Dar gegužės mėnesį pačios pirmosios – pateikimo – stadijos neįveikė lyčiai neutralią partnerystę siekęs įteisinti įstatymo projektas, kuriam pritrūko dviejų balsų. Toliau pavyko žengti su pataisomis, kuriomis siūlyta perkelti bausmes už mažo narkotinių medžiagų kiekio turėjimą be tikslo platinti iš Baudžiamojo kodekso į Administracinių nusižengimų kodeksą – Seimui buvo likęs tik lemiamas balsavimas. Tačiau jo scenarijus identiškas, pritrūko partnerių paramos – reikėjo gauti dar keturis balsus.

Mažieji koalicijos partneriai dažnai pasmerkti likti didžiųjų šešėlyje dalinantis nuopelnus, bet neaplenkiami priskiriant atsakomybę. Ne vienai partijai buvimas didžiųjų šešėlyje kainavo parlamentinės partijos statusą. Po 2008 metų taip nutiko dabartinei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) bei Pilietinės demokratijos partijai, 2012 m. – Liberalų ir centro sąjungai, 2016 m. – Darbo partijai, pernai – Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA-KŠS) ir dabartinei Lietuvos regionų partijai. Iki pat 2016 m. nebuvo nė vienos partijos, kuri po tokio smūgio grįžtų į parlamentą, tačiau šią tradiciją nutraukė LVŽS, pernai sugrįžo ir Darbo partija.

Priklausymas vyriausybei joms suteikia mažiau galios ir privilegijų negu premjero partijai. Įprastai jos turi gana ribotą įtaką koalicijos programai, o vyriausybės pozicija dažnai automatiškai priskiriama visoms ministrų kabinetą sudarančioms partijoms, net jeigu šios tik po didelių kompromisų nusileidžia premjero partijai. Paprastai mažosioms partnerėms pavyksta įgyvendinti nedidelę dalį programos ir jos gauna gerokai mažiau dėmesio negu premjero partija.

Tačiau ši tendencija nėra būdinga vien tik Lietuvai. Puikią prisijungimo prie koalicijos kaštų analizę atlikusios Heike Kluver ir Jae-Jae Spoon išskyrė keletą pagrindinių priežasčių, dėl kurių per rinkimus mažosios koalicijos partnerės gali nukentėti. Priklausymas vyriausybei joms suteikia mažiau galios ir privilegijų negu premjero partijai. Įprastai jos turi gana ribotą įtaką koalicijos programai, o vyriausybės pozicija dažnai automatiškai priskiriama visoms ministrų kabinetą sudarančioms partijoms, net jeigu šios tik po didelių kompromisų nusileidžia premjero partijai. Paprastai mažosioms partnerėms pavyksta įgyvendinti nedidelę dalį programos ir jos gauna gerokai mažiau dėmesio negu premjero partija.

Atsižvelgiant į šiuos faktorius ir apie 2-3% apklausose svyruojantį Laisvės partijos populiarumą, akivaizdu, kad LP per 2024 m. Seimo rinkimus gali kilti rimta rizika. Nors LP kandidatai prieš praėjusius Seimo rinkimus dažniausiai pirmu partijos prioritetu įvardydavo švietimą, tačiau partijai prilipo „kanapių ir LGBT“ partijos etiketė. Antrasis sąrašo numeris atiteko Tomui Vytautui Raskevičiui, kuris tapo antru homoseksualumo neslepiančiu Seimo nariu. Trečiasis – Morganai Danielei, kuri savo kampanijoje akcentavo, kad vienu pagrindinių savo uždavinių laiko narkotikų kontrolės reformą. Partijos lyderiai ne kartą akcentavo, jog lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas ir narkotikų prevencijos reforma yra tarp esminių programos nuostatų.

. Balsuojant dėl partnerystės trečdalis TS-LKD frakcijos narių susilaikė, balsavo prieš arba balsavime nedalyvavo. Nors narkotikų klausimu konservatoriai buvo vieningesni, bet Audroniaus Ažubalio balsavimas prieš ir Pauliaus Saudargo bei Lauryno Kasčiūno susilaikymas buvo milžiniškos svarbos, dar penki frakcijos nariai balsavime nedalyvavo.

Žvelgiant į politinę konjunktūrą, visiškai nestebina, jog abu balsavimai Seime nepavyko. Nors Tėvynės sąjungos (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis ir premjerė Ingrida Šimonytė vertybiškai liberalūs, bet frakcijos konservatyvus sparnas yra reikšmingo dydžio. Balsuojant dėl partnerystės trečdalis TS-LKD frakcijos narių susilaikė, balsavo prieš arba balsavime nedalyvavo. Nors narkotikų klausimu konservatoriai buvo vieningesni, bet Audroniaus Ažubalio balsavimas prieš ir Pauliaus Saudargo bei Lauryno Kasčiūno susilaikymas buvo milžiniškos svarbos, dar penki frakcijos nariai balsavime nedalyvavo.

Nereikėjo tikėtis ir paramos iš Liberalų sąjūdžio (LRLS) „agroliberalų“ (Jono Varkalio, Juozo Baublio ir Ričardo Juškos), kurie ankstesnės kadencijos Seime ne kartą net esminiais klausimais paremdavo LVŽS. Visi jie nedalyvavo balsavime dėl narkotikų dekriminalizavimo (tokių Seimo narių valdančiojoje daugumoje iš viso buvo 10, visi jie pusvalandžiu anksčiau balsavo atmetant prezidento veto), taip pat pasielgė ir Viktoras Pranckietis bei Romualdas Vaitkus. Iš šio LRLS penketuko vienintelis R. Vaitkus palaikė lyčiai neutralią partnerystę.

Vertybiniais klausimais LP tikėjosi paramos iš socialdemokratų (LSDP). Narkotikų klausimo neparėmė nė vienas jų frakcijos narys (apskritai nė vienas opozicijos politikas nebalsavo už). Mažiau negu pusė iš 13 LSDP frakcijos narių palaikė ir lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą – 5 nepritarė, du balsavime nedalyvavo.

Nors LP lyderiai akcentuoja, kad balsuojant dėl partnerystės pritrūko vos dviejų balsų, reiktų atkreipti dėmesį į tai, jog tai tebuvo pirmasis balsavimas. Jeigu jis būtų pavykęs, tai užtektų žalią šviesą diskusijai komitetuose, bet iki priėmimo dar lauktų netrumpas kelias. Ateityje opozicija būtų tapusi gerokai labiau mobilizuota – vargu, ar Ramūnas Karbauskis vėl toleruotų septynių frakcijos narių nedalyvavimą balsavime.

Mūšis dėl mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo tapo ryškiu viešųjų ryšių pralaimėjimu. Įstatymo oponentai viešojoje erdvėje balsavimą pateikė kaip sprendimą dėl narkotikų legalizavimo. M. Danielės viešas prisipažinimas paauglystėje rūkius kanapes ir eksperimentavus su kitų rūšių narkotikais taip pat sukėlė kitokį efektą, negu buvo laukta. Parlamentarė tikėjosi atkreipti dėmesį į problemos mastą ir svarbą, tačiau opozicija politikės išpažintį traktavo kaip įrodymą, jog ji nebegali vadovauti Priklausomybių prevencijos komisijai.

Mūšis dėl mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo tapo ryškiu viešųjų ryšių pralaimėjimu. Įstatymo oponentai viešojoje erdvėje balsavimą pateikė kaip sprendimą dėl narkotikų legalizavimo. M. Danielės viešas prisipažinimas paauglystėje rūkius kanapes ir eksperimentavus su kitų rūšių narkotikais taip pat sukėlė kitokį efektą, negu buvo laukta. Parlamentarė tikėjosi atkreipti dėmesį į problemos mastą ir svarbą, tačiau opozicija politikės išpažintį traktavo kaip įrodymą, jog ji nebegali vadovauti Priklausomybių prevencijos komisijai.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen komentuodama nesėkmingą valdantiesiems balsavimą dėl narkotikų teigė, jog žmogaus teisių klausimai Seimui turi būti teikiami tada, kai yra aišku, jog bus paramos ir opozicijoje. Be to, politikė tvirtino, kad LP tikrai žinojo apie LRLS frakcijos nevieningumą narkotikų klausimu.

Po pralaimėto mūšio LP valdyba diskutavo dėl darbo koalicijoje. Pasigesta partnerių solidarumo. Visgi LP lyderiai pabrėžė, kad pasitraukimo iš koalicijos klausimas nebuvo svarstymų objektas. Apsisprendimas trauktis partijai būtų žalingas dėl keleto priežasčių. Toks žingsnis rodytų visuomenei, kad „kanapių ir LGBT partijos“ etiketėje yra nemažai tiesos, nors partijos valdyba tarp pagrindinių artimiausio laikotarpio prioritetų kėlė ne tik žmogaus teisių, bet ir ekonomikos, švietimo klausimus, kurių svarba visuomenėje pripažįstama plačiau.

Šaliai kovojant su COVID-19 pandemija ir migrantų krize, politinis stabilumas yra labai svarbus. Dabartinė opozicija vargu ar veržtųsi perimti atsakomybes iš TS-LKD bei mėginti formuoti kairiųjų partijų koaliciją. Bendras darbas su konservatoriais ir Liberalų sąjūdžiu vargu ar atneštų politinių dividendų kuriai nors iš dabartinių opozicijos frakcijų. LP lyderiai veikiausiai tai puikiai suvokia ir iš koalicijos trauktųsi tik kraštutiniu atveju, nes tada šaliai grėstų pirmalaikiai rinkimai arba mažumos vyriausybės sudarymas. Abu atvejai įneštų politinio nestabilumo, kurio Lietuva negali sau leisti.

Tikrai nestebintų, jeigu LP ir toliau sunkiai sektųsi skinti kelią savo iniciatyvoms, dėl kurių koalicija nėra vieninga. Nebus lengva pasiekti geresnį rezultatą, kai iš naujo bus teikiami jau kartą atmesti projektai dėl lyčiai neutralios partnerystės ir mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo. Ietys koalicijos viduje turbūt bus laužomos ir dėl Alkoholio kontrolės įstatymo ir ypač dėl Stambulo konvencijos (nors valdantieji neatrodo galutinai nusprendę, ar ją rudens sesijoje teikti ratifikavimui). Nauji pralaimėjimai LP rinkėjams signalizuotų, jog partija nesugeba įgyvendinti savo pažadų.

Partijai gali tekti eiti ir į skausmingus kompromisus, kad bent dalis konservatyvesnių pažiūrų koalicijos narių palaikytų sprendimus. Bet net ir tai negarantuoja sėkmės. Heike Kluver ir Jae-Jae Spoon tyrimas parodė, kad mažesnieji koalicijos partneriai bent jau turėtų aiškiai piliečiams rodyti, kad esama padėtis jų netenkina ir nebijoti eiti į konfliktą su sąjungininkais, kai nesiseka įgyvendinti programos. Jeigu spaudimas partneriams ir neduos rezultato, bet bent jau parodys, kad atlikta viskas, ką buvo galima padaryti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (74)