Pasipriešinimas AE Astrave
2020 metų vasarą Lietuva atsisakė užtikrinti 100MW avarinį elektros rezervą BRELL žiedo šalims, visų pirma AE Astrave. Galios rezervų užtikrinimas buvo vienas iš pagrindinių BRELL sutarties įsipareigojimų. Tačiau visos sutarties šalys neprieštaravo, kad ir be šios nuostatos BRELL sutartis toliau galios.
Tų pačių metų rudenį, pradėjus pramoninę elektros gamybą AE Astrave, Lietuva nutraukė prekybą elektra su Baltarusija. BRELL sutartis sukuria pagrindą elektros prekybai tarp šalių. Prekybos nutraukimas yra esminė prieštara sutarties dvasiai ir tekstui.
Pagaliau, po nesėkmingų derybų su Latvija ir Estija, šių metų vasarą Lietuva teisiškai nustatė sumažintą techninį elektros pralaidumą su Baltarusija. Lietuva informuoja kitas BRELL sutarties šalis, kad Lietuvos linijų pralaidumas yra LITGRID kasdien apskaičiuotas techninis minimumas (apie 300MW – tolygus maždaug vienos linijos pralaidumui) ir tuo pagrindu apriboja Latvijos ir Estijos elektros prekybos apimtis. Tačiau fiziniai elektros srautai iš Baltarusijos lieka tokie patys – iki 1250MW. Neatitikimas tarp deklaruojamo ir faktinio elektros linijų pralaidumo yra akivaizdus BRELL sutarties pažeidimas.
Elektra ir toliau teka iš Baltaruijos į Lietuvą visomis keturiomis linijomis. Jei Latvija ir Estija laikosi BRELL sutarties ir savo prekybos elektra metodikos, prekyba baltarusiška elektra yra apribota. Bet tokie ne fiziniai, o teisiniai ribojimai priklauso tik nuo Latvijos ir Estijos geros valios laikytis BRELL sutarties ir savo pačių pasitvirtintos metodikos.
Kodėl imamasi veiksmų prieš AE Astrave net pažeidžiant BRELL sutartį, tačiau trauktis iš šios sutarties baiminamasi?
Sinchronizacijos stabdis
Viešai yra deklaruojama, kad Baltijos šalys bus sinchronizuotos su Europa 2025 metais. 2018
birželio 28 Briuselyje Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Juncker’is, Baltijos šalių lyderiai ir Lenkijos premjeras pasirašė Politines Gaires (Political Roadmap) dėl Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentine Europa. Dokumente yra numatyta, kad desinchronizacija neturi sukelti rizikų Rusijos, įskaitant Kaliningradą, ir Baltarusijos elektros sistemoms. Taip pat yra tvirtinama, kad šis dokumentas nekeičia jokių esamų ir nesukuria naujų teisinių įsipareigojimų jį pasirašiusioms ir trečiosioms šalims (Rusijai ir Baltarusijai). Šis dokumentas nėra teisiškai įpareigojantis, jam neišreiškė pritarimo ir viešai nekomentavo Rusija su Baltarusija. Taigi, šias politines gaires galima laikyti vienašališka komunikacija, skirta Europos Sąjungos ir, pirmiausia, Baltijos šalių visuomenei.
Baltijos šalims norint sinchronizuotis su Europa pirmiausia būtina desinchronizuotis su Rusijos elektros sistema. Du svarbiausi desinchronizacijos žingsniai yra pasitraukimas iš BRELL sutarties ir, suderinus visus techninius, ekonominius ir teisinius klausimus tarp visų BRELL šalių, linijų su Rusija ir Baltarusija išjungimas. Jau įvykęs informavimas apie Baltijos šalių pasitraukimą iš BRELL sutarties neatitinka jos nuostatų ir neturi teisinės galios. Tai tėra pareiškimas apie ketinimą. Pasitraukimas iš BRELL sutarties ir linijų su Baltarusija išjungimas yra geopolitinis veiksmas. Kad toks žingsnis būtų žengtas ir neginčijamas, Vyriausybei reikėtų įstatymo lygio įgaliojimo patvirtinto Seime.
Ne tam buvo statoma AE Astrave, kad Baltijos šalys būtų paleistos iš energetinės Rusijos įtakos. Rusija ir Baltarusija savo noru tam nepritars. Europos Komisijos derybos su Rusija dėl desinchronizacijos yra įstrigusios. Tai ir yra lemiamas stabdis. Lietuva apie pasitraukimą iš BRELL tyli dėl Europos Komisijos griežto ir nebylaus draudimo tokiam žingsniui. Pasitraukus iš BRELL, turėtų sekti visų linijų su Rusija ir Baltarusija išjungimas. To Europos Komisija be Rusijos sutikimo negali sau leisti.
Baltijos šalys tapo BRELL sutarties narėmis dar nebūdamos Europos Sąjungoje, todėl teisiškai EK negali trukdyti Lietuvai pasitraukti iš tokios sutarties.
Perkirsti BRELL mazgą
Sakoma, kad AE Astrave bus užblokuota, kai įvyks sinchronizacija. Būtent linijų išjungimas, o ne po to numatoma sinchronizacija, blokuotų AE Astrave. Išjungus visas linijas į rytus, Baltijos šalių elektros sistema numatytą laiką turi veikti izoliuotu režimu. Tai reikalinga dėl dviejų priežasčių. Pirma – prisijungiant sinchrononiam darbui reikia techniškai suderinti Baltijos šalių elektros sistemos parametrus su kontinentinės Europos tinklų parametrais. Antra – reikia parodyti, kad Baltijos šalių elektros sistema pajėgi veikti izoliuotu režimu ir nekels problemų Europos tinklams. Todėl dar iki desinchronizacijos būtini darbo izoliuotu režimu ir sklandaus prisijungimo prie Europos tinklų (konkrečiai LitPolLink jungtimi su Lenkija) bandymai. Tačiau sutarimo su Latvija ir Estija dėl darbo bandymo izoliuotu režimu nėra.
Kas įvyks, jeigu BRELL sutartis galios, o elektros linijos su Baltarusija ir Rusija po 2025 metų ir toliau veiks? Visi techniniai sinchronizacijos projektai turi aiškius įgyvendinimo grafikus. Tačiau sinchronizavimo plane nėra nei pasitraukimo iš BRELL datos, nei datos, kada bus išjungtos visos Lietuvos linijos su Baltarusija. Įgyvendinus plane numatytus projektus ir nepasiekus desinchronizacijos, Baltijos šalys išliks Rusijos energetinės sistemos dalimi, potencialia rinka Baltarusijoje gaminamai elektrai ir galimu tos elektros tranzito koridorium į gretimas ES šalis. Tam tarnaus sustiprinti Baltijos šalių elektros perdavimo tinklai ir LitPolLink, NordBalt, EstLink, Harmony jungtys.
Baltarusijoje šiuo metu veikianti TATENA misija neabejotinai patvirtins, kad AE Astrave yra saugi. Daugiau nei tikėtina, kad ENSREG tą pakartos. Labai gali būti, kad kitos politinės jėgos, laimėjusios ateinančius Seimo rinkimus sutiks, kad AE Astrave yra saugi. Tada bus verta pirkti pradžioje pigią elektrą iš Baltarusijos. Sinchronizacija bus dar kartą atidėta neapibrėžtai ateičiai.
Dabartinė valdančioji dauguma tokiam scenarijui dar gali užkirsti kelią. BRELL sutartyje numatyta, kad ji kasmet kovo mėnesio 26 dieną pratęsiama vieneriems metams ir ją galima nutraukti apie tai pranešus ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius. Tie 6 mėnesiai reikalingi, kad šalys pasiektų galutinius susitarimus ir pasiruoštų linijų išjungimui. Tai turi nepažeisti Energetikos chartijos ir neatnešti žalos nei vienai iš šalių. Taigi, nenorint, kad Lietuva taptų elektros iš AE Astrave rinka ir tiltu į kaimynines Europos šalis, vėliausiai 2023 metais Seime turėtų būti priimtas pasitraukimo iš BRELL ir linijų išjungimo įstatymas. Taip pat atlikti izoliuoto darbo bei prisijungimo prie Europos bandymai.
Iki 2023 metų rugsėjo 26 dienos Vyriausybės sprendimu būtų informuojamas BRELL Komitetas, kad Lietuva nuo 2024 metų kovo 26 dienos pasitraukia iš BRELL sutarties. Iki tos datos būtų suderinta Lietuvos elektros linijų su Baltarusija išjungimo tvarka ir data. Pagaliau iki 2024 metų Seimo rinkimų būtų išjungtos visos linijos su Baltarusija.
Pasitraukimas iš BRELL sutarties ir linijų išjungimas ne tik leistų patikimai blokuoti AE Astrave, bet suteiktų impulsą ir atvertų sinchronizacijos perspektyvą 2025 metais.