Landsbergio vaidmuo baltarusiškų trąšų tranzito istorijoje yra minimalus ir nesuteikia rimto pagrindo atleisti jį iš pareigų. Antra vertus, jis seniai turėjo būti priverstas atsisakyti savo portfelio, nes jis atsakingas už mėgėjišką, neveiksmingą Lietuvos užsienio politiką. Skuodis turi būti atleistas iš savo pareigų, jis prižiūri „Lietuvos geležinkelių“ veiklą ir pripažino, kad lapkričio pabaigoje buvo informuotas, kad „Lietuvos geležinkeliai“ gavo avansinį mokėjimą pervežimams jau po gruodžio 8 dienos, bet esą pritrūko laiko situaciją išspręsti.
Gerokai svarbesnis klausimas yra pačios premjerės likimas. Ji yra atsakinga už Vyriausybės veiklą, turi užtikrinti, kad deramai sprendžiamos svarbiausios problemos ir įveikiami pagrindiniai iššūkiai. Kurį laiką buvo žinoma, kada įsigalios JAV sankcijos. Buvo privalu išsiaiškinti, ką jos konkrečiai draudžia, kaip jos gali būti pažeidžiamos, ir ką jos leidžia. Nebuvo jokių abejonių, kad sankcijos sukels didelius nuostolius „Lietuvos geležinkeliams“ bei Klaipėdos uostui, ir kad abiejų organizacijų vadovai stengsis iki minimumo sumažinti jų poveikį.
Reikėjo užtikrinti, jog jų planuojamos priemonės būtų teisiškai nepriekaištingos. Nežinau, kiek Lietuvos pareigūnai tarėsi su JAV ambasadoriumi Lietuvoje ir atitinkamomis JAV tarnybomis Vašingtone, bet neabejoju, kad amerikiečiai būtų geranoriškai suteikę visą prašomą informaciją. Šimonytė turėjo nutarti, kiek aktyviai ji dalyvaus šiame procese, ar jį įpareigos kurį nors ministrą – tinkamiausia būtų teisingumo ministrė A. Dobrovolska, bet susidaro įspūdis, kad ji nusiplovė rankas, kaip ir neužėmė vadovaujančio vaidmens, užtikrinant, kad atgręždami nelegalius migrantus pasieniečiai nepažeistų jų teisių ir tarptautinių normų. Premjerė galėjo dar paskirti kokį nors patikimą žmogų tai padaryti.
Kiekvienu atveju premjerė, kaip Vyriausybės galva, turėjo prisiimti atsakomybę už sankcijų Baltarusijai įgyvendinimą, nuosekliai jį prižiūrėti bei užtikrinti, kad nebūtų klaidų ar sąmoningų pastangų jį apeiti. Akivaizdu, kad ji to nedarė, ir jei ministras turi imtis atsakomybės už savo veiklos pasekmes, ko atkakliai reikalauja konservatoriai, kai jie yra opozicijoje, tai Ingrida Šimonytė turi atsistatydinti, nors premjero pasitraukimas iš pareigų sukelia ženkliai daugiau ir sunkiau išsprendžiamų problemų negu ministro atsisveikinimas su portfeliu.
Galima argumentuoti, kad nereikia sureikšminti premjerės suklupimo, kad trąšų transportavimo problema bus veikiai išspręsta, kad akivaizdžios ir nuoseklios pastangos klaidą atitaisyti rodo jos ir Vyriausybės gerą valią, kad JAV viešai nekritikuoja Lietuvos. Kaskart galima sugalvoti įvairiausių pateisinimų, bet jei reikalaujama realios atsakomybės, o ne tik jos regimybės, ir jei konservatoriai taikytų sau tuos pačius atskaitingumo kriterijus, kuriuos taiko kitiems, premjerė turi pasitraukti, perduoti savo pareigas kitam.
Kaip tikėtasi, opozicija smarkiai kritikavo Vyriausybę, daugelis jos narių reikalavo Landsbergio ir Skuodžio atstatydinimo. Socdemų frakcijos seniūnas G. Paluckas tvirtino, kad Landsbergis ir Šimonytė atsakingi už bendrą politiką, tad turi prisiimti atsakomybę. Kritiškai prabilo ir prezidentas G. Nausėda. Esą valstybės reputacijai buvo padaryta didelė žala, kai baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvą nesustojo. „Deklaruodami kad laikomės vertybinės užsienio politikos, negalime sukelti nė menkiausių abejonių partneriams, kad jos iš tikrųjų laikomės. Deklaracijos ir mūsų konkretūs veiksmai turi atitikti.“
Esu labiau linkęs pritarti Seimo pirmininkei V. Čmilytei-Nielsen, kuri abejojo, „ar tikrai padaryta tokia žala Lietuvos reputacijai, kaip mėginama įteigti?“ Aš linkęs griežčiau suformuluoti šias abejones. Ar išvis Lietuva turi tokią puikią reputaciją, kokia esame linkę sau priskirti, vaizduoti Lietuvą maža drąsia šalimi, metančia iššūkius Rusijai ir Kinijai, šių dienų demokratinu Dovydu, besikaunantis su autoritariniais Galijotais? Ką galvoja kitų šalių žmonės bei politikai? Ar atliktas rimtas tyrimas šiuo klausimu?
Praeitą pirmadienį įtakingiausias Vokietijos kairiosios pakraipos dienraštis Suddeutsche Zeitung paskelbė Björn Finke komentarą Törichte Litauer (Kvaili lietuviai). Apžvalgininkas rašo, kad ES turi palaikyti Lietuvą ginče su Kinija, net „jei Vilnius elgėsi itin savanaudiškai ir įžūliai.“
Įsteigdamas Taivano atstovybę, tariamasis šios istorijos herojus elgiasi ne iš ištikimybės principams ir gailestingumui, „o šaltai apsiskaičiavęs ir neatsižvelgdamas į savo sąjungininkus,“ su kuriais nederino savo sprendimo. ES ilgainiui turės griežtinti savo politiką Kinijos atžvilgiu, „tačiau tinkamą laiką, tinkamą temą ir teisingą strategiją turi bendrai nustatyti ES – o ne maža Baltijos respublika, norinti iš pono Bideno rinkti kruopštumo balus („die Fleißpunkte bei Mr. Biden sammeln will“.
Nereikia pervertinti vieno apžvalgininko nuomonės, bet neatsakinga vaizduotis dorovės didvyriais, manyti, kad visi mumis žavisi, kaip savo politika žavisi kai kurie mūsų diplomatai ir politikai.
Premjerės atstatydinimas sukeltų daug problemų. Reikėtų rasti įpėdinį, bet jo nematyti konservatorių gretose. Daugelis ministrų nėra itin kompetentingi, o absoliuti dauguma neturi gyventojų palaikymo.
Gruodžio pradžioje paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa rodo, kad gyventojai daugiau nepalankiai, nei palankiai, vertina beveik visą Ministrų kabinetą. Teigiamo įvertinimo sulaukė tik krašto apsaugos ministras A. Anušauskas bei socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė. Navickienė yra tikrai perspektyvi politikė bet dar nėra sukaupusi pakankamai patirties, o neaišku, kiek Anušauskas susigaudo ūkio ir biudžeto reikaluose, sritys, kurios labai svarbios ministrui pirmininkui.
Seimo pirmininkė Čmilytė-Nielsen pasižymi kompetencija, sveiku protu bei santūrumu, taigi, būtų geras kandidatas į premjerus. Bet ji ne konservatorė, o labai abejoju, ar konservatoriai kitai partijai perleistų vyriausybės vadovo postą.
Jei konservatoriai nerastų tinkamų kandidatų į premjerus tarp Seimo narių, jie galėtų jo ieškoti tarp savo veteranų.
Nors daugelis žmonių nemėgsta, gal net nekenčia Andriaus Kubiliaus, mano nuomone, jis geriausias nepriklausomos Lietuvos ministras pirmininkas, du kartus stabilizavęs padėtį. Nemanau, kad jis sutiktų perimti šias pareigas, juolab, kad esu gana tikras, kad Šimonytė liks įsikibusi į premjero postą. Mokymai apie atsakomybę skiriami kitiems.
