Tačiau, ar panaikinus garinimą ir rinką pilnai užleidus didžiųjų tabako korporacijų gaminiams – IQOS ir įprastinėms cigaretėms – rūkymo keliama žala Lietuvoje mažės? Ar tokia kovos su rūkymu strategija yra toliaregiška, o gal tik dar vienas perteklinis šimto Seimo „valstiečių“ draudimas? Apžvelkime.
Skirtingai nei kaitinamojo tabako gaminiai (pvz., IQOS), garinimas Lietuvoje nuo pat pradžių buvo intensyviai demonizuojamas – žiniasklaidoje mirgėjo gąsdinančios antraštės, politikos formuotojai kalbėjo tik apie galimą žalą, Seimo nariai atsiraitoję rankoves ėmėsi draudimų. Teisinio reguliavimo spragos leido prekei plisti tarp nepilnamečių, o rūkantiems suaugusiesiems buvo teigiama, kad garinimas yra tiek pat ar net labiau žalingas, nei pusę savo vartotojų garantuotai nužudančios cigaretės.
Šios aplinkybės leido prie finišo priartėti greitai ir be kovos – skonių draudimui taip ir neatliktas joks ekspertinis vertinimas, neįvyko nei viena informuota diskusija, dauguma Seimo narių neturi jokių žinių apie naująsias su rūkymu susijusias technologijas, o šalyje nėra ir niekada nebuvo jokios ilgalaikės ir alternatyvas apimančios kovos prieš rūkymą strategijos, tik protarpiniai draudimai ar kainų pakėlimas šen bei ten. Tačiau pasaulyje būna ir kitaip.
„Garinimas nėra nekenksmingas, tačiau jis daug mažiau kenksmingas nei rūkymas“, „Garinimas gali padėti mesti rūkyti“ – skelbia Naujosios Zelandijos Sveikatos apsaugos ministerijos svetainė. „Garinimas yra 95 procentais mažiau kenksmingas nei rūkymas“ – skelbia Anglijos visuomenės sveikatos agentūra, vykdanti rūkantiesiems skirtą perėjimo prie garinimo kampaniją Jungtinėje Karalystėje.
Išties, Jungtinė Karalystė yra kone nuosekliausias metimo rūkyti paslaugas teikianti šalis pasaulyje – daugiau nei dvidešimt metų šalis investuoja į pagalbą metantiems rūkyti ir stebi siūlomų metodų efektyvumą. Trylika universitetų Jungtinėje Karalystėje ir Naujoje Zelandijoje vykdo su garinimo technologijomis susijusius tyrimus ir naudoja jų duomenis, formuodamos kovos prieš rūkymą politiką. Mokslo tyrimams vis labiau rodant, kad garinimas yra daug mažiau kenksmingas rūkančiajam ir tikėtina, kad visai nekenksmingas aplinkiniams, toks persiorientavimas gali padėti greitai ir žymiai sumažinti rūkymo keliamų ligų ir mirčių skaičių.
Kitos „giminingos“ šalys – Naujoji Zelandija, Australija, Kanada taip pat stebi šių tyrimų rezultatus ir jais grindžia nacionalines strategijas. Šių pastangų dėka būtent garinimas šiandien yra geriausiai ir objektyviausiai tiriama rūkymo alternatyva. Technologijoms nenumaldomai tobulėjant, Naujoji Zelandija jau brėžia ir tolimesnį strateginį tikslą – galutinai panaikinti cigarečių bei degiojo tabako rūkymą, jį visiškai uždraudžiant ir taip paverčiant istorija.
Tačiau Lietuvoje ietys ryžtingai nukreiptos į naujoves. Sakoma, kad vadovaujamės Pasaulio sveikatos organizacijos pozicija ir, žinoma, tai yra pats konservatyviausias kelias – pasaulio mokslininkams diskutuojant, Pasaulio sveikatos organizacija dar ilgus dešimtmečius kaups įrodymus, kol bus visiškai tikra savo paskelbsimomis išvadomis. Jų galėsime laukti maždaug 2040-asiais. Tačiau net ir šiandien konservatyvioji PSO savo ataskaitose pripažįsta, kad visiškas perėjimas nuo degiojo tabako prie garinimo rodo sumažėjusią žalą organų sistemoms.
Politika ateičiai turi būti formuojama šiandien, nes, nepaisant žalos ir galimybių ilgalaikio vertinimo trūkumo, žmonės pasaulyje bei Lietuvoje jau gerą dešimtmetį perka ir garina elektronines cigaretes. Iki šiol Lietuva ėjo teisinga kryptimi ir jos reikėtų laikytis.
Pirma, 2021 m. gegužę pagaliau buvo licencijuotos visų su rūkymu susijusių prekių pardavimas, taip užkertant kelią jų įsigyti nepilnamečiams. Griežtas reglamentavimas ir draudimas parduoti nepilnamečiams yra pagrindinės priemonės riboti vaikams neskirtų produktų patekimą į jų rankas ir tai jau pasiteisino Jungtinėje Karalystėje.
Antra, Seime teikiau pasiūlymą pagal naujai patvirtintą Europos Parlamento specialiojo kovos su vėžiu komiteto poziciją. Remiantis rekomendacija, galima būtų drausti ne visus skonius, o tik tuos, kurie yra galimai tikslingai nutaikyti į nepilnamečius ir jiems patrauklūs – konditerijos gaminių (sausainiai, pyragaičiai), kramtomosios gumos, saldainių (šokoladas, guminukai ir kt.), gaiviųjų gėrimų (kola ir kt.) skonius.
Trečia, teikti objektyvią ir mokslo duomenimis pagrįstą informaciją apie elektroninių cigarečių pranašumus, lyginant su degiuoju tabaku, rūkantiesiems. Taip pat apie garinimo su nikotinu ir be jo skirtumus, priklausomybės grėsmę, bet kokios rūšies garinimo žalą suaugusiesiems ir jaunimui. Skonių poveikis taip pat yra nuolat tiriamas, todėl objektyvi ir vis atnaujinama informacija bei tinkamas šios prekės kokybės reguliavimas valstybės lygmeniu išlieka labai svarbūs.
Visuomenės sveikata šiuo atveju priklauso nuo pusiausvyros tarp reguliavimo taisyklių ir juodosios rinkos dydžio išlaikymo. Produktų draudimai dažniau paslepia nei iš tiesų sprendžia problemas, o paslėptos problemos yra linkusios kelti daug didesnę žalą ir įsisenėti. Technologijų amžiuje draudimais nepakovosime prieš naująsias technologijas – reikia jas prisijaukinti ir taikyti subalansuotą skaidrų reguliavimą. Taip turėtų būti ir elektroninių cigarečių bei jų skonių atveju.