Kalėdų liturgija mus įveda į didįjį Įsikūnijimo slėpinį. Išties Kalėdos nėra tik paprasčiausias Jėzaus gimimo metinis šventimas, bet daug daugiau, tai slėpinio, paženklinusio ir tebeženklinančio žmogaus istoriją, šventimas.
Šis slėpinys yra neatsiejamas nuo mūsų tikėjimo ir gyvenimo. Tačiau kyla klausimas: kaip galime dabar prisiliesti prie šio didingo įvykio, taip nutolusio laike? Kaip prasmingai dalyvauti prieš daugiau nei du tūkstančius metų įvykusiame Dievo Sūnaus gimime?
Kalėdų nakties šv. Mišių atliepiamojoje psalmėje kartojame šiuos žodžius: „Šiandien mums gimė Išganytojas.“ Laiko prieveiksmis „šiandien“ pasikartoja daug kartų kalėdiniame šventime ir yra neatsiejamas nuo Jėzaus gimimo įvykio bei išganymo, kurį Dievo Sūnaus įsikūnijimas atneša.
Kalėdų šventimas atnaujina mūsų, tikinčiųjų, suvokimą, kad Dievas yra realiai esantis su mumis. Dievas tame gimusiame Betliejuje Kūdikyje prisiartino prie žmogaus: mes galime jį sutikti dabar, šiandienoje, kuri nesibaigia atėjus vakarui.
Tai verta prisiminti, nes šiuolaikinis žmogus, apsiribodamas tuo, ką galima paliesti ir empiriškai ištirti, vis sunkiau geba atverti žvilgsnį ir įžengti į Dievo pasaulį.
Žmonijos atpirkimas, be abejo, įvyko tam tikru apibrėžtu istorijos momentu: Jėzaus iš Nazareto gyvenimo įvykyje; bet Jėzus yra Dievo Sūnus, tikras Dievas, kuris ne tik užkalbino žmogų, parodė jam stebuklingus ženklus, vedė jį ilgos išganymo istorijos keliu, bet taip pat tapo ir liko žmogumi.
Amžinasis įžengė į laiko ir erdvės ribas, kad šiandien padarytų galimą susitikimą su juo. Kalėdiniai liturgijos tekstai mums padeda suprasti, jog Kristaus išganymo įvykiai visada aktualūs ir yra susieti su kiekvienu iš mūsų bei visais žmonėmis.
Vadinasi, kai klausomės ar skelbiame švęsdami liturgiją šį „šiandien mums gimė Išganytojas“, mes vartojame ne tuščią įprastinį posakį, bet suprantame, kad Dievas mums suteikia „šiandien“, čia ir dabar, man, kiekvienam iš mūsų galimybę jį atpažinti ir priimti, kad jis mūsų gyvenimą atnaujintų, apšviestų ir perkeistų savo malone, savo artumu.
