinio tarifo centralizuotam šildymui, bet ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Mykolo Majausko viešai išreikšta pozicija, kad sumažinus PVM tarifą elektrai ir dujoms daugiausia išloštų būtent vartotojai. Tokia konservatoriams nebūdinga komiteto pirmininko nuomonė įžiebė viltį, kad šįkart į opozicinių socialdemokratų siūlymą bus žvelgiama rimtai ir valdantieji užmirš savo partines ambicijas dėl bendro tikslo, kad kainos gyventojams sumažėtų.
Reaguodamas į infliacijos sukeltas pasekmes, nuošalyje neliko ir Prezidentas – pateikė papildomą paramos paketą, siūlydamas mokėti tikslines vienkartines 100 eurų išmokas bei sparčiau didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Šios Prezidentūros iniciatyvos neturėtų būti vertinamos kaip netikėtos ar neracionalios. Panašų paramos kelią renkasi daugelis ES šalių Vyriausybių: austrai namų ūkiams skiria vienkartines 150 eurų išmokas, belgai patvirtino vienkartines 100 eurų išmokas, Nyderlandų Vyriausybė patvirtino finansines pagalbos priemones, kuriomis planuoja vienam namų ūkiui skirti vienkartinę 400 eurų išmoką. Tuo metu Vokietija ruošia itin platų vienkartinių išmokų paketą. Jis pasiektų didelį ratą asmenų, kuriems šiuo metu skirtos socialinės išmokos. Ten vienkartinė išmoka sieks iki 175 eurų.
Visi pasiūlyti infliacijos suvaldymui skirti įstatymų projektai – Vyriausybės teikiamas nulinis PVM centriniam šildymui, socialdemokratų frakcijos registruotos pataisos dėl tokio paties tarifo taikymo besišildantiems namus dujomis, elektra ir malkomis bei minėtas Prezidento paketas – Seimo plenarinių posėdžių salę turėjo pasiekti vasario viduryje, neeilinės sesijos metu jie būtų svarstomi skubos tvarka.
Mano manymu, šiuo ypatingai nelengvu laikotarpiu gyventojams svarbiausia matyti, kad valstybė solidarizuojasi ir prisiima dalį naštos ant savo pečių. Žengusi tokių sprendimų link, valdžia staiga sustingo.
Situaciją praktiškai per vieną pusdienį pakeitė didieji valdančiosios koalicijos partneriai – konservatoriai. Iki tol garsiai prisižadėję patvirtinti PVM lengvatas ir dar garsiau agitavę už neeilinę Seimo sesiją, staiga nutarė, kad vis dar tebekylančios kainos ir besipučiančios sąskaitos vartotojams nėra degantis klausimas. Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma netgi pareiškė, kad nesolidu vien dėl PVM lengvatų šaukti neeilinę sesiją – esą nieko neatsitiks, jei visa tai bus svarstoma ir daroma kovo mėnesį.
Prie jo prisijungė ir kai kurie konservatorių deleguoti ministrai: anot jų, situacija gali pasikeisti savaime, tad nėra reikalo rengti nenumatytą posėdį. O labiausiai nustebino energetikos ministras. Anot jo, PVM mokesčio lengvatos elektrai ir dujoms negalima priimti dėl geopolitinių priežasčių, esą karo atveju valstybei prireiks didžiulių lėšų karinėms išlaidoms kompensuoti. Vadovaujantis ministro logika, šiuo metu apskritai nieko negalima keisti, nes visas valstybės aparatas turi būti ruošiamas karui? Tokio pobūdžio pasisakymai, manau, neprideda prestižo nei pačiai Vyriausybei, nei Lietuvai. Bet Dainius Kreivys lieka ištikimas sau: ministras ne pirmą mėnesį tarsi užkeikimą kartoja, esą energijos išteklių kainos tuoj pradės mažėti, todėl nieko nereikia daryti – taigi, ir pataisų priėmimo Seime esą nereikia „forsuoti“.
Bet iki kovo mėnesį prasidėsiančios Seimo pavasario sesijos dar gana toli, iki tol dar visko gali nutikti. Neatmestina, kad valdantieji išvis nebeteiks PVM įstatymo pakeitimų tiesiog tikėdamiesi, kad viskas nurims ir situacija savaime normalizuosis. Nejaugi valdantieji nesupranta, kad tokie staigūs manevrai tik kelia sumaištį ir dar didesnę nežinomybę visuomenėje? Natūralu, kad pastarieji valdančiųjų sprendimai kelia ne vieną klausimą.
Šiandien, žinodami, kad valdantieji tikrai neplanuoja neeilinės Seimo sesijos, galime paklausti: kas vis dėlto įvyko už uždarų valdančios daugumos durų per tą pusdienį?
Kai ryte sakoma viena, o tos pačios dienos popietę staiga persigalvojama, rodo, kad valdančiuosius krečia didžiausi nesutarimai nuo jų atėjimo į valdžią. Nesusikalbėjimas svarbiausiais politiniais klausimais ir vis dažnėjantys koalicijos partnerių „apsišaudymai“ viešojoje erdvėje tokius įtarimus tik stiprina.
Be to, labai tikėtina, kad kai kurie valdančiųjų atstovai per balsavimą dėl lengvatinio PVM tarifo savo balsais būtų parėmę ir socialdemokratų siūlymą dėl nulinio PVM dujoms, elektrai ir malkoms – o tai būtų skaudus politinis smūgis tiek I. Šimonytei, tiek visam ministrų kabinetui. Greičiausiai valdantieji įvertino realią situaciją, tiksliai susiskaičiavo turimus balsus „Už“ ir „Prieš“ – ir nusprendė nerizikuoti: neeilinę Seime sesiją atšaukti, kad išvengtų netikėtumų ir nepageidaujamų politinių pasekmių.
Belieka apgailestauti, kad užgautos politinės ambicijos ir vėl trukdo priimti Lietuvos žmonėms svarbius sprendimus. Valdantiesiems vis sunkiau nuslėpti vidinius nesutarimus. Galima atidėlioti sprendimus, bet atsakomybės neatidėsi.