Tarptautinis politinis kontekstas, daug faktų bei aplinkybių rodo, kad Lietuvos valstybei yra iškilęs realus pavojus. Jis susijęs su hibridine ataka, o paprasčiau – nelegalių migrantų ordomis. Dabar ir vėl prisimenu tam tikruose sluoksniuose gerai žinomą vieno JAV kariškio pasakytą frazę, kad mes, lietuviai, esame labai keisti žmonės: „Kai susiduriate su realiu pavojumi, jūs nieko nedarote, bet kai jau būna per vėlu, kaunatės kaip liūtai“. Todėl, kad nepasikartotų tai, kas jau buvo, būtina ryžtingai veikti čia ir dabar. Iškart pasakau: šįkart pavojus suverenitetui ir net valstybingumui ateina ne iš Rytų, o iš Vakarų.
Pradžiai – kontekstas, įvykių seka ir svarbiausi akcentai. Jeigu pažvelgsime į mūsų ir kitų šalių problemą iš labai aukštai, tai daugumos dabarties tarptautinių konvencijų bei programų svarbiausias tikslas yra menkinti valstybių suverenitetus. Tai ir Tarptautinė konvencija dėl migrantų, ir Stambulo konvencija, ir vadinamoji žalioji revoliucija, ir daugelis kitų globalistinių iniciatyvų, kurių svarbiausias tikslas – pinigų ir kontrolės perskirstymas. Tačiau nusileiskime žemiau ir pažvelkime į grėsmę per nelegalios migracijos prizmę.
Žiniasklaidoje rašyta apie Varšuvos ir Briuselio ginčą, kurį sukėlė Lenkijos konstitucinis tribunolas, pareiškęs, kad dalis ES sutarties straipsnių nesuderinami su šalies Konstitucija. Teismo pirmininkė Julia Przylebska nutartyje išvardijo kelis ES sutarties straipsnius, kurie, pasak jos, prieštarauja konstitucijai. Ji taip pat akcentavo, kad „ES institucijos veikia už savo kompetencijos ribų“.
Briuselyje įvyko įdomūs vieši ir užkulisiniai manevrai. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel statytinė, kaip žinia, nėra savarankiška politikė. Įdomu ir keista, bet pradžioje A. Merkel šiame konflikte užėmė gana santūrią poziciją, todėl ir EK nesiėmė ryžtingesnių veiksmų. Tačiau pratrūko Europos Parlamentas, kuris pasmerkė EK ir apkaltino ją nesugebėjimu tinkamai veikti ginče dėl teisinės valstybės su Lenkija ir Vengrija.
Ir Lietuvos žiniasklaidoje prasidėjo Lenkijos puolimas, pasipylė pamokymai, o dar visai neseniai iš G. Sorošo algą gaudavę, štampais bei šablonais mąstantys komentatoriai aiškino, kad tai esą yra lenkų paslauga Kremliui, o jų vyriausybė „nesupranta, ką daro“. Mandra teisine kalba prabilo ir mūsų iškilūs teisininkai, kurie tikino, kad Lenkijos konstitucinis tribunolas „nebėra teismas tikrąja to žodžio prasme, nes yra visiškai priklausomas nuo valdančiosios daugumos ir tarnauja kaip įrankis jos tikslams pasiekti“. Tačiau tiksliai pastebėję, kad Lenkijos ginčas su ES yra ne teisinio, o politinio pobūdžio, jie neįvardijo esmės ir svarbiausio tokio sprendimo motyvo, o jis labai aiškus – lenkai gina savo suverenitetą, kurį žingsnis po žingsnio bando uzurpuoti Briuselio biurokratai.
Lietuvoje praktiškai niekas nepastebėjo labai svarbios ir plačiai neafišuotos aplinkybės, kad Europos teisingumo teismas (ETT), skyręs 1 mln. eurų per dieną baudą, skaičiuojant nuo tos dienos, kai sprendimas buvo įteiktas Lenkijai, sprendimą priėmė po to, kai nubausti lenkus pareikalavo EK. Taigi, teismų nepriklausomumo ir atskaitomumo klausimai – labai plačios, o svarbiausia – sąžiningos diskusijos tema. Lenkų sprendimo kontekste aš nekalbėsiu apie Lietuvos teismų sprendimus, susijusius, pavyzdžiui, su Palangos dušinių byla arba, švelniai tariant, keistą teisėjų laikyseną – turbūt jau pamiršot – anuometinio Liberalų sąjūdžio pirmininko E. Masiulio politinės korupcijos byloje.
Daromas didžiulis spaudimas ir žiniasklaidoje puolama Vengrija, tačiau daugelis mūsų komentatorių, kartojančių nuvalkiotą mantrą apie Maskvos ranką, ir šiuo atveju sąmoningai nutyli arba net nesupranta tikrųjų vengrų motyvų. Šios šalies teisingumo ministrė Judit Varga problemą suformulavo labai aiškiai: „Europos Sąjunga ir jos institucijos negali atimti iš valstybių narių įgaliojimų, kurių valstybės narės jai niekada neperdavė. Vadinasi, jie negali sukurti sau naujų įgaliojimų. ES teisė gali būti taikoma tik tose srityse, kuriose valstybės narės jai suteikė įgaliojimus. Pavyzdžiui, vidaus rinka, aplinkos apsaugos politika ir konkurencijos teisė. Kompetencijos pasidalijimo sistema yra aiškiai nustatyta ES sutartyse“.
Ir U. von der Leyen, ir Briuselio komisarai, kritikuodami Vengriją, nuolat pabrėžia, kad neleis paminti „esminių europinių vertybių“. Apie tai ne kartą buvo užsiminta po to, kai, pavyzdžiui, vengrai nusprendė neleisti darželiuose ir mokyklose skleisti LGBT propagandą. Kokios tos „esminės“ vertybės? Užmerktos akys dėl Krymo aneksijos, virš Rytų Ukrainos numušto Malaizijos lainerio, kai žuvo visi 298 juo skridę keleiviai, akiplėšiško A. Navalno nuodijimo ir įkalinimo? Briuselis užsimerkė prieš politinį projektą „Nord stream 2“, kurio pagrindiniai naudos gavėjai yra Vokietija ir V. Putinas, šiurkštų Vokietijos spaudimą Ukrainai priimti Rusijos primetamas vergiškas taikos sąlygas ir daugelį kitų dalykų. Taigi, kalbos apie „esmines europines vertybes“, švelniai tariant, nebėra argumentas.
Tuo tarpu 6 iš 8 Prancūzijos prezidento rinkimų kampanijoje dalyvaujančių politikų remia Lenkijos poziciją, nes Briuselio biurokratų noras uzurpuoti vis naujas galias ir tuo pačiu metu visiškas jų bejėgiškumas bado akis. Nyderlanduose stiprėja kampanija, kurios dalyviai ragina Briuselį iš naujo derėtis dėl šalies statuso bloke, kuris būtų panašus į Danijos ir ES susitarimą. Viena iš priežasčių – nelegali migracija. Būtina akcentuoti svarbią aplinkybę: apklausos rodo, kad dauguma lenkų, vengrų, olandų ar prancūzų anaiptol nemano, jog reikėtų išstoti iš ES, bet vis daugiau europiečių pasisako už tai, kad ES būtų reformuota. ES kuluarų žinovai pastebi, kad agresyvėjantis Briuselio biurokratų elgesys su šalimis narėmis neišsprendžia jokių problemų, o tik kursto euroskeptiškas nuotaikas.
Niekas apie tai garsiai nekalba, bet ES teisės viršenybės principas jau ne vieną dieną išgyvena krizę ir ją sukūrė ne tik lenkai ar vengrai. Vokietijos teismai nuolat ignoruoja ETT sprendimus, pastaruoju metu ginče su Britanija Prancūzijos vyriausybė savinasi ES galias, o fundamentali problema yra ta, kad ETT, anot nepriklausomų teisininkų, nėra nepriklausomas ir apskritai pagal įvairius kriterijus jo net negalima laikyti teismu. Būtent dėl šių priežasčių, pavyzdžiui, „Brexito“ derybose Londonas išsiderėjo, kad galimi tarpusavio ginčai su Briuseliu nebūtų sprendžiami ETT.
O dabar grįžkime į mūsų ir Lenkijos pasienį su Baltarusija. Regis, niekam nekyla abejonių dėl formuluotės: tai yra visiškai dirbtinai sukelta krizė ir hibridinė ataka. Migracija naudojama ne tik kaip politinio spaudimo priemonė, bet ir kaip brutalus ginklas. Tai supranta daugelis, bet ne kai kurie ES pareigūnai bei įvairūs aktyvistai. Iš pradžių „Frontex“, kuri turi ginti ES sienas, vadas grūmojo mums, po to įvyko „tuščias“ ES vidaus reikalų komisarės Y. Johansson vizitas į Lietuvą. Beje, politinę karjerą 1988 m. pradėjusi komunistų partijoje, prieš atvykdama į Briuselį, Švedijos vyriausybėje ji rūpinosi imigracijos reikalais. Į ką pavirto Švedija, rašiau savo praėjusiame komentare. Po to EK pirmininkė pareiškė, kad pinigų sienai ir koncertinai neskirs. Kitaip būti negalėjo, nes reikia pagaliau suvokti, kad ES sienų apsauga Briuseliui nerūpėjo ir nerūpi. Tuo metu, kai Lietuvos diplomatai Briuselyje sėdėjo prie įkaitusių telefonų ir aiškino kolegoms apie situaciją pasienyje, Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, vien lapkričio 2 – 8 dienomis iš Afrikos į Italiją atplaukė 2775 migrantai, o lapkričio 11-ąją buvo sumuštas nelegalios migracijos į Britaniją dienos rekordas. Vien tą ketvirtadienį Prancūzija per Lamanšą „eksportavo“ 1185 nelegalius migrantus. Beje, prancūzai elgiasi lygiai taip pat, kaip A. Lukašenka: jie reikalauja, kad britai susimokėtų, tuomet kažką darys. Įvairūs aktyvistai dabar aimanuoja dėl Baltarusijos pasienyje įstrigusių migrantų, bet kažkodėl niekas prie kryžiaus nekala prancūzų.
Dabar aiškiai ir tiksliai sudėliokime akcentus. Šios dirbtinai sukurtos krizės autorius yra V. Putinas. Pastebima, kad jo išpuolių intensyvumas susijęs su Rusijos ekonomikos būkle. „Nord stream 2“ nutiestas, naftos kainos palankios, dujų šantažo politika duoda savo vaisius, pinigų yra, todėl, pasitelkęs migrantus, jis pradėjo naują hibridinio karo raundą. Pirmasis etapas vyko 2015 – 2016 m. per karą Sirijoje. Tuomet A. Merkel, pareiškusi, kad „priimsime visus“, kapituliavo pirmąkart.
Dabar A. Merkel paskambino V. Putinui ir „paprašė prezidento V. Putino pasinaudoti savo įtaka Minsko režimui“. Aš tiesiog nesuprantu, ar politinę karjerą baigianti Vokietijos kanclerė yra visiškai neadekvati, ar ji vykdo V. Putino politinę valią? Pasinaudojęs skambučiu, V. Putinas atliko jau ne kartą rodytą savo politinio cirko numerį – kalbėkitės su tais, kurie nieko nesprendžia, pavyzdžiui, Donbaso separatistų vadeivomis arba A. Lukašenka, nes mes čia ne prie ko.
Mažai kas žino, bet Vokietijos federalinė žvalgybos tarnyba „Bundesnachrichtendienst“ negalėjo nežinoti, kad iškart po pokalbio su A. Merkel, Rusijos prezidentas per kitas dvi dienas surengė seriją susitikimų su aukščiausiais visų jėgos struktūrų pareigūnais, tarp jų – gynybos ministru S. Šoigu ir ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininku V. Gerasimovu. Šaltinių teigimu, juose buvo aptartos hibridinių operacijų naujos fazės, išplėtimo planai ir kryptys. Baltarusija jau tapo hibridinio karo placdarmu ir dabar svarstomas planas ten esančius migrantų būrius nukreipti ir į Ukrainos pasienį. Rezultato ilgai laukti nereikėjo: virš Baltarusijos pasirodė Rusijos strateginiai bombonešiai Tu-160, o netoli sienos su Lenkija bei Lietuva rusų desantininkai surengė pratybas, toliau vyksta Rusijos kariuomenės telkimas bei judėjimas prie Ukrainos sienos.
Tęsdamas savo pasirodymą, V. Putinas tikino, kad Europos lyderiams reikia kalbėtis su A. Lukašenka. Anksčiau „įjungęs durnių“ jis aiškino, kad apie migrantų krizę jis sužinojęs tik iš spaudos, bet tame pareiškime nuskambėjo frazė įrodanti, kad jis yra svarbiausias režisierius: „Kiek suprantu, A. Lukašenka ir A. Merkel yra pasirengę pasikalbėti vienas su kitu“. Ir vis dėlto A. Merkel paskambino, kalbėjosi... Įdomu, kieno vardu – savo, Vokietijos ar visos ES? Juk po Baltarusijos rinkimų farso ne atskiros valstybės, o visa ES paskelbė, kad rinkimai buvo neteisėti ir jų rezultato nepripažįsta. Švelniai tariant, apgailėtina, nieko daugiau pridurti negaliu. Tarsi maža buvo J. Borrellio pažeminimo Maskvoje, U. von der Leyen „pastatymo į vietą“ Turkijoje. Dabar V. Putinas dar kartą nusivalė kojas ne tik į Vokietiją, bet ir visą ES. Eilinis europinės politikos fiasko: A. Merkel pokalbis su A. Lukašenka ne tik nieko neišsprendė, bet ir sukūrė rimtų problemų ateičiai, nes taip buvo legitimizuotas Baltarusijos diktatorius. Taigi, S. Cichanouskaja gali užsiimti daržininkyste arba rašyti memuarus. Kita vertus, buvo pademonstruota, kad net ir bendri ES pareiškimai yra tik tušti žodžiai, oro virpinimas. O po to kažkas dar stebisi, kad geopolitine prasme ES yra nulis.
Ko siekia V. Putinas? Plačiąja prasme – sukelti Europoje chaosą, tačiau būtina suprasti, koks scenarijus planuojamas Lenkijai ir Lietuvai. V. Putinas veikia pagal jau gerai žinomą schemą – sukurti ilgalaikių įtampų ir chaoso židinius - Donbasas, Padniestrė, Pietų Osetija, Abchazija ir kt. Nelegalūs migrantai yra tik ES šalies, į kurią jie atvyko, problema, nes niekas šios naštos dalintis neketina. Tai jau anksčiau patvirtino ir VRM pareigūnai, kurie informavo, kad į Lietuvą iš Baltarusijos neteisėtai patekę ir į kitas ES valstybes išvykę migrantai iškart grąžinami atgal į Lietuvą. Todėl tie, kurie prasiverš, liks Lietuvoje. Kokios būtų masinės neteisėtų migrantų invazijos pasekmės – kita tema, bet pasižiūrėjus vaizdo įrašus, su kokia energija tie agresyvūs vyrukai šturmuoja Lenkijos sieną, turbūt nereikia svaičioti apie tai, kaip jie romiai sėdės klasėse, o uolios aktyvistės mokys juos lietuvių kalbos ir integruos į visuomenę.
Dėliokime akcentus toliau. Mes susidūrėme su tikra agresija. Tie žmonės, šturmuojantys Lenkijos ir Lietuvos sienas, jokie pabėgėliai ar prieglobsčio prašytojai, nes, VRM duomenimis, iki šiol vos keli iš jų atitiko šiuos kriterijus. Tai yra hibridinio karo samdiniai, sąmoningai pasirinkę šį kelią, už tai susimokėję Baltarusijos kelionių agentūroms mažiausiai 2,5 tūkst. dolerių, turintys Baltarusijos išduotas turistų arba studentų vizas. Manoma, kad dabar Baltarusijoje gali būti 15 – 20 tūkst. tokių žmonių. Tarp jų yra Afganistano ir Irako karo veteranų, daug kurdų turi karinį parengimą ir kovų patirties. Jiems į rankas jau buvo įduoti lazeriai ir galingi stroboskopai, kuriais, bandydami prasiveržti, naktį jie akina lenkų pasieniečius. Juk ne iš namų jie tą įrangą atsivežė! Taip prieglobsčio prašytojai nesielgia. O jeigu rytoj į rankas jiems įduos automatus, kiek iš jų atsisakys juos paimti?
Strategiškai įžūlus V. Putino planas veikia, nes ES vėl pasirodė esanti visiškai naivi, silpna ir pažeidžiama biurokratinė struktūra. Kodėl su V. Putinu ar A Lukašenka kalbasi A. Merkel? Visi puikiai supranta, kad nei ES, nei U. von der Leyen niekas rimtai nevertina. Nepaisant didelių Briuselio biurokratų ambicijų ir įvairių pareiškimų apie galingą „Europos imperiją“, ES eilinį kartą demonstruoja, kad negali išspręsti jokios rimtesnės problemos. Ji ne tik nesugeba daryti įtakos tų problemų priežastims, bet net neturi politinės valios efektyviai kovoti su pasekmėmis. Tuo eilinį kartą pasinaudojo priešai. Vienintelis praskydusių Europos politikų ginklas yra bedantės sankcijos. Jie įsivaizduoja, kad sankcijos smogė „Belavia“, planuoja dar kažką, bet jau dabar iš Maskvos ateina informacija, kad V. Putinas su savo aplinka svarsto planus permesti Afganistano migrantus prie Europos sienų geležinkeliu per Tadžikistaną, Uzbekistaną ir Rusijos teritoriją. Būtų neatsakinga šimtus Europos politikų ir tūkstančius aktyvistų įtarti esant Maskvos agentais, bet kad naudingų idiotų skaičius viršijo kritinę ribą – faktas.
O dabar – esmių esmė. Lietuvos žmonių išrinktas Seimas priėmė teisės aktus, įgalinančius apgręžti ir neįleisti neteisėtų migrantų. Visame pasienio ruože prie Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija įvesta nepaprastoji padėtis. Pasieniečiai kartu su kariais kol kas sėkmingai saugo ir gina Lietuvos sieną. Ir štai Briuselio portalas „EUobserver“ praneša, kad Europos Komisija tikriausiai reikalaus, kad Lenkija, Latvija ir Lietuva taisytų neseniai priimtus įstatymus, leidžiančius išstumti migrantus atgal į Baltarusijos teritoriją. Eurokomisarė Y. Johansson pareiškė: „Vis dar vertiname padėtį, bet manau, kad prašysime taisyti kai kuriuos teisės aktus“. Komentuodamas jos pareiškimus Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas pasisakė aiškiai: „Susidaro įspūdis, kad Europos Komisija gyvena kitoje planetoje ir atstovauja arba tai planetai, arba Baltarusijos ir Rusijos interesams“.
Y. Johansson pareiškimas reiškia tik vieną – Briuselio biurokratai iš Lietuvos nori atimti teisę gintis, o tai būtų mūsų suvereniteto ir valstybės pabaiga! Regis, ten, tik su kitomis dekoracijomis, mes jau buvome. Nuo ko pradėjome 1990-ais tik atkūrę Nepriklausomybę? Nuo laipsniškos sienų ir teritorijos kontrolės, nes tai yra pamatinė valstybės egzistavimo sąlyga, o valstybė, kuri nekontroliuoja ir negina savo sienų, yra pasmerkta žlugti. Tai pasakytina ne tik apie Lietuvą, Lenkiją ar Latviją, bet ir visą ES. Rytoj Briuselio nurodymu įsileisime kelis tūkstančius, poryt prie vartų stovės šimtas tūkstančių. Norit atvykti į ES? Prašom, tam yra civilizuotos tvarkos ir procedūros, o jeigu kaip barbarai brausitės jėga, susidursite su geležine valia gintis.
Ar ES biurokratija, dangstydama savo politinį neįgalumą, gali atimti iš valstybių narių teises ir įgaliojimus, kurių valstybės narės jiems niekada neperdavė? Turiu galvoje tautos apsisprendimo teisę gintis ir savų sienų kontrolę. Mes susidūrėme su egzistencinio lygio klausimu, o ar dėl to buvo nors vienas pareiškimas iš Lietuvos pusės? Tokiomis aplinkybėmis aukščiausi Lietuvos vadovai tiesiog privalo išsakyti savo poziciją Lietuvos piliečiams, taip pat preventyviai viešai ir garsiai nubrėžti Briuseliui labai aiškias raudonas linijas, kurių niekam nebus leista peržengti. Labiausiai bijau, kad Briuselio veikiami ir valstybiniu mąstymu nepasižymintys mūsų politikos administratoriai tyliai neprakištų Seimui kokių nors gudriai užmaskuotų įstatymų pataisų, o juk Seimo nariai dažnai net nesuvokia, už ką balsuoja.
Neteisėtų migrantų krizė ir visiškas nesugebėjimas spręsti ją ES mastu dar kartą įrodo, kad Briuseliui negali būti patikėti jokie su saugumu susiję klausimai, todėl negali būti jokios kalbos apie mūsų dalyvavimą patyliukais kuriamoje Europos kariuomenėje. Manyčiau, kad mūsų išlikimo ir sėkmės garantas yra aiški ir principinga pozicija, valia gintis, NATO, bendri ir koordinuoti veiksmai su Lenkija bei kitomis ES sienas realiai ginančiomis valstybėmis, o migrantų klausimu – kuo mažiau dairytis į Briuselį.
Dabar susidūrėme su situacija, kai pirmą kartą po atkurtos Nepriklausomybes privalome realiai ginti savo šalį. Tuo tarpu po leftistines pelkes klampojantys kai kurie mūsų liberalieji intelektualai, naujieji cvirkos ir venclovos, rašo jautrius, pataikaujama saldybe bei nevykusiais komplimentais persunktus atvirus laiškus Seimo pirmininkei V. Čmilytei-Nielsen, ragina atverti šalies vartus atėjūnų ordoms ir vėl, kaip anuomet, pasiduoti be šūvio. Déjà vu.
