Visų pirma, noriu priminti, kad valdančiųjų sapalionės dėl galimybių pasų dvylikmečiams gali dar ir pasikeisti artimiausią savaitę. Taip jau ne kartą nutiko premjerei Šimonytei ir ministrui Dulkiui. Laikas parodys.
Tačiau diskusijos užvirė. Aš, iš esmės pritariantis galimybių paso idėjai, visiškai vakcinuotas ir planuojantis susileisti trečią pastiprinančią dozę, esu prieš visuotiną vaikų vakcinavimą. Bent jau kol kas, kol neturime neginčijamų įrodymų dėl visiško saugumo bent kelioms vakcinoms. Aš esu vaikų tėvas – turiu būti visiškai tikras.
Taigi, viruso kontrolės užtikrinimui iki šiol lieka vienas garantuotas būdas – reguliarus testavimas. Tačiau jis, po galais, yra ribojamas! Už jį turėsime susimokėti patys! Daugelis to neišgalėsime.
Valstybė apriboja garantuotą ir praktiškai visas puses tenkinantį susirgimų plitimo reguliavimo būdą, ir stiprina tą būdą, kuris nėra garantuotas ir visiems priimtinas.
Vien tokia pozicija priešina žmones, tačiau yra daug kitų nelogiškumų. Sakoma, kad vaikams galimybių pasai bus reikalingi pramogoms. O neformaliam ugdymui jo nereikės. Paimkime kaip pavyzdį kiną. 30 vaikų klasė galės ateiti į kiną be galimybių pasų, o kitą dieną tie patys vaikai savarankiškai to padaryti jau negalės. Iš esmės tokia brukama galimybių paso sistema niekaip nestabdo užkrato plitimo.
Taip pat atsižvelkime į tai, kad į didžiuosius prekybos centrus bei pramogų vietas paprastai vaikšto didmiesčių vaikai ir paaugliai. Visur kitur vaikai tokių pramogų neturi ir tas pasas jiems visiškai nenaudingas.
Galiu įtarti dar daugiau – galimybių pasas labai prisidėjo prie dabar esamos liūdnos pandeminės situacijos. Su minėtais pasais žmonės lengvai ir nestabdomai platino virusą, dalyvaudami įvairiuose renginiuose – be privalomo testavimo, be būtinų apsaugos priemonių. Kam jos reikalingos, jei yra pasas? Štai ir rezultatas.
Dar vienas variantas – o jei paskiepyto ir galimybių pasą turinčio vaiko tėvas yra absoliučiai nusistatęs prieš skiepus – vaikšto visur, kur tik užsimano. Ar vaiko galimybių pasas gelbės nuo tolimesnių pasekmių? Vargu. O testavimas tikrai padėtų.
Žmonės jau rikiuojasi į eiles, nes nori gauti trečią vakcinos dozę. Sąmoningumas yra tikroji motyvacija. Noras gyventi laisvai ir saugiai – štai kas labiausiai skatina žmones elgtis atsakingai.
Gąsdinimas nuotoliniu mokymu nėra motyvacija. Neužmirškime, kad šis mokymas buvo tuo metu, kai ir dauguma darbų vyko per nuotolį. Visa šalis buvo tame. Taigi, vaikų išvarymas į nuotolinį ugdymą pandeminės situacijos praktiškai nepakeis, nes tėvai ir toliau judės visiškai nevaržomai. O ugdymas ir vaikai tikrai nukentėtų.
Nepriešinkime Lietuvos dar labiau. Sustiprinkime, o ne apribokime testavimą. Jei bus mažiau kiršinimo, tai ir vakcinavimas vyks žymiai sklandžiau.