Pandemija, karantinas ir izoliacija suformavo unikalią politinę, psichologinę bei socialinę aplinką. Mano ne pačioje artimiausioje aplinkoje esama asmenų, kurie kategoriškai smerkia skiepus, kaukių dėvėjimą ir laukia Donaldo Trumpo sugrįžimo. Tarp jų esama inžinierių, mokytojų, net medikų. Buvo metas, kai mėginau diskutuoti ir parodyti logikos spragas jų sąmokslo teorijose, bet greitai supratau, kad tai – religinio pobūdžio jausmai, o man trūksta misionieriaus kvalifikacijų bei motyvacijos, kad juos grąžinčiau į sveiko proto teritoriją.

Palikau su jais mandagų tolimą ryšį dar ir todėl, kad geriau suprasčiau, kas vyksta tame pasaulyje. Šie žmonės kaip maži kamertonai virpa pasaulinės melodijos dažniuose, retransliuodami kelių centrų rašomas partitūras. Pastaraisiais mėnesiais jų žinutės ir nuotaikos įgauna karingesnių, ryžtingesnių ir tamsesnių atspalvių.

Mes prieš juos. Tai yra esminis būvis, vienijantis absoliučią daugumą šių grupuočių – nuo JAV ir Kanados iki Naujosios Zelandijos ir Lietuvos. Tie, kuriuos kadaise vadino antivakseriais, nuosekliai telkia gerokai rimtesnių planų turinčius dešinio spektro judėjimus, o šie savo ruožtu turi ambicijų tapti galinga politine jėga.

Tie, kuriuos kadaise vadino antivakseriais, nuosekliai telkia gerokai rimtesnių planų turinčius dešinio spektro judėjimus, o šie savo ruožtu turi ambicijų tapti galinga politine jėga.

Taigi – prieš ką jie protestuoja, kai galimybių pasai atšaukti, o visi norėjusieji jau pasiskiepijo? Tikrai jau nebe prieš kaukių dėvėjimą, testavimą ar vakcinas. Tai tebuvo katalizatorius, telkiantis veiksnys tiems, kurie ir taip jautėsi palikti nuošalyje. Globalizmo, kapitalizmo, lyčių lygybės, LGBT teisių ir kitų gerokai per toli (jų šventu įsitikinimu) nukeliavusių procesų. Socialiniai tinklai, leidžiantys ir net skatinti tiražuoti viską, ką tik vartoja nekritiški protai, suteikė viltį šiems nusivylusiems pasaulio tvarka milijonams. Mes galime viską pakeisti. Atpildas artėja. Platinam.

Net ketverius metus JAV prezidentas buvo nemažos dalies šių žmonių vilčių švyturys, o kai jis pralaimėjo rinkimus nemaža dalis kurį lauką naiviai tikėjosi trečios dienos prisikėlimo, skelbė datas, kada tai įvyks, o paskui nutilę ėmė ieškoti naujų Atėjimo ženklų. Laukimas užtruko, todėl informacinį vakuumą pakeitė kita darbotvarkė. Aiškesnių datų nėra, tačiau ne tai esmė. Svarbu laukti ir tikėti. Ir ruoštis.

Sausio 23-ąją Vašingtone įvyko protesto renginys, kurį jo rengėjai prilygino legendiniam Vudstokui. Jo žinia sekėjams atkartojo Kanados vilkikų vairuotojų, Naujosios Zelandijos, Belgijos ir kitų šalių riaušininkų retorika. Ten buvo kalbama apie laukiantį naują kovos etapą. Nebe su vakcinomis, bet su pačia blogio šerdimi. Vyriausybėmis, tradicine žiniasklaida, mokslininkais ir visais kitais šėtono tarnais.

„Šaudykite tuos, kurie bando pagrobti ir paskiepyti jūsų vaiką“. Tai raudonomis raidėmis buvo parašyta ant plakato, kurį laikė mitingo dalyvė, apsirišusį galvą rožine juostele. Nebūtinai visuotinė nuomonė, tačiau pakankamai aiškiai nubrėžianti pasiryžimą eiti iki galo ginant savo įsitikinimus, kad ir kuo būtų tikima.

„Šaudykite tuos, kurie bando pagrobti ir paskiepyti jūsų vaiką“. Tai raudonomis raidėmis buvo parašyta ant plakato, kurį laikė mitingo dalyvė, apsirišusį galvą rožine juostele. Nebūtinai visuotinė nuomonė, tačiau pakankamai aiškiai nubrėžianti pasiryžimą eiti iki galo ginant savo įsitikinimus, kad ir kuo būtų tikima.

Kova su virusu Jungtinėse Valstijose jau seniai yra tapusi politinio pasirinkimo reikalu, esminiu visuomenę toliau skaldančiu faktoriumi. Gruodžio apklausų duomenimis, vakcinacijai pritarė 82 proc. demokratų rinkėjų, bet tik 26 proc. respublikonų. Ši takoskyra akivaizdi pačiuose skiepų duomenyse: neskiepyti suaugusieji yra triskart labiau linkę palaikyti respublikonus, bet ne kitą partiją. Tačiau reikalai toje šalyje šįkart klostosi kiek kitaip nei įprasta per šimtus metų, todėl vien balsavimo reiškiant pažiūras gali būti per mažai.

Pasaulį senąjį nušluosime ir naują mes pastatysim – štai kur slypi viso šio proceso telkiančioji jėga. Kažkur girdėta? Žinoma, XX pradžios carinė Rusija ir patvorio bolševikų partija. Bet ši primityvi idėja audrino paprastus protus tada, veikia ji ir dabar. Perdažius tinkama naudoti ir po šimto metų. Ir kodėl neturėtų? Juk žmonės iš esmės – tie patys, tik techninės galimybės sėti vėją ir pjauti audrą – dar patogesnės.

Tai – pasaulinės revoliucijos prieš neteisybę ir priespaudą tęsinys. O revoliucijos, kaip kadaise priminė filmas „Matrica“, yra amžinas procesas. Leninas anuomet mokė, kad smogti reikia tuomet, kai viršūnės nebegali, o apačios nebenori gyventi po senovei. Skelbtis apačių vadais politikai skuba ne tik Amerikoje, bet ir Lietuvoje. Išklausyti paprastą žmogų. Užkirsti kelią susipriešinimui. Padidinti minimalią algą. Sumažinti mokesčius. Tai – signalinės lemputės, iš kurių atpažinsi tą nerangų seno sukirpimo populistą, dar sykį pasibalnojusį visuomenės skaudulių kuiną žygiui į valdžios rūmus.

Lietuvoje tai iki šiol puikiai veikė. Tapšnotojas, suvirintojas ir visi kiti kalbėtojai apie nusipelniusius gyventi geriau užburdavo rinkėjus kas ketverius metus – vis tais pačiais užkeikimais, todėl reikšmingą dalį nepriklausomos Lietuvos gyvavimo ją valdė komunistų partijos klonai ir kiti projektai. Tačiau per kitus rinkimus tradiciniai populistai gali tapti vieninteliu valstybės stabilumo garantu, nes pirmą kartą šalies istorijoje išties radikalios jėgos turės galimybę būti atstovaujamos ne kelių politikos klounų, bet gausios frakcijos.

Pandemijos sukeltas nuovargis, nerimas dėl ateities telkia protesto balsus daugelyje šalių. Lietuva – ne išimtis, tačiau čia situacija gali būti kiek kitokia. O nulemti tai gali tradiciniai veiksniai, visų pirma – chroniškas lyderių deficitas. Šalis, kuri kandidatų į aukščiausią postą susiranda užsienio banko filiale, neturėtų tikėtis, kad jos genofondas yra pakankamai gyvybingas ir įvairus, kad subrandintų tokį mini fiurerį ar bent dučę. Senojo pasaulio griovėjai veikiau iškels raides TRUMP ant Gedimo kalno ir sudrėkę nuo ekstazės dalinsis šiuo žygdarbiu, nei savo gretose atras tą, kuris juos iš tiesų suvienytų.

Lietuva, nepaisant savo narystės NATO, ES ir kituose turtingų džentelmenų klubuose, iš esmės tebėra kaimas kryžkelėje. Čia lengviau ką nors nukopijuoti ir pritaikyti, nei padaryti kažką reikšmingo savarankiškai. Graudžiai apgailėtinos raidės ant kalno, Kanados vėliavos ant dešimties opeliukų blokados maršo, papūgos režimu kartojami argumentai apie žudančius skiepus – tiesiog ratilai balos pakraščiuose.

Lietuva, nepaisant savo narystės NATO, ES ir kituose turtingų džentelmenų klubuose, iš esmės tebėra kaimas kryžkelėje. Čia lengviau ką nors nukopijuoti ir pritaikyti, nei padaryti kažką reikšmingo savarankiškai.

Vis dėlto, būtų naivu manyti, kad šie protesto mitingai ir balsai internetuose – tik marginalų šėliojimas, Drąsos kelio akligatvis. Tai, kas kadaise vienijo kovotojus su mistiniu pedofilų klanu, skalūnais, visokiomis danų kiaulidėmis, mutavo kaip lengvai užkrečiamas virusas. Svetur kuriamos, žaibiškai plintančios ir godžiai vartojamos legendos čia krenta į derlingą dirvą.

Ką pavasarį darys vakarykštis antivakseris, kaip žiemkentys išlaukęs visą žvarbią galimybių pasų, kaukių ir skiepų žiemą? Jei gyventų skilusioje Amerikoje – pirktų ginklus ir lauktų instrukcijų. Sprogdinti tiltus, automobilius ir pareigūnus – jau primirštas mūsų valstybės istorijos lapas. Lyderiai susirieja greičiau, nei spėja surengti eilinį mitingą. Todėl nusikalstamos veiklos kelias kol kas mažai tikėtinas. O štai galimybė pamatyti radikalią politinę jėgą, turinčią reikšmingą visuomenės palaikymą – labai reali.

Nebent jie dar kartą ten visi susirietų, vieni kitus užblokuotų ir dar sykį liktų už borto – taip ir neparagavę valdžios, kuri iš esmės ir yra visų tų mūsų naujos pasaulio tvarkos kūrėjų svajonė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (69)