Dujos, savo ruožtu, išaugino ir iš jų gaminamos elektros bei šildymo kainas. Pavyzdžiui, elektros kaina Europoje šoko daugiau nei dukart. O šilumos tiekėjams ėmė trūksti lėšų brangių dujų įsigijimui.
Tokių rinkos pokyčių Europa negalėjo susapnuoti net savo baisiausiuose košmaruose, tačiau tam tikra prasme tai yra kaina, kurią turime sumokėti už ES pademonstruotą naivumą Rusijos atžvilgiu. Kol Lietuva kantriai aiškino Europai, kad Rusijos reikia saugotis, Europa klausėsi mūsų tik viena ausimi. Nepaisant mūsų įspėjimų, Baltijos jūros dugne nutįso Vokietiją ir Vakarų Sibirą jungiantis Nord Stream 2 dujotiekis, galiausiai tapęs didžiausios šio amžiaus energetikos krizės priežastimi.
Nors dujotiekio šalininkai, tarp jų – ir Vokietija, aiškino, kad tai grynai komercinis projektas, mes puikiai supratome, kad komercinių, geopolitinėmis ambicijomis neatmieštų projektų su Rusijos valdoma „Gazprom“ tiesiog negali būti. Pasikeitus Vokietijos valdančiajai koalicijai ir jai pristabdžius teisines procedūras, būtinas projekto užbaigimui, baimė, kad Europa į vištidę įsileido lapę, pasitvirtino su kaupu.
Siekdama paspartinti dujotiekio paleidimo procesą, „Gazprom“ praktiškai sustabdė dujų tiekimą į Europą, vykdydama tik minimalius sutartinius įsipareigojimus. O kadangi Rusija kontroliuoja apie 40 proc. visos Europos dujų rinkos, pasiūlos sumažinimas iki dramatiško minimumo dujų kainoms leido šauti kaip fejerverkams.
Ironiška, tačiau tokios Rusijos manipuliacijos privertė Europą dar kartą ir gerokai blaiviau permąstyti, kokie tikslai iš tiesų slepiasi už šio „komercinio“ projekto. Viena vertus, Nord Stream 2 dujotiekis galėtų dar labiau padidinti Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų. O energetinė priklausomybė visuomet reiškia ir geopolitinius kompromisus. Antra vertus, jis leistų Rusijai aplenkti Ukrainą, per kurią į Europą iki šiol keliavo „Gazprom“ dujos, kartu išvengiant ir tranzito mokesčio, sudarančio apie 4 proc. Ukrainos BVP.
Tiesą sakant, šiuos tikslus Rusija ėmė įgyvendinti dar nė nepradėjus naudoti Nord Stream 2 dujotiekio. „Gazprom“ duomenimis, lyginant su praėjusių metų sausiu, šį mėnesį dujų eksportas į Europą sumažėjo 41 proc. Be to, „Gazprom“ paskelbė, kad vasario mėnesį neplanuoja tiekti dujų Europai per Lenkiją ir Baltarusiją dujotiekiu „Jamal-Europa“ ir mažina dujų tiekimą per Ukrainoje esančius taškus.
Tuo pačiu metu Kremlius sėkmingai telkia karines pajėgas prie Ukrainos sienos su Rusija ir Baltarusija, taip spausdamas Vokietiją ir JAV priimti jam palankius sprendimus ne tik energetinėmis, bet ir karinėmis priemonėmis. Paskutiniu metu daug kalbama apie tai, kad Ukrainos invazijos atveju ES ir JAV ne tik taikytų griežtas sankcijas, bet ir stabdytų Nord Stream 2 projektą, tačiau kartu tai ir tam tikra indikacija, kad jei Kremlius Ukrainą paliks ramybei, Nord Stream 2 galėtų būti paleistas.
Dėl šio geopolitinio chaoso ir sąmoningai kaitaliojamos dujų pasiūlos iš Rusijos, dujų kainos tarptautinėse rinkose išlieka nestabilios. Prognozuojama, kad jos ne tik nekris artimiausiu metu, bet gali dar kilti priklausomai nuo Kremliaus veiksmų ir pareiškimų.
Esant tokiai įtemptai situacijai, tiek nacionalinės mūsų šalies institucijos, tiek Vilnius atsakingai ruošiasi galimiems sukrėtimams. Vyriausybei priėmus teisės aktų pakeitimus, mūsų energijos gamintojams leista įsigyti gamtines dujas ne tik biržoje, bet ir neskelbiamų derybų būdu. Pasinaudoję šia galimybe, Vilniaus šilumos tinklai užsitikrino visam vasariui ir kovo pradžiai reikalingą dujų kiekį iš suskystintų gamtinių dujų laivo konkurencingomis kainomis.
Ką tai reiškia klientams? Visų pirma, net Rusijai toliau užsiimant energetiniu šantažu, vilniečiai savo namuose nešals – šiluma pasieks jų namus, kas benutiktų. Ir antra – nors šilumos kainos išliks aukštos, lyginant su ankstesniais metais, staigmenų gyventojams rinka nebepateiks. Ir nors Europos mastu situacija išlieka rimta, Kremliaus dujotiekių kranelių sukiojimo politika mūsų nebeuždusins.