Tad toks išsidirbinėjimas kaip ir nedera su socialdemokratiniais idealais, kurių pati LSDP, akivaizdu, bijo kaip velnias kryžiaus. Štai LSDP garbės pirmininkas Vytenis Andriukaitis delfi.tv laidoje klausė europarlamentaro Andriaus Kubiliaus „Kam viso to reikėjo?, turėdamas omenyje Kinijos konfliktą su Lietuva. Pabrėžiu: Kinijos konfliktą su Lietuva, o ne atvirkščiai. A. Kubilius į klausimą neatsakė. Tačiau besiklausant diskusijos man kilo visa eilė klausimų, tarp mūsų, socialdemokratų, šnekant:
• Ar teisingai supratau, kad klaupdamasi ant kelių prieš Kiniją, LSDP beatodairiškai gina Lietuvai spaudimą darančią kruviną Kinijos komunistinę diktatūrą? Tą, keliančią, kaip ir Rusija, egzistencinę grėsmę demokratijoms?
• Ar LSDP nesutinka, kad Kinijos Respublika (Taivanas) faktiškai atitinka nepriklausomos valstybės požymius pagal tarptautinę teisę? Priminimui: JT susidarius palankiai (komunistinių ir besivystančių šalių) balsų daugumai, 1971 m. JT Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją dėl Kinijos (KLR) atstovavimo JT, taip neteisėtai pašalindama iš JT Taivaną, kuris niekada KLR nepriklausė. Na, kaip ir Karaliaučius Rusijai. (Dainius Žalimas. Taivano dilema – teisė ir teisingumas ar prievarta)
• Ar palyginus menkos apimties prekyba su Kinija yra svarbesnė nei su demokratiniu ir ekonomiškai mums svaresniu bei politiškai prognozuojamu Taivanu?
• Ar LSDP remia ES ir ypač Vokietijos diktatūrų papirkimo politiką, niekaip nesustabdžiusią diktatūrų nuo agresijų prieš savo kaimynus? (Pagaliau Vokietija pareiškė, kad jeigu Putinas puls Ukrainą, Vokietija stabdys Nord Stream 2 projektą, kainavusį 10 mlrd. eurų).
• Ar LSDP, jeigu laimėtų kitus rinkimus, keis Taivano atstovybės pavadinimą į Taipėjaus?
• Ar LSDP renkasi „gerus“ santykius Kiniją, bet ne teigti artimus ryšius bei juos stiprinti su mūsų saugumo garantu JAV?
• Lietuvos vidaus politikoje lyg ir neturėtų būti sunku vadovautis vertybėmis. Tad kodėl LSDP sąmoningai pasirinko nekritikuoti maršiečių, antivalstybininkų, švilpikų, šokančių ant žuvusiųjų už laisvę didvyrių kaulų? Taip LSDP savo tylėjimu pasirinko atvirai remti dešiniuosius radikalus, anarchistus bei jų dievuką Gitaną Nausėdą.
• Ar LSDP frakcija Seime balsuos už Partnerystės įstatymą? Taivano Konstitucinis Teismas tuo tarpu jau 2016 metais, remdamasis lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principais, įtvirtino tos pačios lyties asmenų santuokos laisvę, politikams iki tol nesiryžus spręsti šio klausimo.
Socdemai, susijungę su LDDP, nuosekliai nuo 2001 metų vidaus politikoje vengė remtis vertybine politika, todėl ir jos prasmę kai kam partijoje sunku suprasti. Kinijos ir Rusijos grėsmių akivaizdoje vertybinės politikos gynimas tolygus egzistenciniam demokratijų išlikimui. JAV ir ES jau imasi bei ateityje imsis rimtų Kinijos spaudimui stabdyti priemonių, kaip ir šiandien prieš Rusiją. Taigi, arba LSDP turi pripažinti, kad Kinija ir Rusija yra agresyvios diktatūros, kurias būtina stabdyti, arba socdemams dešiniųjų radikalų ir anarchistų balsai svarbesni už mūsų pačių išlikimą nepriklausoma, demokratine valstybe.
Aš nesu pragmatizmo priešininkas ten, kur nereikalaujama peržengti esminių socialdemokratinių principų, taip pat demokratijos ir žmogaus teisių gynimo. Tad pasižiūrėkime pragmatiškai, kiek ekonomiškai Lietuvai naudinga investuoti į korumpuotas diktatūras, naudojančias ekonomiką kaip politinį vėzdą, o žaidimo taisyklės keičiamos vieną rytą atsikėlus ne ant tos kojos. Kai tik Kinija treptelėjo ta koja, LSDP puolė šaukti apie „didžiulius finansinius praradimus“. Bet, anot statybininko Roberto Dargio, „Verslas iš esmės jau ne kartą yra įrodęs, kad jo atsparumas yra be galo gyvybingas. Nemanau, kad dėl Kinijos konflikto su Lietuva ekonomika sugrius, nemanau, kad dėl to patirsime milžiniškus nuostolius, bet tokie dalykai turėtų būti sprendžiami kitaip“.
Panašiai mano optikos ir lazerių technologijų įmonės „Altechna“ valdybos pirmininkas Šarūnas Šiugžda. Tad nekurkime mitų dėl pigių politinių taškelių. Kinijos investicijos į Lietuvą 2020 m. buvo 7,8 milijonai eurų, Lietuva Kinijoje investavo 39,9 milijonus. Lietuva eksportuoja į Kiniją už 200 -300 mln. eurų, Kinija į Lietuvą už 1,2 milijardus. Reiškia, ne Lietuvos naudai. Lietuvos prekyba su Kinija sudaro apie 0,7 proc. viso eksporto, galimas sumažėjimas nuo 0,1proc. iki 0,5 proc. 2022.
Taip, konflikto pasekmės verslams, investavusiems į Kiniją, skaudžios, be abejo, būtina tuos praradimus proto ribose finansiškai kompensuoti, ir kuo greičiau. Bet ir verslininkams laikas išmokti pamoką: investicijos į diktatūras bei bananų respublikas yra tik jų pačių rizikos kaina. Patys už praradimus ir turi mokėti.
Taivanas planuoja investuoti Lietuvoje 1,2 milijardų eurų. Taivanas taip pat superka prekes, kurias stabdo Kinija. Tad ar gali beprincipio pragmatizmo šalininkai Lietuvoje protingai paaiškinti, kodėl jie nori būti išdulkinti Kinijos už dyką?
LSDP teigia, jog Europos Sąjungai svarbi „taiki politika su visais“. Deja, ši politika niekaip nepasitvirtino, nesustabdė Rusijos kruvinų avantiūrų Sakartvele, Moldovoje, Ukrainoje, nesustabdys ir karo prieš Ukrainą tęsinio. Vokietija, pamiršusi vertybinę politiką, įprasmintą ES sutartyje (ES sutarties 2 straipsnis, 3 straipsnio 5 dalis), tiek investavo į Rusiją ir Kiniją, tiek joms nuolaidžiavo, ir vis viena jų apetitas hegemonijai net nesiruošia sumažėti. Tad keistai atrodo LSDP, stojusi ginti komunistinę Kinijos diktatūrą, nors net ir jokios rimtos ekonominės racijos nesimato.
Gal visgi dešiniųjų vyriausybė protingai pasirinko tartis su JAV dėl Taivano atstovybės jo vardu atidarymo, kuriam Briuselyje skambiai pritarė ir europarlamentarai Vilija Blinkevičiūtė bei Juozas Olekas? (Kuriam galui reikėjo keisti plokštelę sugrįžus į Lietuvą, sunku suvokti.). Tuo pat pritariu pagrįstai kritikai konservatoriams už jų nekonstruktyvų nenorą ar negebėjimą komunikuoti, tartis su opozicija keičiant užsienio politikos gaires, prieš tai siekiant sąjungininkų Europos Sąjungoje pritarimo.
Nors, būtume paklausę 1990-tųjų laikų Prancūzijos ir Vokietijos vadovų, būtume matę atkurtą ir demokratinę Lietuvą kaip savo ausis. Jeigu socdemai nenustos gaudyti pigių populistinių taškų lyg vasarą musių, toks elgesys gali baigtis Taivano simpatijų ir noro investuoti į Lietuvą praradimu. Jis bus daug skaudesnis nei Kinijos atveju. Ir ne vien ekonomine prasme.
Nenoras atvirai stoti į demokratinio Taivano pusę, pritarimas karbauskininkų ruporo G. Nausėdos leptelėjimui, neva atstovybės pavadinimas Taivano vardu buvo klaida, kelia rimtą klausimą, ar lietuviškoji socialdemokratijos atmaina netapo dešiniųjų radikalų ir anarchistų šešėliu. Tokiu atveju tai ir būtų pati skaudžiausia klaida Lietuvos politinėje istorijoje.
