Jau tuomet buvo akivaizdu, kad vyksiantys rinkimai nebus skaidrūs, o jų baigtis – gana lengvai nuspėjama. Gruodžio 19-ąją įvykę rinkimai parodė, kad buvome teisūs, kuomet vadinamuosiuose parlamento rinkimuose dalyvavo rekordiškai mažas balso teisę turinčių gyventojų skaičius – vos 30 proc. visų rinkėjų. Reikia pripažinti, kad tai parodė piliečių požiūrį.
Verta prisiminti, kad dar 2020 metų liepą Honkongo demokratiniai principai iš esmės buvo paminti, kai įsigaliojo nacionalinio saugumo įstatymas, kuris suteikė Honkongo ir žemyninės Kinijos pareigūnams galimybę bet kurį Honkongo gyventoją paskelbti bėgliu ir jį sulaikyti ar net ekstraduoti į žemyninę Kiniją. Naujasis įstatymas privertė ne vieną opozicijos narį savanoriškai išvykti iš šalies, siekiant išvengti nepagrįstų suėmimų (pavyzdžiui gruodį, su keleto Danijos politikų pagalba, į Kopenhagą pabėgo buvęs Honkongo leidžiamosios tarybos narys Ted Hui). Kiek vėliau Kinijos valdžia pagrasino išduoti tarptautinį arešto orderį ir keliems Lietuvos Respublikos Seimo nariams, o Dovilę Šakalienę įtraukė ir į juodąjį sąrašą.
Paskutiniuose, septintuosiuose, įstatymų leidžiamosios tarybos rinkimuose visas 20 laisvai renkamų vietų laimėjo Kinijos komunistų partijos patvirtinti kandidatai, o tai reiškia, kad dabar net 99 proc. vietų leidžiamojoje taryboje užima Pekino lojalistai. Tai leidžia suprasti, kad naujoji taryba taps visiškai butaforine institucija, kuri vadovausis viskuo, kas bus nurodoma komunistinio Pekino režimo.
Vien šiais metais komunistinio režimo, remiantis naujuoju nacionalinio saugumo įstatymu, vykdyti valymai sunaikino daugiau nei 50 visuomeninių grupių ir organizacijų. Dėl vietinės valdžios vykdomų politinių represijų visi žinomi prodemokratiški veikėjai šiuo metu yra tremtyje, sulaikyti arba, mažų mažiausiai, jiems buvo uždrausta dalyvauti rinkimuose. Be to, baimindamiesi represijų Honkongo gyventojai dabar jau bijo ir negali išeiti į gatves, kaip tai darė 2019 ar 2014 metais, siekdami parodyti nepasitenkinimą esama situacija. Manau, kad yra pakankamai priežasčių mums palaikyti ir padėti Honkongo gyventojams jaustis laisviems.
Gruodžio 20 d. Europos Sąjungos aukščiausiasis reikalų patikėtinis užsienio reikalams Josep Borrell ėmėsi iniciatyvos, kviesdamas Honkongo pareigūnus „laikytis nacionalinių ir tarptautinių įsipareigojimų“. Tokia silpna reakcija, žvelgiant Honkongo autoritarinio režimo akimis, yra niekinė ir uždeganti žalią šviesą tolimesniam Honkongo demokratijos bei laisvių naikinimui, kurios buvo garantuotos 1984 m. Kinijos – Didžiosios Britanijos deklaracijoje.
Jau kuris laikas Kinija įvairiais būdais puola ir Lietuvą. Nesilaikydama tarptautinių susitarimų paskelbė de facto ekonomines sankcijas Lietuvai, taip pat bandė vienašališkai pakeisti Lietuvos ambasados statusą ir panaikinti mūsų diplomatų teisinę neliečiamybę, taip padarant juos pažeidžiamais persekiojimui. Negalime taikstytis su tokiais išpuoliais, nes mūsų atsitraukimas Kinijai dabar reikštų, kad galima nesilaikyti tarptautinių normų ir bausti jai nepatinkančias ar nepatogias šalis ir taip priversti jas paklusti.
Užuot pasidavusi Kinijos ekonominiam ir politiniam spaudimui, Lietuva privalo garsiai kalbėti ir kelti Kinijos manipuliavimo Honkongo įstatymais klausimą.
Naujieji rinkimų įstatymo pakeitimai leidžia tik 22 proc. visų leidžiamosios tarybos vietų rinkti laisvai ir tiesiogiai. Paskutinieji rinkimai parodė, kad „privilegijuoti“ rinkėjai galėjo balsuoti po keturis kartus. Lietuvai, kaip turinčiai prekybos rūmus Honkonge, yra labai svarbu, kad leidžiamoji ir vykdomoji valdžia būtų atskirtos. Kuo ilgiau bus laukiama bendros ES valstybių pozicijos, tuo labiau žemyninės Kinijos valdžia įsitvirtins ir pasinaudos Honkongo autonomine sistema bei išnaudos ten įsikūrusius verslus, kaip ginklus prieš Lietuvą bei kitas valstybes, kurių sprendimai nepatiks Pekinui.
Praėjusią savaitę mano iniciatyva Seimo užsienio reikalų komitetas atliko vidinį vertinimą, kuris padėjo nustatyti tai, ar Honkongas ne tik de jure, bet ir de facto yra pakankamai autonomiškas regionas ir atitinka tarptautiniuose susitikimuose nustatytus reikalavimus. Vienbalsiai priėmėme rezoliuciją ,,Dėl Honkongo žmonių teisių ir laisvių“.
Klausimus dėl praėjusių rinkimų legitimumo kelia ir tai, kad net 22 tūkst. Honkongo pasą turinčių asmenų balsavo iš žemyninės Kinijos be jokios rinkimų stebėtojų priežiūros, o dėl galiojančių įstatymų, jeigu ir būtų patvirtinti manomi balsų klastojimo atvejai, Honkongo valdžia negalėtų imtis jokių veiksmų.
Honkongui de facto nustojus būti autonominiu Kinijos regionu, Lietuva negali leisti Kinijai pasinaudoti Honkongu kaip hibridiniu ginklu ir taip išvengti ES sankcijų. Bet kokie nauji susitarimai su Honkongo administracija suteiktų Kinijai dar daugiau ekonominių, finansinių bei prekybinių svertų išnaudoti juos kaip spaudimo įrankius, kurie, kaip dabar matome, bus panaudoti prieš nepatinkančias valstybes, taip pažeidžiant dar daugiau tarptautinių įsipareigojimų ir normų. Tai taip pat prisidės prie Honkongo demokratijos, laisvių bei žmogaus teisių galutinio sunaikinimo, kurios buvo garantuotos 1984 m. bendra Kinijos – Didžiosios Britanijos deklaracija.
Tai nėra tik Honkongo demokratijos klausimas. Tai ir Lietuvos, ir likusio pasaulio liberalios demokratijos pasaulio tvarkos klausimas.