Suprantama, virusu negali pasidžiaugti tie, kam dėl ligos reikėjo intensyviosios terapijos. Kiekvienas medikas pasakys, kad dirbtinė plaučių ventiliacija yra tokia procedūra, kurios ligonis greitai nepamiršta: žarnos rijimas (endoskopija), tiriant skrandį, yra palyginti smagi patirtis, kaip nosies krapštymas. Nesidžiaugia ir tie, kuriems Covid-19 užbaigė jų gyvenimo kelią, nors gal kitokiu atveju dar būtų gyvenę. Arba gal džiaugiasi, tik jau geresniame pasaulyje. Tačiau visi kiti turime kuo pasidžiaugti, nes išmoktų pamokų yra daug.
PIRMOJI PAMOKA. Nuotolinis darbas gali būti nuostabus. Tiksliau, jis visas turėtų būti visas daugiausia nuotolinis, kad ir ką jums sakytų rėksmingi organizatoriai ir ramtadrylia op op op kolektyvininkai. Per dvejus pandemijos metus visi pamatė, kad kuo mažiau pasitarimų, konferencijų, savaitinių susibėgimų su kava, komandos statybos savaitgalių kaimo turizmo sodybose ir komandiruočių į regioninį biurą Stokholme su vakariene firmos sąskaita vidutiniškame restorane, tuo geresni veiklos rezultatai, pardavimai, pelnas ir darbuotojų pasitenkinimas.
Nežinote, kaip motyvuoti savo darbuotojus? Pabandykite nulipti jiems nuo galvos ir pageidaukite tik rezultatų. Daugumas žmonių pražysta, kai nuo jų atsikabina ir palieka juos be viršininko kišimosi. Jums tai, galbūt, sunku priimti, nes kam jūs tada reikalingas, kaip vadovas? Reikalingas, kartais. Algai mokėti, užduotims suformuluoti ir kartais patarti. Kai jūsų reikės, į jus kreipsis. Kol kas sėdėkite namie, apsivilkę treningus, gerkite mėgstamą gėrimą ir dirbkite savo grafiku. Palaima.
Gyvas bendravimas yra smarkiai pervertintas: jeigu jūs nemėgstate kokių nors savo bendradarbių, tai ne jūsų charakterio yda, o jūsų organizmo natūrali ir sveika gynybinė reakcija. Tam mes, žmonija, kažkada sugalvojome sienas, duris, vartus, tvoras, užuolaidas ir žaliuzes - kad prie mūsų nelįstų tie, kas mums nemalonūs. “Pragaras yra kiti žmonės”, sakė prancūzas Jean-Paul Sartre. Daug teisybės. Tegyvuoja elektroninis paštas, telefono skambučiai ir feisbuko žinutės.
ANTROJI PAMOKA. Jei jūs esate normalus žmogus, jūsų didis siaubas yra pardavėjos (atsiprašau, “konsultantės”), kurios klausia, ar jos galėtų padėti ar patarti. Pirmiausia, jos patarti ar padėti niekada negali, nes jei turėtų tiek nuovokos ir žinių, kad galėtų, tikrai dirbtų kitą darbą, o ne sekiotų paskui žmones, kaip gatvės būrėjos prie geležinkelio stoties.
Antra, kai jų reikia (nes tik jos gali atnešti norimo dydžio batus iš sandėlio), jų niekada nėra. Pandemija davė atsakymą: prekyba internetu. Neatsitiktinai Amerikoje virtuali parduotuvė Amazon ir jos įkūrėjas jau anksčiau uždirbo tiek pinigų, kad gali leisti aplink žemę savo kosminius laivus pramogos tikslais. Esu pagyvenęs žmogus, todėl prisimenu, kaip kūrėsi Amazon ir pradėjo nuo virtualios knygų parduotuvės, paskui pradėjo prekiauti kompaktinėmis plokštelėmis ir DVD, ir paskui užkariavo pasaulį, prekiaudami viskuo. Jų paslaptis buvo sukurti tokią patikimą internetinės prekybos sistemą, kad beveik niekada ir niekam nereikėtų bendrauti su gyvais žmonėmis.
Šiandien mes jau žinome, kokia yra palaima internetinis užsakymas, supakuotos prekės atvežtos į namus, kokie mūsų draugai yra paštomatai, kurie neturi pietų pertraukų, nekabina laikrodukų ant uždarytos parduotuvės durų ir kokia kilni yra kurjerio profesija, nes tie žmonės nudirba už mus visus vairavimo darbus ir mums nebereikia galvoti, kur statytis automobilį. Svajoju, kad kada nors iš didžiųjų prekybcentrių liks tik žole ir medžiais užžėlę vaiduokliai, kaip Šeškinės stadiono griuvėsiai. Ir kad užaugs karta, kuriai išgirdus žodį “Akropolis”, jie pagalvos tik apie Graikiją ir Atėnus.
TREČIOJI PAMOKA. Anksčiau išmintis apie restoranus buvo tokia: pasižiūrėk, kaip jie tvarko tualetus, ir žinosi, kokia švara ir tvarka jų virtuvėje (virtuvėje dažniausiai blogiau, nes jos nereikia rodyti svečiams). Šiandien viskas dar paprasčiau: jeigu restoranas negali sugalvoti, kaip savo maistą sėkmingai pristatyti valgytojui, rūpestingai supakavus ir apie viską pagalvojus, tai ar jūs manote, kad jie sugeba gerai gaminti? Jei viską sumeta į pigiausią dėžutę ir siunčia jums, arba jeigu nesugeba rasti tokio indelio sriubai, kuris atlaikytų penkiolikos minučių kelionę, tai ar tikrai tikitės, kad restoranas pasirūpino geriausiomis sudėtinėmis dalimis? Juokiuosi balsu. Todėl pandemija sėkmingai atsijojo nevykėlius nuo tų, kam nebaisūs jokie išbandymai. Ir ne tik viešojo maitinimo pasaulyje.
KETVIRTOJI PAMOKA. Nebuvo knygų mugės, bet žmonės nuo to nepradėjo skaityti mažiau. Jie skaito daugiau. Jomarkas ir pasistumdymas, pasirodo, su literatūra nesusijęs, o Litexpo žymiai geresnius jausmus kėlė, kaip patogus ir gerai organizuotas vakcinavimo centras. Tai pamoka apie anksčiau neteisingai suprastas priežastis ir pasekmes.
Daugeliui atrodo, kad knygų mugė skatina skaitymą, kaip santuokos įforminimas skatina meilę, kaip kapų lankymas stiprina šeimą, kaip vaiko kankinimas būreliais ir teatro studijomis padeda lavinti asmenybę arba kaip aukštojo mokslo diplomas padės turėti gerą darbą, karjerą ir pilnavertį gyvenimą. Pasirodo, nieko panašaus. Vėjas pučia ne nuo to, kad medžiai siūbuoja. Mokykloje pedagogai nebūtinai dirba todėl, kad gerai sugeba mokyti, o dažnai todėl, kad niekur kitur jų nesamdo.
Parduotuvėje jums bruka nereikalingą prekę ne todėl, kad jums jos labiausiai reikia, o todėl, kad prekybininkams už ją geriausi komisiniai ir yra savaitės apyvartos planas, nustatytas prekės platintojo. Tinklinės rinkodaros puodų ir keptuvių pardavėjai ateina pas jus į namus ne todėl, kad jus labai mėgsta, o todėl, kad už puodus tuoj permokėsite penkiagubai ir didžiąją dalį grobio gaus maloni moteris, kuri jūsų svetainėje ant stalo išdėliojusi virtuvinius dalykus surengia prezentaciją.
PENKTOJI PAMOKA. Širdimi visad jautėte, tik visada bijojote pasakyti garsiai, kad ne visi giminaičiai jums mieli ir kad “sėdim linguojam dainuojam smagiai” nebūtinai atitinka jūsų gyvenimo vertybes ir troškimus. Dabar žinote, kad galite gyventi taip, kaip jums patinka, ir nesiderinti prie kolektyvinio smagumo renginių, ir nuo to jokio nuostolio nebūna.
ŠEŠTOJI PAMOKA. Jūsų šuniukui ar šuniukams reikia ne du kartus po dešimt minučių pasivaikščioti tarp nuorūkų aplink daugiabučius, o bent poros valandų fizinio aktyvumo, geriausia - miškuose ir gamtoje. Nuotolinis darbas išlaisvino jūsų laiką, ir tos valandos, kurias praleisdavote Geležiniame Vilke arba Ukmergės plente kiekvieną dieną, važinėdami į ofisėlį stiklainėlį, žymiai geriau panaudojamos jūsų paties sveikatai, judėjimui ir keturkojų draugų gerai nuotaikai palaikyti. Daugelis jūsų suvokė, kad šuniukas išties yra jūsų geriausias draugas ir myli jus besąlygiškai tokį, koks esate, ir niekada jūsų neėda, nezyzia, nekritikuoja, nebamba dėl naujų daiktų pirkimo, nesako “visiškai neturiu ką apsirengti” ir neturi jums pretenzijų, jeigu su batais einate į svetainę. Iš ten septintoji pamoka.
SEPTINTOJI PAMOKA. Jums neprivalu gyventi su tais žmonėmis, su kuo jums nesmagu. Pandemija nepadaugino skyrybų ir nesuardė santuokų (lygiai kaip jų savaime nesuardo nei Feisbukas, nei naujas sutuoktinio darbo kolektyvas, kuriame jis įsižiūrėjo riestauodegę žaliaakę kiaunę), tik pribaigė jau nebeveikiančius santykius ir daugelis porų suprato, kad iki šiol vienas kitą pakentė tik todėl, kad labai mažai būdavo kartu.
Per karantiną įdėmiai pažvelgė vienas į kitą ir nusprendė, kad priežasčių pasilikti kartu nebėra - negali juk likti su žmogumi, kuris vis tą pačią picą užsisakinėja į namus, kai jums pica visai nepatinka, o daugiau nieko bendro kaip ir neturite. Tai nėra linksma, bet verčiau geros skyrybos, negu bloga santuoka.
Pabaigoje noriu pasidžiaugti, kad, jei perskaitėte viską, ką čia parašiau, reiškia, tikrai ištvėrėte 2021-uosius.
Ateinančiais metais bus viskas tik lengviau, nes tai, kas mūsų nenužudo, tik padaro stipresniais, ir, Dievas mato, mes visi po šios treniruotės esame pasiruošę viskam. Greičiau leiskit tuos naujuosius metus pro duris, mes nieko nebijome.
