Tokia skandalinga situacija sukėlė pagrįstą gyventojų pyktį gavus šildymo sąskaitas už gruodį, kai net nebuvo labai šalta. Keli pikantiški pavyzdžiai iš gyvenviečių „Facebook“ grupių: Pagiriai, 66 kvadratinių metrų butas, 204 eurai; Pagiriai, 34 kvadratinių metrų butas, 116 eurų; Skaidiškės, 63 kvadratinių metrų butas, 225 eurai; Nemenčinė, 62 kvadratiniai metrai, 250 eurų ir taip toliau. Sunku įsivaizduoti, kaip tokias sąskaitas pajėgs susimokėti pensininkai, kai vidutinė pensija lapkritį Lietuvoje buvo 412 eurų.

Kodėl būtent Vilniaus rajono komunalininkai yra brangiausi Lietuvoje? Iš viso sudeginamo kuro Nemenčinės komunalininkas sudegina 4,3%, o Nemėžio komunalininkas tik 2,7% biokuro. 74% Nemenčinės komunalininko sudeginamo kuro yra gamtinės dujos (likusios 6 šio komunalininko valdomos katilinės kūrenamos anglimis), o Nemėžio komunalininko atveju sudeginamų gamtinių dujų kiekis sudaro net 94%. Mažiausias kainas Lietuvoje gyventojams siūlantys komunalininkai seniai perėjo prie biokuro ir kitų medžiagų deginimo ir beveik visiškai atsisakė gamtinių dujų. Kas sutrukdė tą patį padaryti Vilniaus rajono komunalininkams? Ar deginti beveik vien tik dujas buvo kažkieno interesas, ar tai tiesiog paprastas neūkiškumas? Kas dabar žino.

Daugybė klausimų kelia ir atranka į Nemenčinės ir Nemėžio komunalininkų vadovaujančias pozicijas. Ar į jas atrenkami geriausi, labiausiai kvalifikuoti kandidatai, ar tai daroma remiantis kitais kriterijais? Spręskite patys: abiejų komunalininkų valdybos pirmininku yra Miroslav Romanovski – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vedėjas. Kaip LLRA-KŠS kandidatas dalyvavo Seimo bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rinkimuose.

Nemėžio komunalininko valdybos nariai: Jolanta Stankevič – M. Romanovskio skyriaus darbuotoja. Zinaida Gerasimovič – komunalininko darbuotoja, LLRA-KŠS kandidatė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos rinkimuose. Valdemar Urban – Seimo nario Č. Olševskio padėjėjas, LLRA-KŠS kandidatas Seimo rinkimuose, buvęs LLRA-KŠS deleguotas VRK narys, VRM kancleris, ministerijai vadovaujant R. Tamašiunienei. Danuta Narbut – LLRA-KŠS deleguota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, buvusi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, LLRA-KŠS kandidatė visokio tipo rinkimuose. Tokią pačią litaniją būtų galima surašyti ir apie Nemenčinės komunalininką.

Vilniaus rajono socialdemokratams paskelbus rezoliuciją dėl didžiausių Lietuvoje šildymo kainų, pasirodė ir savivaldybės gynėjai. Ir štai Skaidiškių „Facebook“ grupėje atsirado aktyvus komentatorius – ponas Vladislav. Jis gi ir savivaldybės merės M. Rekst sūnus, ir Nemėžio komunalininko direktoriaus pavaduotojas. Anot tokių komentatorių, dėl didžiausių kainų Lietuvoje kalta visai ne rajono valdžia, bet visi kiti.

Visų pirma, kalti tie (kas jie – nežinia), kurie kažkada pasakė, kad dujos tik pigs. Būtent todėl Vilniaus rajonas ir neinvestavo į savo šilumos ūkį, o dabar tapo aišku – apgavo, kiaulės. 57 kitos savivaldybės beveik visiškai perėjusios prie biokuro, matyt, šių kavarnų melų nebuvo girdėjusios. Net neaišku, kas blogiau – ar tokie prasti pasiteisinimai, ar tai, jog visam pasauliui kalbant apie žaliąjį kursą ir darantis vis aiškiau, jog iškastinis kuras tik brangs, rajono valdžia nesusivokė.

Kita legenda yra ta, kad Vilniaus rajono savivaldybė ypač daug investavo į namų renovaciją. Anot Būsto energijos taupymo agentūros skelbiamų duomenų, Vilniaus rajone tik 2% daugiabučių yra renovuoti (Lietuvos vidurkis – 10%). Tai yra nei daug, nei mažai, o 16 namų per visą Vilniaus rajoną arba 57 vieta tarp Lietuvos savivaldybių pagal renovuotų namų procentą. To kaip ir būtų gana kalbant apie ypatingai dideles investicijas ir „vieną labiausiai socialiai orientuotų savivaldybių šalyje“.

Krizė Vilniaus rajono komunalininkuose yra ilgalaikės LLRA-KŠS strategijos neturėjimo ir neūkiškumo priežastis. Tad ką dabar daryti?

Pirma, vietoje to, kad kalbėtų, kaip viskas Vilniaus rajone puiku, merė jau dabar turėtų mindyti Vyriausybės ir Seimo slenksčius ieškodama finansavimo ir pagalbos įsisavinant europinius pinigus, skirtus mūsų energetikos žalinimui. Čia Vilniaus rajonui, už šilumą mokančiam kartais daugiau nei kiti Lietuvoje, turėtų būti suteiktos tam tikros pirmenybės teisės. Jeigu vietoje neigimo būtų suskubta dirbti, galbūt būtų realu tikėtis, kad kitą šildymo sezoną bent jau dalis reikiamų pajėgumų būtų padengta biokuru, atliekų deginimu ir kitomis alternatyvomis.

Antra, tiek Nemėžio, tiek Nemenčinės komunalininkuose dirba puikių specialistų, bet, kaip sakoma, žuvis pūva nuo galvos. Todėl būtina pradėti pilną abiejų komunalininkų restruktūrizaciją.

Trečia, privaloma gyventojams pristatyti aiškų ir detalų planą, kaip iš šios situacijos bus išeita ir Vilniaus rajono komunalininkai pasieks bent jau vidutines Lietuvos kainas.

Ir, ketvirta, nepriklausomas įmonių veiklos auditas.

Ar galime tikėtis, kad rajono valdžia nedelsdama imsis šių žingsnių? Kol ten toliau sėdi tie patys žmonės, kurių 30 metų trunkanti valdžia ir sukėlė šitą krizę, to tikėtis sunku. Bet rinkimai jau ne už kalnų.