Neigiamai vertino 60 proc. apklaustųjų, teigiamai – tik 13 proc. Galima būtų pasakyti, kad tai dabartinės Lietuvos užsienio politikos bankrotas. Kita vertus, tai tik apklausa. Žmonės dažnai vertindami sociologinius klausimus nedaro racionalios skirties tarp to, ko klausiama, ir jų požiūrio į Vyriausybę apskritai.
Šiandien žmonėms nepatinka pandemijos valdymas, Galimybių pasų įvedimas, augančios kainos ir infliacija, santykiai su kaimynais, valdžios komunikacija ir nesikalbėjimas ir t.t. Visa tai išsilieja į tai, kad pasitikėjimas šia Vyriausybe yra žemumose.
Tai nebuvo jokia paslaptis. Nenuostabu, kad ir URM apklausoje dabartinės valdžios įskaudinti žmonės apie vertybinę Lietuvos politiką atsiliepė ypač neigiamai. Panašu, kad artimiausiu metu, kad ir ko visuomenės nuomonės apklausose klaustų Vyriausybė, gautų neigiamą respondentų įvertinimą.
Kita vertus, jei apklausa būtų vykdoma ne Vyriausybės užsakymu, o klausimai formuluojami kitaip, tai ir atsakymai būtų kiti. Tarkim, ar norėtumėte, kad bendras vidaus produktas (BVP) tenkantis vienam Lietuvos gyventojui, skaičiuojant JAV doleriais, nuo 38,735 išaugtų iki 55,078. Manau, kad absoliuti dauguma pasakytų, kad norėtų.
Pasaulio banko duomenimis, 2020 metais Lietuvos BVP vienam gyventojui skaičiuojant JAV doleriais buvo 38,735.
55,078 – Taivano. Lietuvos ekonominė gerovė neabejotinai per pastarąjį dešimtmetį išaugo, bet panašu, kad pasiekėme tam tikras sunkiai pramušamas lubas.
Praėjusią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komitete pateikta Lietuvos ekonominės būklės apžvalga. Lietuvos banko teigimu, šalis pagal kainas ir atlyginimus vejasi Vakarus, bet ne pagal investicijas į mašinas, įrenginius ir darbo našumą. Nepaisant to, kad atotrūkis pagal darbuotojams tenkančią pridėtinės vertės dalį, lyginant su kitomis ES šalimis narėmis, gerokai sumažėjo, ir dabar Lietuva yra apie vidurį. Vis dėlto, pagal šį rodiklį atsiliekame nuo Latvijos ir Estijos.
Visa tai gali lemti, kad netolimoje ateityje Lietuva praras santykinį konkurencingumą prieš kitas šalis. Lietuvai iškyla reali grėsmė tapti brangia ir ekonomiškai nekonkurencinga valstybe.
Didžiausia problema – Lietuvos verslo investicijos į mašinas ir įrenginius. Jos yra žemiausiame lygyje nuo BVP. Investicijos yra aiškiai nepakankamos. Išliekant šiai tendencijai, tikėtis pagal ekonominę gerovę pasivyti Vakarus – neracionalu.
Štai šioje vietoje į pagalbą Lietuvai gali ateiti Taivanas. Salos verslo žinios ir pinigai gali Lietuvos ekonomikos vystymąsi pakelti į visai kitą lygį. Tai yra galimybė, kurios Lietuva niekuomet neturėjo.
Taivanas žinomas kaip aukštas technologijas kurianti ir gaminanti pasaulio šalis. Žymiausios ir stambiausios Taivano įmonės yra elektronikos gamintojai „Foxconn“, „Pegatron Corp“ ar „Wistron“; išmaniųjų telefonų ir kompiuterinių tinklų įrangos gamintojas „ASUS“; kompiuterių ir elektronikos gamintojas „Quanta Computer“. Be to, iš Taivano yra „Acer“, „Adata“, „Advantech“, „BenQ“ ir daugelis kitų pasaulyje gerai žinomų prekės ženklų.
Praėjusią savaitę paskelbta, kad Taipėjus bendriems Lietuvos ir Taivano verslo projektams artimiausiu metu įsteigs 1 mlrd. dolerių dydžio paskolų fondą. Be to, anksčiau skelbta, kad Taivanas įsteigs 176,7 mln. eurų fondą, skirtą investicijoms į Lietuvos pramonę. Būtent ten, kur investicijų trūksta labiausiai.
Be to, Lietuvai veriasi galimybės, apie kurias kitos šalys gali tik pasvajoti. Taivaniečių atstovybės atidarymas Vilniuje buvo raktas, atrakinęs duris bendradarbiauti lustų ir mikroschemų gamybos srityje.
Taivano ekonominio išsivystymo brangakmenis – Taivano puslaidininkių gamybos įmonė, pasauliui žinoma „TSMC“ prekinio ženklo vardu. Tai didžiausias mikroprocesorių ir vaizdo jutiklių gamintojas pasaulyje. 2021 metais „TSMC“ kontroliavo 90 proc. aukščiausios klasės puslaidininkių gamybos pasaulio rinkos.
Turime suprasti keletą dalykų. Ilgą laiką mikroprocesorių gamybos technologijų žinių pasidalijimą su kitomis valstybėmis Taivanas vertino laibai atsargiai. Dažniausiai tai sieta su salos saugumu. Technologijomis dalintasi tik su JAV ir Japonija, šalimis, karo atveju galinčioms padėti Taivanui apsiginti. Tad Lietuvai atsivėrė galimybės, kurios kitoms šalims neatsiveria.
Kitas dalykas, tai dabartinis šiuolaikinių technologijų kompleksiškumas ir sudėtingumas. „TSMC“ įkūrimas neatsiejamas nuo Morris Chang asmenybės. Po Antrojo pasaulinio karo kinų kilmės verslininkas ilgą laiką dirbo tuo metu pasaulyje lyderiavusioje elektrotechnikos gamybos įmonėje „Texas Instruments“.
Per 25 darbo metus M. Chang kilo karjeros laiptas ir pasiekė atsakingo už puslaidininkių plėtrą bendrovės viceprezidento pareigas. Vis dėlto 1983 metais M. Chang nutarė palikti bendrovę ir greitai perėjo dirbti į Taivano Pramonės technologijų tyrimų institutą.
M. Chang turėjo kontaktus ir rinkos žinias. 1987 metais M. Chang įkūrė „TSMC“. Bendrovės sėkmės paslaptis yra santykinai paprasta. Atskirti du procesai: mikroprocesorių kūrimas ir gamyba. Pradžioje Taivanas negalėjo pasigirti pakankamu skaičiumi specialistų, kurie galėtų kurti mikroprocesorius. Tačiau žinių, kaip juos gaminti pramoniniu būdu, buvo. M. Chango ryšiai JAV leido įtikinti įvairius JAV mikroprocesorių kūrėjus, kad jie gamybos procesą patikėtų „TSMC“ bendrovei.
Taip bendrovė gavo laiko ir ekspertinių žinių, reikalingų įsitvirtinti mikroprocesorių gamybos rinkoje. Ilgainiui „TSMC“ kompetencijos augo ir nuo paprastos gamybos buvo pereita prie sudėtingesnės, vėliau prie naujų gaminių kūrimo.
Deja, technologijos pažengė taip toli į priekį, kad XXI amžiuje neužtenka turėti vieną žmogų, išmanantį rinką, kuris atvertų visas duris. Reikia daug ir įvairių specialistų. Be to, šiuolaikinės mikroprocesorių gamyklos pastatymas reikalauja milžiniško kapitalo.
2021 birželį JAV Kongresas priėmė taip vadinamą mikroprocesorių įstatymą. Nutarta išskirti 52 mlrd. JAV dolerių, kompanijoms, kurios galėtų užtikrinti aukščiausios klasės mikroprocesorių gamybą šalyje. Realiai pasatyti šiuolaikinę mikroprocesorių gamyklą, gebančią gaminti naujausios kartos mikroprocesorius, reikia maždaug 20 mlrd. JAV dolerių. Vadinasi, JAV su Kongreso dotacija tikisi pastatyti daugiausia dvi gamyklas.
Lietuvoje nėra verslo, kuris žinotų, kaip veikia šiuolaikinis mikroprocesorių gamybos verslas. O taip pat galėtų savarankiškai finansuoti lustų gamybos įmonės sukūrimą. Tokio verslo nėra visoje ES. Tad Taivanas gali Lietuvos pramonei suteikti tai, ko suteikti kiti šiandien negali.
Taivano žingsniai Lietuvos atžvilgiu yra neatsitiktiniai. Tai ir atsidėkojimas už Lietuvos poziciją dėl Taivano atstovybės įkūrimo Vilniuje. O taip pat savalaikė Taipėjaus pagalba Lietuvai, patiriančiai ekonominį Kinijos spaudimą.
Reaguodama į Taivaniečių atstovybės atidarymą Vilniuje, Kinija paskelbė Lietuvai griežtą embargą. Boikotuojamos ne tik iš šalies eksportuojamos prekes, bet ir iš kitų ES valstybių siunčiami gaminiai, jei juose įmontuotas bent vienas lietuviškais komponentas.
Taip, tai yra rimtas iššūkis šaliai, bet pakeliamas. Užduokite sau klausimą, ką rinktumėtės: a) galimybę toliau bendradarbiauti su Taivanu, kurio požiūris į Lietuvą yra draugiškas ir kuris gali pakylėti šalį į dar nepatirtas aukštumas ar b) su komunistine Kinijos liaudies respublika, kuriai Lietuva įdomi tiek, kiek yra paklusni?
Ne paslaptis, kad JAV santykiai su Kinija įgauna vis didesnį priešiškumą. Šalys eina į konfrontaciją. Žvelgiant platesniu žvilgsniu, matyti, kad kaip ir Šaltojo karo metu formuojasi dvi priešiškos stovyklos. Vienoje pusėje JAV ir jos sąjungininkai. Kitoje – Kinija ir jos satelitai.
Šiuo atveju ES yra sudėtingoje padėtyje. Viena vertus, Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos ar kitų didelių bloko šalių verslo interesai Kinijoje yra milžiniški. Kita vertus, Europos saugumo garantas yra JAV karinė galia. Vašingtonas ilgai nesitaikstys su tuo, kad dalis ES šalių norės turėti ir amerikiečių garantuojamą saugumą, ir prekybą su Kinija.
Teks rinktis, su kuo ateityje norima eiti „obuoliauti“. Ar su saugumą galinčia garantuoti Amerika, ar su Kinija? Šiandieninis Lietuvos nusigręžimas nuo Pekino yra ekonomiškai prasmingas. Prasmingiau dabar apturėti kiniškus nuostolius, nei didinti įsitraukimą ir ateityje sumokėti didesnę nutraukimo kainą.
Taivaniečių atstovybės atidarymas Vilniuje sukūrė retą galimybę šalies ekonominiam proveržiui. Žinoma, galimybė – tik pirmas žingsnis. Kad ji taptų realybe, būtina ta galimybe pasinaudoti.
