Įstatymų ignoravimo problema ir kita – tai griauna ir iškreipia rinką. Kalbu apie užkaitusią nekilnojamojo turto rinką, jos reguliavimą ir norą apmokestinti būstą, nors jau dabar galioja NT mokestis, kurio niekas nerenka.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė pažadėjo kitų metų pradžioje pristatyti Nekilnojamojo turto mokesčio projektą, o vis garsiau kalbant apie tai, kad jis bus visuotinis, Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva sako, kad gyventojams toks mokestis sukurs nesaugumo ir nerimo jausmą.
„Aš pamenu, kad finansų viceministrė Rūta Bilkštytė minėjo tikrai labai nedideles sumas, kurias turėtų sumokėti Šeškinės vidutinio būsto gyventojai, ir jau tada išryškėjo, kad administravimas gali kainuoti brangiau nei pajamos iš to būsto.
Kiekvienam žmogui atsiras našta ir tas turtas turi būti įvertintas. Jei dabar infliacija, tai turi būti perkainojimų ir panašiai. Pati VMI pripažįsta, kad turto mokesčio administravimas kainuoja brangiausiai, ir jeigu mes į tai įtraukiame visus gyventojus, be to, turime administruoti vertes, išimtis ir pan., tai tas mokestis neatitiks esminio mokesčių sistemos principo – proporcingumo ir efektyvumo“, – teigė ji.
Citatos pabaiga.
Proga vėsinti rinką dabar ideali. Biudžetui reikia pinigų, o burbulas beveik matomas net bankų analitikams. Negaliu teigti, kad ši padėtis rinkoje palaikoma dirbtinai, nes tai jau būtų STT reikalas, tačiau faktus turime tokius.
Kaip „Žinių radijuje“ sakė „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis, būsto poreikis šiuo metu yra didžiulis, tačiau dėl biurokratinių kliūčių, trukdančių gauti statybos leidimus, sunku pasiūlyti tiek NT, kiek jo reikia.
„Kažin, ar artimiausiu metu poreikis bus patenkintas. Nors tos nuolat didėjančios kainos jau mažina pirkėjų skaičių“, – sakė A. Avulis, paskaičiavęs, jog per metus NT kainos padidėjo daugiau nei 20 proc. Pasak jo, rinkoje taip gausiai jau nebeperkamas NT, vadinasi, kainos pasiekė gyventojų galimybių ir kainų augimo balansą.
A. Avulio teigimu, būstas pabrango ne tik dėl sudėtingai gaunamų leidimų, bet ir dėl pakilusių žaliavų – plieno, medienos, polistireno – kainų, pabranginusių statybos paslaugas apie 30 proc. Visa tai lemia, kad šiuo metu net ir vystytojai susiduria su iššūkiais.
„Statybos darbų, medžiagų kainos augo ir auga greičiau nei būsto kainos. Šiandien balansas vystytojų atžvilgiu yra neigiamas“, – kalbėjo jis.
Citatos pabaiga.
Jei atkreipėte dėmesį, šioje citatoje esminė frazė yra ta, kad dėl biurokratinių kliūčių negalima pateikti tiek NT objektų, kiek reikia rinkai. Kalbant paprasčiau, suformuojamas klasikinis „siauras kaklas“, kai paklausai išaugus prekių ar paslaugų tiekiama mažiau, nei reikia. Tai padaryta atsitiktinai, pasikeitus biurokratiniams reikalavimams, ar sąmoningai, kaip nutiko šioje istorijoje „Korupcijos tyrime STT narsto Vilniaus savivaldybę: tarp įtariamųjų – aukštas pareigas einantys valdininkai, paviešinta ir Avulio pavardė“, palikime spręsti atitinkamoms tarnyboms. Tačiau kai būsto pasiūla kritusi pusantro karto, nenoromis braunasi įdomios mintys, ar viską čia reguliuoja tik rinka.
Pamenate minias prie „Apple“ parduotuvių, kurios atsirasdavo išleidus naują žvėriškai brangų „iPhone“? Jei pritrūkdavo fanatikų, įmonė samdydavo aktorius, kad tik sukurtų dirbtinį ažiotažą. Tas pats rinkodaros principas dabar veikia ir pas mus, tik klausimas, kaip jis atsirado.
Jau net solidžias pajamas gaunantys žmonės lieka už borto, nes šiandieninėmis kainomis padoresnį būstą iš atlyginimo gali įsigyti vis mažiau žmonių.
Grįžkime prie valdininkų parašų. Vilniuje, neoficialiais duomenimis, veikia keli šimtai NT vystytojų. Nuo kelių gigantų iki daugybės smulkiųjų. Būtent čia ir yra miesto bei rajono valdžios darbas, kad būtų aiškūs, suvokiami ir įvykdomi reikalavimai, kad NT pasiūla augtų ir „siauras kaklas“ mažėtų bei dingtų. Atvirkščiai, atsirastų perteklius. Pinigų yra, reikia tik leidimo dirbti ir nereikės kurti įvairių dirbtinių instrumentų, kaip valdžios jėgomis „atvėsinti rinką“. Tai pirmas parašas, kuris gali kardinaliai pakeisti rinką.
Kitas parašas, kuris gali pakeisti ne tik rinką, bet ir patį miesto vaizdą, – tai tas pats NT mokestis, jis jau dabar turėtų būti taikomas nemenkai daliai butų pirkėjų. Kol netaikomas, vystytojus skatina krautis pelną, gudrauti ir kartu ateičiai kurti didžiules problemas.
Pasižvalgę po skelbimus rasime įvairios įdomios paskirties būstų, parduodamų tuose pačiuose pastatuose kaip ir butai, ir kurie iš tiesų yra butai:
Kūrybinės dirbtuvės
Apartamentai
Poilsio paskirties patalpos
Viešbučių paskirties patalpos
Gamybinės paskirties patalpos
Komercinės paskirties patalpos
Kam taip gudrauti? Atsakymas paprastas. Tai nėra gyvenamosios paskirties objektai ir statant tokius namus nereikia vaikų žaidimų aikštelių, kur kas mažiau parkavimo vietų, užstatymo plotas didesnis, o kaina praktiškai nesiskiria nuo įprasto būsto. Tiesiog taip galima uždirbti kur kas daugiau, tačiau miesto veidas bjaurojamas objektais, šalia kurių nėra net minimalios gyventi būtinos infrastruktūros. Nekalbu apie darželius ir mokyklas. Ateityje tai reiškia milžiniškas investicijas iš miestiečių kišenės. Susiaurintų gatvių neužteks. Tačiau pelną imam šiandien. Kas bus toliau, nesvarbu. Perkūnkiemis – geras pavyzdys.
Iš kitos pusės, taip iškreipiama rinka. Įdomioji dalis, kad tokio „negyvenamosios paskirties“ būsto pirkėjai turėtų mokėti NT mokestį kaip ir bet kuri normali įmonė. Nes tai ne būstas, o nekilnojamasis turtas, kurio paskirtis – uždirbti pinigus. Šiandien šis reikalavimas apeinamas įvairiais būdais.
Čia galėtų būti antras valdininko parašas. Tiesiog pagaliau nuspręsti, kad jau galiojantis įstatymas turi veikti. Tokio būsto, kuris ir taip buvo parduodamas kiek pigiau nei „normalus“, pirkėjai ir dabar sėdi kaip ant bombos, nežinodami, kas jų laukia ateityje. Tačiau valdžia vis dar vengia duoti aiškią žinią žmonėms, ar įstatymas pradės veikti, ar ne.
Tikėtina, dalies NT – kūrybinių dirbtuvių ir apartamentų – kaina kris ir bent atvėsins karštas galvas, kurios tikisi, kad NT gali tik brangti. Be to, taip mažės tikimybė, kad mieste atsiras „piktžaizdžių“ – apgyvendinti kvartalai be infrastruktūros, menkai tinkami gyventi viduriniajam sluoksniui ir ateityje virsiantys getais. Tą jau patyrė ne viena valstybė. Nebūtina kartoti jų klaidų.
