Pradžioje apie dalijamą milijardą. Pamenate buvusios opozicijos (dabartinės valdžios) išsityčiojimą iš „milijardo milijonui“? Suprask, tuo metu suplanuotas NPD didinimas per trejus metus (žmonėms paliekama daugiau pinigų iš darbo užmokesčio) nuskurdina biudžetą, o kai patys visą milijardą per vienerius metus paleidžia iš skolintų lėšų, tai čia yra tai, kuo reikia viešai didžiuotis? Dvigubi standartai, o gal veidmainystė?
Beje, pastaruosius keletą metų žmonių pajamos darbo užmokesčio, pensijų ir kitų išmokų pavidalu irgi buvo didinamos santykinai panašiu mastu, tik skirtumas tas, kad tuo metu infliacija netrukdė tam tapti realiu žmonių pajamų išaugimu, kas mažino skurdą ir nelygybę. Pridedant tai, kad šis milijardas padalintas itin nesubalansuotai – paklauskite, kaip jaučiai pensininkai, gavę ypač skirtingus ir netolygius pensijų didinimus, o ir kitos visuomenės grupės, kurias paminėjau anksčiau – tai valdančiųjų skleidžiamas milijardo mitas yra sudėliotas ant labai nestabilių pagrindų.
Dabar grįžkime prie sudėtingos šio meto situacijos.
Apie situaciją diskutuoja ir netgi teikia siūlymus visi – ekonomistai, verslininkai, apžvalgininkai, opozicija, Prezidentas ir kas tik nori – daugiausia tie, kieno pajamoms kylančios kainos nekelia jokios grėsmės, ir tikrai ne tie, kurie šiuo metu dieną naktį stengiasi, kad „iškištų galvą“ virš skurdo ribos. Yra ir dar vieni, kurie beveik nedalyvauja šiuose klausimuose, o jeigu ir dalyvauja, tai tik labai nenoriai reaguodami į visus jiems trukdančius. Tai mūsų Vyriausybė.
Ir šis jos vangumas bei, sakyčiau, lėtumas jau tampa chroniškas. Šiek tiek chronologijos:
- 2021 m. pavasaris. Pateikiame būsto šildymo kompensacijų gerinimus;
- 2021 m. birželis. Vyriausybė atmeta siūlymą;
- 2021 m. liepa. Smarkiai išauga dujų ir elektros kainos;
- 2021 m. liepa-lapkritis. Opozicija registruoja PVM lengvatas ne tik šildymui, bet ir kitoms būtiniausioms energetinėms išlaidoms, Seimas nesvarsto;
- 2021 m. rugsėjis. Ministrė M. Navickienė tvirtina, kad šildymo kainos pasieks 2018-2019 lygį ir egzistuojanti pagalbos sistema yra pakankama;
- 2021 m. spalis - lapkritis. Vyriausybė atneša į Seimą būto šildymo kompensacijų gerinimą ir Seimas jį priima. Vyriausybė planuoja neženklų 15-20% kompensacijų gavėjų skaičiaus išaugimą. Įsigaliojimas numatytas nuo 2022 m. sausio 1 d., taigi lapkritis-gruodis paliekamas be didesnės apsaugos;
- 2021 m. lapkritis. Seimas pritaria Vyriausybės paketui elektros ir dujų kaina išdėlioti per 5-is metus. Dalis vartotojų tampa skolingi 5-iems metams, nepaisant to, kaip kaina kilsv ar kris ateityje.
- 2022 vasaris. Vyriausybė patvirtina ir Seimui pateikia centrinio šildymo PVM lengvatos įstatymą, kuris galiotų atbuline tvarka;
- 2022 vasaris. Viešai ima sklisti informacija, kad kai kuriose savivaldybėse būsto šildymo kompensacijų kreipiasi 2-4 kartais daugiau žmonių nei įprasta;
- Vakar. Prezidentas pristatė NPD didinimo ir 100 Eur vienkartinę išmoką pažeidžiamiausioms grupėms;
- Vakar. TS-LKD frakcijos seniūnė pareiškia, kad kitos savaitės Seimo neeilinio posėdžio nebus: „nėra žūtbūtinio poreikio“, taigi visų žmonėms svarbių siūlymų svarstymas nusikelia į kovo vidurį.
Gal ir ne visą informaciją išrašiau, bet, bendrai tariant, nuo akivaizdžių faktų atsiradimo ir pirmųjų iniciatyvų Seime, Vyriausybė vidutiniškai vėluoja 6 mėnesius.
Kas vyksta su Vyriausybės lyderyste, jos prognozavimo ir greito veikimo potencialu?
Niekas kitas, tik Vyriausybė su disponuojamomis prognozavimo priemonėmis, kurias sukūrėme dar per praėjusią kadenciją, gali (ir jau seniai galėjo) atsakyti, kas tiksliai ir kokia apimtimi šiuo metu išgyvena sunkiausią situaciją, ir sukurti pačias taikliausias priemones jiems padėti. Nes jeigu tai ne nuo žmonių priklausanti situacija (kaip pandemija) ir netgi ne ilgalaikė (kaip skelbia ekonomistai), tai tampa tiesiogine valdžios atsakomybe padėti žmonėms amortizuoti staigų kainų kilimo smūgį ir šį laiką išgyventi kiek galima oriau.
Galite kritikuoti kiek norite Prezidento, opozicijos, profsąjungų ar verslo, nebegalinčio sukonkuruoti su Lenkija, pasiūlymus, tačiau yra dvi akivaizdžios tiesos:
1) dalis mūsų visuomenės šiuo metu itin sunkiai išgyvena kainų augimą;
2) kaip jiems padėti, geriausius sprendimus gali surasti tik Vyriausybė.
Visi kiti be tikslių duomenų ir sudėtingų jų vertinimo priemonių gali teikti tik daugiau ar mažiau bendro pobūdžio pasiūlymus, kuriuos nesunkiai sukritikuos itin didelius atlyginimus gaunantys ekonomistai. O Vyriausybė delsia...
Kai nėra lyderystės, tada visi aplinkui pradeda dirbti tavo darbą.
Kai nėra lyderystės, visus bandai įtikinti, kad jums dalijamas milijardas turi jus išgelbėti.
Kai nėra lyderystės, visiems bandai įrodyti, kad dalijamas milijardas – tai pajamų didinimo strategija, o Prezidento siūlomos vienkartinės išmokos ar NPD didinimas yra infliaciją didinančios priemonės.
Kai nėra lyderystės žmonės pradeda rekordiškai važiuoti į Lenkiją, lįsti į skolas ar rikiuotis prie „Maisto banko“.
Kai nėra lyderystės įtampa visuomenėje išauga iki seniai regėtų aukštumų...
Jeigu sakysite, kad tam nėra pinigų, tai nėra tiesa. Biudžetas dėl infliacijos surenkamas geriau, rezerve turime iki 500 mln. eurų pandemijos valdymui (bus dideli sutaupymai, nes karantinas nebeplanuojamas), skolinimasis vienkartinėms išmokoms irgi nėra toks skausmingas, kaip tęstiniai įsipareigojimai, kurie sudėti į minėtąjį milijardą.
Taigi tai vyksta ne dėl pinigų ir net ne dėl galimai didesnės infliacijos. Čia politinės valios klausimas – imtis sprendimų, kai jų reikia čia ir dabar.
Kas būtų, jeigu taip būtume veikę 2020-aisiais?
2020 m. užklumpa pandemija, to meto Vyriausybė kovo 16 d. skelbia pirmąjį karantiną.
Gegužės-birželio mėnesį pasileidžia visiškai naujos visas visuomenės grupes apimančios pandemijos pasekmių mažinimo priemonės, kurios, skirtingai negu visame pasaulyje, ne tik, kad padeda išvengti ekonominio nuosmukio bei padėti pagrindus dabartiniam ekonomikos augimui, bet ir, kas itin sunkiai tikėtina, sumažina skurdą bei nelygybę (remiantis tais pačiais SADM prognozavimo instrumentais). Atsimenu „dienos-nakties“ darbus tais mėnesiais ir visiškai nutilusią opoziciją (dabartinę valdžią), ekonomistus, apžvalgininkus ir kitus. Seime Užimtumo įstatymas buvo keičiamas vos ne kas savaitę tam, kad maksimaliai pataikytume į tikruosius žmonių poreikius.
Kas būtų, jeigu ši Vyriausybė būtų pasitikusi pandemiją? Sunku įsivaizduoti, bet kas šiuo metu (į)vyksta su skurdu ir nelygybe, tai mes pamatysime. Savo aplinkoje dabar, o statistikoje tik po kelerių metų.
O kol kas, atrodo, kad teks išgyventi, kaip kas gali.