Nė vienas vaikas negali būti pamirštas
Šios Vyriausybės tikslas yra pakloti pagrindus pokyčiams. Kai kurie jų buvo atidėliojami dešimtmečius. Švietimo srities sprendimai yra susiję ir veda į vieną tikslą – visi vaikai privalo turėti lygiavertes ugdymo sąlygas ir vienodas starto galimybes, nesvarbu, kur jie gyventų ar kokioje socialinėje aplinkoje augtų. Pokyčiai turi būti nuoseklūs, apimantys visas švietimo sistemos grandis, kitaip teigiamų rezultatų nesulauksime.
Kelias į mokyklą prasideda nuo mažų dienų. Daugelis vis dar mano, kad darželio lankymas yra tiesiog vaiko priežiūra, žaidimai, gal dar kelios pamokėlės. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad būtent ankstyvajame amžiuje yra klojami pamatai tolimesniam startui ir sėkmei, todėl sutelkėme dėmesį į vaikus, gyvenančius socialinės rizikos šeimose, kuriems labiausiai reikia saugios aplinkos ir paspirties ruošiantis mokyklai. Jie privalo lankyti darželius, jiems maitinti ir pavėžėti skyrėme papildomą finansavimą.
Dar vienas prioritetas – ankstyvojo ugdymo kokybė. Šiuo laikotarpiu labai svarbu pastebėti problemas ir gabumus, teikti individualią pagalbą, o tėvams – kokybišką grįžtamąjį ryšį. Daugiau dėmesio reikia ankstyvojo ugdymo pedagogams, labai svarbu, kad jie įgytų aukštąjį pedagoginį išsilavinimą. Čia yra dar neišspręstų klausimų.
Taikiklyje – ugdymo kokybė
Dažnai girdžiu nuogąstavimus, kad norima sunaikinti mažas kaimo mokyklas, deja, apie vaikų poreikius ir ateitį girdžiu retai. Tai, kad mokyklų dydis ir pasiekimai susiję, aiškiai indikuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos apžvalgos ir Lietuvai skirtos rekomendacijos bei tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų (PISA ir TIMSS) ir nacionalinių (PUPP ir NMPP) mokinių ugdymo pasiekimų patikrinimų, valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Mokyklų dydžio ir mokinių rezultatų sąsaja stipriausia kaimo mokyklose.
Kodėl taip atsitinka? Svarbu ne pats dydis, o tai, ką gali suteikti mokykla. Maža mokykla nėra blogai, blogai yra neugdanti mokykla, kurioje neįmanoma vaikui pasiūlyti normalių galimybių ir sąlygų. Neskaitlingose mokyklose administracijos išlaikymas kainuoja daugiau nei ugdymas. Net ir labai turtingos valstybės neturi prabangos išlaikyti mokyklų, kuriose mokosi 12, 20 ar 41 mokinys, o mūsų šalyje tokių yra.
Tokia mokykla neturi galimybių suteikti kokybiško neformaliojo ugdymo, neturi laboratorijų ir kitų šiuolaikinei mokyklai būtinų priemonių. Tokia mokykla nesudaro galimybių išlaikyti mokytojų, kurie dirbtų visu etatu ir gautų orų atlygį.
Lietuvoje pavyzdžiu teikiama Suomija įstatymu yra įtvirtinusi, kad iki didesnių mokyklų jaunesni mokiniai gali būti vežami 2,5 val., vyresni – net 3 val., o Lietuvoje jau ne visa valanda vertinama kaip labai ilgas laikas.
Pavyzdžiui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse vidutinis mokinių skaičius vienam mokytojui viduriniame ugdyme yra 13 mokinių, o Lietuvoje – tik 9,6 mokinio, kaimuose vienam mokytojui tenka tik 8,45 mokinio. Vidutiniškai Lietuvos mokyklose mokosi 256 mokiniai, tuo tarpu kitų ES šalių vidurkis – apie 600 mokinių.
Ką tai sako? Ogi tai, kad mes elgiamės neatsakingai ir mokesčių mokėtojų pinigai nukreipti ne ugdymo kokybei gerinti, bet labiau pastatams ir administracijai išlaikyti.
Kiek ilgai dar skriausime vaikus, atimdami iš jų teisę gauti visavertį ugdymą? Skriaudžiami dažniausiai gyvenantys ne pačiomis lengviausiomis sąlygomis, nes geriau gyvenančios šeimos ir taip veža vaikus iki geresnės mokyklos.
Todėl priėmėme sprendimą stiprinti mokyklų tinklą – pateikėme siūlymą Vyriausybei nuo kitų mokslo metų nebeleisti jungti 5–8 klasių ir iš valstybės biudžeto nefinansuoti klasių, kuriose mokosi mažiau nei 8 mokiniai. Tam tikros išimtys siūlomos tautinių mažumų mokykloms. Šiems pakeitimams įgyvendinti ir juos skatinti per trejus metus planuojama skirti iš biudžeto apie 49 mln. eurų.
Siūlome palaipsniui stambinti gimnazijas, kuriose mokiniai aukščiausiu lygiu galėtų mokytis visų pageidaujamų pasirenkamųjų dalykų. Neskaitlingose gimnazijose, kuriose yra tik vienas – mažas klasės komplektas, būsimiems abiturientams mokytis biologijos, chemijos ar fizikos aukščiausiu lygiu dažnai pasiūloma savarankiškai arba su kita klase, nes yra sudėtinga mokytojams užtikrinti pakankamą darbo krūvį ir visą etatą. Apie kokias galimybes įstoti į universitetą tada kalbėti? Gal vienas kitas vunderkindas sugebėtų, bet dauguma tikrai nepasiruoštų be stiprios pagalbos. Tad nesiskųskime, kad mums trūksta inžinierių, programuotojų, gyvybės mokslų specialistų.
Pagalba renkantis būsimą profesijos kelią
Svarbu paminėti ir dar vieną šiemet priimtą svarbų sprendimą. Kiekvienas mokinys jau nuo pirmos klasės galės susipažinti su profesijų pasauliu ir kuo anksčiau apsispręsti dėl savo tolimesnio mokymosi kelio ar profesinės karjeros. Profesinio orientavimo veiklos tampa privalomos, didelę dalį jų sudarys vizitai į verslo įmones, nevyriausybines organizacijas, aukštąsias ir profesines mokyklas.
Esame šalis, kurioje tik 26 proc. jaunuolių renkasi profesinį mokymą kartu su viduriniu ugdymu, ir tik 10 procentų abiturientų stoja į profesines mokyklas, kai Vokietijoje ir Suomijoje, kitose EBPO šalyse šis rodiklis siekia apie 50 proc. Kodėl? Priežasčių daug, bet viena iš jų – daug neskaitlingų gimnazijų, kurios jokiu būdu negali prarasti nė vieno mokinio. Išleisti į profesinę? Niekada. Taip ir toliau verkšlename, kad nėra specialistų.
Pasiekimų stebėsena ir pagalba – ne tik ruošiantis brandos egzaminams
Norime, kad mokykla vaikams suteiktų tai, ko reikės gyvenime, kad užverdami mokyklos duris jie išsineštų ne tik brandos atestatą, bet ir reikiamų žinių bei gebėjimų, socialinių įgūdžių, kad turėtų galimybę laisvai rinktis profesinio augimo kelią. Svarbu sukurti sąlygas mokytis nuosekliai, išlyginant spragas, kai jos atsiranda, o ne tik tada, kai ateina laikas ruoštis brandos egzaminams – tada jau sunku pasiekti gerų rezultatų.
Nuolatinis mokymasis, nuoseklus rezultatų stebėjimas ir jų naudojimas planuojant tolesnį ugdymą yra būtini norint pagerinti mokymosi rezultatus, todėl pasiūlėme stiprinti ugdymo kokybės ir mokinių pasiekimų stebėseną visus mokymosi mokykloje metus. Informacija apie pasiekimus 4, 8, 10 klasėse keliautų paskui mokinį, kaupiant duomenis apie mokymosi rezultatus Švietimo informacinėje sistemoje. Taigi mokyklos ir mokytojas galėtų matyti vaiko pažangą viso bendrojo ugdymo metu. Tai kartu leis stebėti mokinio pažangą, net ir pakeitus jam mokyklą, tiek mokytojas, tiek mokyklos administracija matys, kokias dalykines kompetencijas turi tobulinti mokytojas. Užduotys mokiniams bus rengiamos ir pateikiamos centralizuotai per elektroninę vertinimo sistemą.
Numatome, kad nuo 2025 metų brandos egzaminui vertinti bus naudojama 100 balų skalė, iš jų 40 balų mokinys galės surinkti tarpinių patikrinimų III ir IV gimnazijos klasėse metu, o 60 balų – brandos egzamino metu. Tarpinių patikrinimų III ir IV gimnazijos klasėje vertinimų duomenys būtų panaudojami galutiniam dalykui įvertinti, įrašomam brandos atestate, suformuoti.
Aukštasis mokslas – labiau prieinamas pasirengusiems studijuoti
Dažnai girdime pasiūlymus nuleisti kokybės kartelę ir kuo daugiau absolventų priimti studijuoti aukštosiose mokyklose. Vienas iš argumentų, kad žemesnio ekonominio statuso šeimose augantys vaikai negali studijuoti aukštosiose mokyklose. Tačiau tai netiesa. Masiškumas nėra tas pats, kas prieinamumas. Prieinamumą galime didinti sustiprinę ugdymo kokybę mokyklose ir visiems sudarę galimybę mokytis stipriose mokyklose, o ne saugant pastatus prisidengdami kultūros židiniais.
Pateikėme ir Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, kurie leis sunkiau gyvenantiems vaikams skirti išankstinio priėmimo vietas geriausiai įvertintose ir populiariausiose studijų programose. Peržiūrime ir socialinės paramos sistemą.
Didesnį studijų prieinamumą padės užtikrinti ir priimti sprendimai dėl trumpųjų studijų, kurie atvers galimybes profesinį mokymą baigusiems mokiniams siekti aukštojo mokslo arba įgyti aukštesnę kvalifikaciją. Kitais metais jau startuoja trumposios studijos programų sistemų, informatikos inžinerijos, turizmo ir poilsio srityse. Socialiai teisingas prieinamumas gali būti užtikrinamas ir taikant vienodus reikalavimus stojantiesiems į valstybės finansuojamas ir į mokamas studijų vietas. Šiemet priimtas sprendimas, kad visi stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę bent 3 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir trečią – laisvai pasirenkamą.
Ir dabar stojant į valstybės finansuojamas vietas reikia išlaikyti tris brandos egzaminus, tačiau tiems, kurie stoja į mokamas vietas, dalyje aukštųjų mokyklų pakanka tik vieno valstybinio brandos egzamino. Gali mokykloje tinginiauti, tačiau, jeigu gali susimokėti už studijas, kelias į daugelį programų atviras. Ir atsitinka taip, kad vienoje auditorijoje sėdi šimtukus surinkęs jaunuolis ir jo kolega, kuris nė nelaikė specialybės egzamino, pavyzdžiui, fizikos ar matematikos. Šis mūsų pasiūlytas sprendimas – vienodos priėmimo sąlygos stojant tiek į valstybės finansuojamas, tiek į nefinansuojamas studijų vietas – jau priimtas ir bus įgyvendintas nuo 2024 m.
Švietimui – rekordinės investicijos
Pasirašius parlamentinių partijų susitarimą dėl švietimo politikos, finansavimas švietimui šiais metais didėja daugiausiai iš visų sričių – net 14 proc. Susitarimas ir toliau užtikrins nuoseklų finansavimo augimą iki 2030 metų.
Švietimas iš tiesų tampa valstybės prioritetu. Tačiau labai svarbu ne tik tai, kad skiriame finansavimą, bet ir tai, kur nukeliauja pinigai. Sprendimai nėra lengvi ir tikėtis greitų rezultatų per kelerius metus nereikėtų, todėl būkime kantrūs ir nuoseklūs.