Kas gali būti geriau už lietų naujametę naktį? Kai nereikia keiksnoti savivaldybės, atsisakiusios šventinių fejerverkų, nes apniukusiame danguje jų vis tiek nesimatytų. Kai atlydys išvadavo nuo poreikio einant į kiemą rengtis tarsi išėjimui į atvirą kosmosą, atgijo visi gamtos kvapai, o bjauraus balto sniego likučiai traukiasi iki dėmių pakelės grioviuose. Kadangi speigų, pūgų ir žiemos nemėgau nuo vaikystės, tokia metų pradžia nuteikia taip optimistiškai, kad norisi vardinti tik tai, kas gero mūsų laukia 2022 metais.
Pradėkim nuo pasaulio įvykių, nes per retai savo kiemo aktualijas sugebame matyti platesniame kontekste.
Todėl Lietuvos lyderystė žadinant Vakarų pasaulio atsparumą agresyviems Baltarusijos, Rusijos ir Kinijos kėslams lengvai išverčiama į provincialius „anūkas su visais susipyko“ pabambėjimus. Galiu suprasti, kai tai daro opozicijos politikai, kuriems knieti parodyti rinkėjams, esą šie baisiai suklydo 2020 m. rudenį Seimo rinkimuose suteikdami centro dešinės koalicijai mandatą jiems atstovauti iki pat 2024 m.
Arba tiesiogiai nuo Aliaksandro Lukašenkos režimo priklausomus mūsų verslininkus, kurie už galimybę parduoti produkciją Baltarusijos rinkoje ne tik kažkokias ten demokratijos vertybes, bet ir tėvą su motina parduotų. Liūdniau, kai jų aimanos, labai jau primenančios kasmetes Pajūrio kurortų verslininkų raudas apie blogą vasarą, tampa mūsų žiniasklaidoje dominuojančiu naratyvu, o rimtesnei verslo sąlygų pokyčių Rusijoje, Baltarusijoje ir Kinijoje analizei pristinga dėmesio.
Kartais pakaktų pažiūrėti, kas nutiko Kinijos informacinių technologijų ir nekilnojamojo turto vystymo bendrovių akcijoms, ir suprasime, kad bėgti iš ten reikėjo gerokai anksčiau, negu kinai užsirūstino dėl Taivaniečių atstovybės Vilniuje pavadinimo. Nes labiausiai nukentės ne tie, kieno neišmuitintos prekės strigo kažkur Kinijos uostuose, o giliau ten įklimpę investuotojai, patikėję komunistų valdžios propaganda apie sparčiai augančią ekonomiką ir pasaulinę lyderystę.
Sausio 1 d. įsigaliojo Kinijos valdžios paskelbti apribojimai užsienio investuotojams iš esmės užbaigia du dešimtmečius trukusį šios šalies atvirumo laikotarpį. Šiemet iš Kinijos iškelti savo gamybą į Taivaną, Indiją, Singapūrą, o gal ir Vidurio Europos šalis bei Ukrainą bandys beveik visos pasaulinės korporacijos. O daugiausiai laimės tie, kas suskubs tai padaryti pirmieji.
Kita gera žinia turėtų tapti buvusio Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos susinaikinimas. Vadinu jį buvusiu, nes 1994 m. iš tikrųjų laimėjo Baltarusijos prezidento rinkimus, o paskui prasidėjo opozicijos persekiojimas ir piliečių teisių varžymas. Šiuo metu Baltarusija neturi teisėtos valdžios, tik uzurpatorių ir išvarytą iš šalies rinkimų nugalėtoją.
Šiemet A. Lukašenka bandys prastumti naują šalies Konstituciją, kurioje numatyta, kad prezidento pareigas ėjęs asmuo negali būti patrauktas atsakomybėn už veiksmus, atliktus būnant tose pareigose. Tai reiškia, kad uzurpatorius puikiai supranta, jog teisti jį būtų už ką, pradedant rinkimų klastojimu ir baigiant migrantų kontrabanda. Bet ūsuotasis teroristas kažkaip užmiršo kitų buvusių savo draugų – Sadamo Huseino ir Muamaro Kadhafi – likimą. Priminsiu, kad pastarojo kūnas buvo eksponuojamas mėsos parduotuvėje, o libiai stovėjo eilėje, kad galėtų prie jo nusifotografuoti.
Kita gera žinia, kad šiais metais Rusijos Federacija nepradės karo prieš Ukrainą, o visa jos pasienyje sutelkta armija tebuvo vulgarus Kremliaus spektaklis, siekiant pradėti derybas su Vakarais.
Vladimiras Putinas pasiekė, kad su juo būtų kalbama apie Europos saugumo sistemos ateitį. Bet iš ultimatyvių Kremliaus reikalavimų sąrašo tikriausiai liks tik punktas apie „karštosios“ ryšio linijos su NATO, kuri leistų greitai deeskaluoti padėtį konfliktų židiniuose, atkūrimas.
Rusijos pretenzijos spręsti, kas turi teisę stoti į NATO, o kas net ir nenorėdamas privalo pasilikti jos įtakos zonoje, bus mandagiai atmestas, nors per derybų laiką gerokai pasinervinsime, ar tik Vakarai mūsų nepardavinėja dar kartą.
2022 m. vis mažiau kalbėsime apie COVID-19, nes gerokai labiau užkrečiama omikron atmaina pasirodys ne tokia pavojinga daugumai ja užsikrėtusių žmonių, ypač paskiepytiems trimis vakcinos dozėmis, kaip iš pradžių nuogąstavome. „Trumpo bet griežto“ karantino Lietuvoje gali nė neprireikti, jei užsikrėtusiųjų skaičiai kelis kartus viršys pernykščius rekordus, bet reanimacijos lovos neužsipildys.
Seime 2022-ieji taps susikalbėjimo metais, kai valdančiosios daugumos partijos išmoks tartis tarpusavyje ir su pavieniais opozicijos nariais, kaip sutelkti balsų daugumą tokiems sprendimams, kaip Partnerystės įstatymas, mažo narkotikų kiekio dekriminalizavimas ir alkoholio kontrolės liberalizavimas. Suskilę į kelias politines jėgas buvusio Šeimų maršo aktyvistai kiekvieną savaitgalį rengs protestus, bet į juos rinksis tik po kelias dešimtis žmonių.
Prezidentūrai veikiant kaip Gitano Nausėdos viešųjų ryšių agentūrai, Vyriausybė ir valdančiosios daugumos politikai Seime išmoks nesivelti su ja į žodžių mūšius žiniasklaidoje, bet ramiai atmetinės vieną veto po kito. Metų pradžioje įkurta Sauliaus Skvernelio partija reitinguose išstums Ramūno Karbauskio „valstiečius“ iš lyderių trejeto kažkur į lentelės apačią tarp Regionų ir Laisvės partijų. Socialdemokratai liks pirmi, bet atotrūkis tarp jų ir Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sumažės iki apklausų paklaidos.
Metų pradžioje padidinta minimali mėnesio alga, pensijos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų bazinis atlyginimas sukels darbo rinkoje spaudimą kelti algas privačiame sektoriuje. Darbdaviai ims ieškoti žmonių ten, kur jų dar įmanoma pasisamdyti ne vilnietiškomis kainomis, todėl vis daugiau gamybos bei logistikos kelsis į rajonų centrus.
Ūkininkai protestuos prieš Žaliąjį kursą ir mokesčių reformos planus, bet tuo pat metu sėkmingai naudosis visomis finansinės paramos priemonėmis, erzindami kaimynus naujais prabangiais visureigiais ir saulės elektrinėmis ant tvartų stogų.
Metų pabaigoje Andrius Užkalnis iš naujo pasidalins feisbuke savo ilgu įrašu apie įkyrius giminaičius Kalėdų šventės užstalėje ir sulauks dar daugiau pritariančių bei pasipiktinusių skaitytojų diskusijų, negu tuomet, kai skelbė jį pirmą kartą. O aš ir vėl fotografuosiu jums Kalėdų eglučių įžiebimo šventes ir kalbinsiu tą pačią pagal gamtos ženklus orus spėjančią dzūkę.