PSO vadovas, žinoma, į raginimus visiškai nereagavo, o jo lojalumas bei ekonominiai ryšiai su Kinija yra žinomi bei įrodyti. Tačiau ar tikrai Taivanas yra toks svarbus, o ypač Lietuvai? Kokią pareigą mes turime pripažinti valstybę, kurios nėra pripažinusi didžioji dalis pasaulio?
Komunistinės Kinijos (neo)imperializmas Afrikoje (išsamiau čia) bei aktyvumas pietų Kinijos jūroje verčia manyti, kad mėginimas aneksuoti Taivaną jėga yra laiko klausimas. Šis laikas yra vienodai svarbus ne tik Taivanui, bet ir likusiam laisvajam pasauliui.
Pagalbą Taivanui galime suvokti kaip savo moralinę pareigą, nes ir patys buvome gan panašioje situacijoje. Lietuvos valstybė buvo atkurta remiantis tautų apsisprendimo teise, todėl natūralu, kad be moralinės pareigos Lietuva gali ir turi suvaidinti reikšmingą vaidmenį įtraukiant Taivaną į tarptautines organizacijas bei faktinį jos valstybingumo pripažinimą. Taivano įtraukimas į tarptautines organizacijas ir Taivano nepriklausomybės pripažinimas tarp Vakarų bloko valstybių taptų politinio spaudimo priemone. Ši priemonė motyvuotų Kiniją laikytis status quo vietoje imperialistinio tikslo jėga prijungti Taivaną prie komunistų valdomos Kinijos.
Lietuvos ir Kinijos santykiai: kuo ir kada užkliuvome Kinijai?
Lietuvos ir Kinijos santykių pablogėjimui paaiškinti galime pasirinkti tris simbolinius įvykius (visi įvykiai chronologine tvarka čia), kurie įvyko tarp 2019 ir 2022 m. Kinijos dezinformacijos kampanijos prieš Lietuvą aušrą galime įvardinti 2019 m. antrąją pusę. Pirmas iš žinomesnių įvykių, suerzinęs Kiniją, buvo 2019 rugpjūčio 23 d. Honkongo palaikymo akcija, kuomet Vilniaus katedros aikštėje keli šimtai žmonių susikibo tuo pat metu, kai Honkonge tūkstančiai gyventojų suformavo gyvą grandinę protestuodami prieš policijos smurtą bei vis didesnį Kinijos kišimąsi į Honkongo gyventojų gyvenimą.
Tuo metu atvyko priešingą pusę remiantys žmonės, kurių atsinešti plakatai skelbė, jog tiek Tibetas, tiek ir Honkongas priklauso Kinijai amžiams.
Tuo tarpu pirmasis kinų atstovas, parodęs Kinijos požiūrį į Lietuvą, Kinijos prekybos rūmų Lietuvoje pirmininkas Haonanas Wangas tvirtino, kad palaikantieji Honkongo gyventojus buvo suklaidinti melagingą informaciją teikiančios žiniasklaidos, sakydamas:„pabandykite paklausti, ar jie buvo Honkonge, ar jie buvo Kinijoje, kokia esmė, kad jie pakėlė tas vėliavas, už ką jie?“
Tačiau toks įvykis nesusilaukė ypatingo Kinijos dėmesio. Praeitų metų vasario mėnesį vietoj Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos 17+1 susitikime dalyvavo žemesnio rango diplomatas, po kurio Lietuvos Seimo užsienio reikalų komitetas pritarė, kad Lietuva turėtų pasitraukti iš Kinijos 17+1 formato ne tik gindama ES vienybę, bet teigdama, kad ne Kinija, o Japonija yra svarbiausia Lietuvos partnerė Azijoje.
Be kitų provokuojančių momentų iš Lietuvos pusės vyšnia ant torto tapo Lietuvos planas atidaryti Taivano prekybos atstovybę Vilniuje. Esminis Kiniją suerzinęs momentas buvo faktas, kad šios atstovybės pavadinime vartojamas žodis „Taivanas“, o ne „Taipėjus ir apylinkės“. Protestuodama prieš tokius Lietuvos veiksmus, Kinija atšaukė savo ambasadorių iš Vilniaus, o Kinijos dezinformacijos kampanija buvo tokia įgūžusi, jog Lietuvai grasino net branduoliniais smūgiais.
Lietuva Kinijos dezinformacijos kampanijos akimis
Po netikėtų Lietuvos vyriausybės pasisakymų bei sprendimų Taivano atžvilgiu, Kinijos dezinformacijos kampanijoje išsirutuliojo esminės Kinijos naratyvo tezės. Pirma, Lietuva yra ne kas kita, o JAV vasalinė valstybė (angl. puppet state). „Global times“ cituojant garsiąją Vilniaus Rotušės fasade esančią George W. Busho citatą, kad bet kas, kas yra Lietuvos priešas, yra ir JAV priešas teigė, kad „užtikrinti, kad ši [Busho – J.S.] citata išliktų veiksminga, panašu, kad tapo pagrindiniu Lietuvos diplomatijos tikslu, o jos tikslas – dėti visas pastangas, kad įrodytų savo ištikimybę JAV“. Tuo tarpu kalbant apie Lietuvos sprendimus, „Global Times“ pabrėžė, kad tai nėra nepriklausomos valstybės veiksmai, nes „tai tėra laikini JAV strategijos prieš Kiniją atgarsiai“. Ši tezė yra kartojama be sustojimo.
Antra, Lietuvos nubaudimas bus pavyzdys kitiems, kurie nepaklus Kinijos agresyviai politikai. Viename iš savo straipsnių „Global Times“ teigia, kad nors ir „Vilniaus politikai naiviai mano, kad Kinijos ir Lietuvos prekyba tokia maža, jog gali beatodairiškai žaisti „Taivano korta“, kad patiktų Vašingtonui, tikėdamiesi [amerikiečių – J.S] paglostymo“. Be to, jie pabrėžia, kad Lietuva išmoks „skaudžią pamoką vienaip ar kitaip“.
Trečia iš esminių kampanijos tezių yra Lietuvos nesavarankiškumas. Pasak kinų, „Lietuva yra maža šalis, kurios gyventojų skaičius nesiekia vieno iš pirmaujančių Kinijos miestų kvartalų skaičiaus“, o „kai tokia maža šalis bus agresyvi, aktyviai stato save į didelės galios konkurencijos įrankį, ji prišauks bėdų“.
Ketvirta, rodydamos Lietuvos tariamą „nesavarankiškumą“, Kinijos medijos pateikia Estijos bendradarbiavimą su Kinija, kaip savarankiškos ir racionalios valstybės pavyzdį, kuriuo turėtų sekti ir Lietuva. Pasak „Global Times“, „Kinijos ir Estijos diplomatiniai pasiekimai yra įspėjimas Lietuvai“, kuris parodo, kad „Estijos racionalumas ir diplomatinė autonomija leidžia pasiekti visiškai kitokį rezultatą nei Lietuva, kuri aklai pirmenybę teikė JAV interesams“.
Penkta, Lietuva yra JAV įrankis supriešinant Kiniją su ES. Kinijos užsienio reikalų ministerijos valdoma „Global times“ teigia, kad JAV pasinaudoja Lietuva supriešinant Kiniją su ES. Kaip matome, dalis Kinijos dezinformacijos tezių sutampa su Rusijos: ypač tezės apie mažą bei silpną, JAV kontroliuojamą valstybę su geopolitiniais tikslais, neatitinkančiais valstybės ekonominio ir karinio svorio.
Ar santykiai su Taivanu buvo klaida?
Nors pagal teritoriją Taivanas negali varžytis su Kinija, tačiau ekonomine prasme Taivanas yra stipri aukštųjų technologijų valstybė. Aukštųjų technologijų reikšmė ekonomikoje vis auga, o Lietuvos santykių su Taivanu užmezgimas gali būti naudingas abipusiai. Taivano atstovybės Lietuvoje vadovas Ericas Huangas interviu „Svarbiai valandai“ sakė, kad Lietuva bus pirmoji valstybė pasaulyje, su kuria Taivanas pasiruošęs dalintis savo puslaidininkių technologijomis.
Taivanas pirmauja pasaulyje integralinių mikroschemų (angl. integrated circuit) su ypač mažų matmenų komponentais (angl. feature size) gamyboje. Bendradarbiavimas su Taivanu integralinių mikroschemų gamybos srityje yra unikali galimybė Lietuvai sukurti naują aukštų technologijų pramonės šaką, kuri taip pat stimuliuotų mūsų mokslinių centrų bei universitetų vystymąsi (tokiose srityse, kaip mechatronika, elektronika ir kt.), o tai leistų mums pasiekti kur kas aukštesnį mokslinių ir technologinių kompetencijų lygį ir galimai net prisidėti prie EU strateginės autonomijos elektronikos srityje.
Kadangi integralinių mikroschemų gamybos sektorius Lietuvoje beveik neegzistuoja, todėl specialistų Lietuvoje (atmetus retas išimtis) nėra, Taivanas sukurs stipendijas 20-iai Lietuvos studentų puslaidininkių studijoms Taivane. Be to, š. m. pradžioje buvo paskelbta apie Taivano planus sukurti investicinį 200 mln. JAV dolerių fondą, kuris bus skirtas investicijoms į Lietuvos pramonę. Taivano palaikymas yra ne tik svarbus Lietuvos aukštųjų technologijų vystymuisi, bet ir morališkai pagrįstas.
Iš savo istorinės atminties galime pastebėti daug panašumų tarp šiandienos Kinijos bei buvusios SSRS. Taivanas faktiškai yra tokioje pat pozicijoje, kokioje buvome mes 1989-siais metais, vieni siekdami bet kokio užnugario nuo komunistinio režimo. Tiesa, dėl istorinių aplinkybių taivaniečiams yra kur kas sunkiau nei mums Sąjūdžio laikais, nes, kitaip nei SSRS, Kinija vis primena, kad Taivaną jie gali prisijungti jėga. Kitas esminis skirtumas, kad Kinija yra klestinti ekonomika, o ne žlunganti komunistinė valstybė.
Galų gale, Kinijos veiksmai tiek pietų Kinijos jūroje, tiek Taivano teritorijoje nėra konspiracinės teorijos. Kinijos oro pajėgos kone kasdien pažeidinėja Taivano oro erdvę, o Kinijos karinė ekspansija pietų Kinijos jūroje neramina ne tik Taivaną, bet ir kitas šio regiono valstybes. Kitaip sakant, žinutė yra paprasta: jei šiandien demokratinis pasaulis pasiduos dėl geresnių ekonominių rodiklių, tuomet kaip galime būti tikri, kad agresorius nesustos tik ties Taivanu.
Ties Taivano gyventojų tapatybės klausimu svarbu atsižvelgti į 2018 m. atliktą apklausą. Ji parodė, kad mažiau nei 3% taivaniečių save laiko kinais. Todėl Lietuvos pozicija Taivano atžvilgiu yra moraliai pagrįsta bei turi tolesnę vystymosi perspektyvą. Tegul toliau Kinijos propagandistai Lietuvą laiko maža ir nereikšminga valstybe, tačiau jų skiriamas dėmesys rodo priešingai.
