Prieš pradėdamas jus linksminti, noriu pasakyti, kad man asmeniškai narkotikai nepatinka. Stengiuosi jų visų vengti. Ypač baisūs yra tie, kurie yra įteisinti (arba nebuvo niekada uždrausti): cukrus, tabakas (cigaretės, cigarai, cigarilės, kiti tabako gaminiai), alkoholis (alus, vynas, likeris, brendis, degtinė, viskis, tekila, džinas, kalvadosas, kiti alkoholiniai gėrimai), seksas (su moterimi), socialiniai tinklai (Facebook, Twitter, LinkedIN, TikTok, Instagram, kiti socialiniai tinklai), azartiniai lošimai, kompiuteriniai žaidimai, kofeinas, vaistai nuo skausmo, raminamieji vaistai, filmai suaugusiems, krepšinio rungtynių transliacijų stebėjimas, straipsnių komentavimas, „Moterys meluoja geriau“. Ypač pavojinga šiuos narkotikus maišyti, t.y. vartoti kartu.
Aš net nežinau, ar aš esu už dekriminalizavimą, ar prieš. Viena vertus, kam to reikia? Kita vertus, koks skirtumas? Sąrašo papildymas viena ar dviem pozicijom esmės nekeičia. Žmonės, kurie yra traumuoti, gyvenimo nuskriausti, neturi tikslo arba, svarbiausia, neturi artimo ryšio su kitais žmonėmis, neišvengiamai suranda būdų, kaip save nubausti. Apie tai jau rašiau po to, kai pagavo Mildažytę.
Pradėkime nuo šio įstatymo Žanos d‘Ark – Morganos Danielės. P. Danielė yra, žinoma, Seimo pirmakursė ir viešojo gyvenimo pirmokė. Ji dar nesupranta, kad Lietuvoje už atvirumą ir tiesą yra baudžiama, o ne plojama ir pagiriama.
Gali būti, kad p. Morgana neturi laiko sekti socialinių tinklų ir nežino, kad mes mėgstame ne brutalią realybę ir tiesą, o melą ir Instagramo bei Facebooko „istorijų“ pasakaites. Lietuvoje įvaizdis yra viskas. Tiesa ir atvirumas niekam šioje šalyje nėra reikalingi – jau nekalbant apie logiką, pažangą, žmogiškumą. Dar niekam tai neišėjo į naudą. Tebūnie ši patirtis jaunai Seimo narei pamoka ateičiai.
Gerbiamoji Danielė taip pat privalėjo žinoti, kad Lietuvos politikoje svarbiausia yra asmeninių – ne visuotinių – tikslų siekimas. Apeliuoti į tai, kad jaunuolių gyvenimas bus suluošintas dėl vienos klaidos, buvo kvaila. Niekam nerūpi tie jaunuoliai ir jų gyvenimai. Užtat valdžios žmonės labai staigiai solidarizuojasi, kai reikia saviems padėti įgyvendinti asmeninius tikslus, pvz. pasikloti asfaltą prie namų. Kai bandai daryti kažką ne dėl savęs, bet tam reikia kolegų balsų, tuomet kai jie balsuoja už tavo projektą, tu lieki jiems skolingas, kol vieną dieną jie paprašo iš tavęs paslaugos ir jūs, kaip sakoma gatvėje, tarpusavyje „užsinulinat“. Ranka ranką plauna.
Jeigu p. Danielė būtų pasakiusi, kad gyvenime nebuvo bandžiusi marichuanos, bet norėtų pabandyti ir brovėsi į Seimą tik tam, kad galėtų tą padaryti legaliai, tuomet šansai, kad kolegos suprastų ir padėtų, būtų žymiai didesni. Bet užuot išsprendusi savo asmenines ambicijas kuluaruose, ji viešai pasigyrė, kad pavartodavo. Tai, žinoma, nieko gero nežada, nes viskas, ką tuo galima pasiekti, tai sukelti pavydą. Ar taip elgiasi protinga politikė? Ne. Bet p. Morgana yra pirmakursė ir iš šios klaidos pasimokys.
Diskusijose dėl įstatymo aktyviausias opozicijos atstovas buvo Puidokas. Kažkodėl jį vis dar kažkas kalbina ir cituoja. Puidokas pareiškė, kad šiuo įstatymu jauniems žmonėms būtų pasiųsta žinutė, kad „vartoti narkotikus yra nieko blogo“. Čia tas pats Puidokas, kurio patarėjas, anot Maldeikio, siūlė pastarajam 50 tūkst. eurų kyšį. Kokią žinutę tuomet Puidokas siuntė jaunimui? Ir kokias žinutes ištisus dešimtmečius siuntinėja jo DP bendražygiai, pvz. Gapšys ir Uspaskich? Ko pasimokė jaunimas iš jų? Kad jei sugebi nuropoti iki Seimo kėdės, burbant blogesniu akcentu negu Tomaševskis, gali daryti iš esmės ką nori?
Aišku, Puidoko-Maldeikio istoriją visi jau pamiršo ir tikriausiai niekas nieko neįrodys. Užtat Puidokas dabar jau praktiškai šventasis, nes sustabdė narkotikų epidemiją šalyje. Maldeikis, kita vertus, būdamas toks pat pirmakursis kaip p. Danielė, užuot išlaukęs ir pagavęs Puidoką su pakankamai įrodymų, pats birželį bandė pasirodyti šventuoju: „man siūlė, man siūlė, man siūlė!“ Niekam neįdomu. Kantrybė – dorybė. Tebūnie ši patirtis jaunam Seimo nariui pamoka ateičiai.
Pasilikime prie Maldeikio, t.y. Maldeikių. Po balsavimo, prie cunamio prisijungė ir p. Aušra Maldeikienė.
P. Maldeikienė akivaizdžiai buvo susijaudinusi, nes Twitteryje skėlė kelis grammbarrassmentus, iš kurių baisiausias yra artikelis „a“ prieš „Lithuanian Parliament“ Turėtų būti „the“ – nebent (!) yra kažkur dar bent vienas Lietuvos parlamentas. Galbūt mes kažko nežinome.
Taip pat įtariu, kad p. Maldeikienė rašė paskubomis, nes tame pačiame sakinyje puikuojasi žodžiai intelligent bei unintelligent. Galima buvo labiau pasistengti, ypač dėl unintelligent. Labai jau retai vartojamas. Greitoji paieška Google siūlo tokius sinonimus, kurie, mano unintelligent vyriška galva, būtų aiškesni: stupid, ignorant, dense, brainless (labai geras – liet. besmegeniai), mindless, foolish, dull-witted, witless, slow, simple-minded, empty-headed (irgi neblogas – liet. tuščiagalviai), vacuous. Skyrybos klaidų matau bent keturias. Todėl už šitą tweetą p. Maldeikienei rašome šešetą geriausiu atveju.
Beje, jeigu kas nors iš jūsų gali taisyklingai perrašyti p. Maldeikienės įrašą, parašykite man Facebooke savo variantą ir iš tų, kurie parašys taisyklingai, burtų keliu ištrauksiu vieną laimingąjį, kuriam padovanosiu kokią nors įdomią dovaną.
Taip pat norėčiau visų Seime dirbančių vyrų vardu atsiprašyti p. Maldeikienės. Yra kaip yra. Reikia daugiau moterų, ypač tokių kaip Agnė. Jei p. Aušra nebūtų išvažiavus į EP, matyt, įstatymas būtų priimtas. Bet, deja. Yra svarbesnių darbų. Kokių? Velnias žino.
Nors Seime po balsavimo pasigirdo plojimai, o kai kurie žiniasklaidos leidiniai ir portalai visą šitą cirką pavadino opozicijos pergale, ilgainiui šis akibrokštas sugrįš bumerangu. LP jau buvo tapusi leisgyve politine jėga. Nuolat stumdoma ir pati negalinti nieko nei pastumti, nei prastumti. Dabar ją dar apspardė Puidokas su Širinskiene. Būtent to laisviečiams ir reikėjo. Nuskriaudė. Tai dabar hipsteriai dar kartą susivienys ir dar labiau palaikys. Šito, žinoma, Puidokas ir Širinskienė nenumatė. Įstatymą reikėjo leisti priimti. Prezidentas būtų vetavęs bet kokiu atveju. Puidokas ir Širinskienė, skirtingai nuo Danielės ir Maldeikio, nėra pirmakursiai. Tad ši taktinė klaida stebina. Nors… kita vertus, nestebina.
Grįžtant prie p. Danielės, būtų galima apsvarstyti, ką galima buvo daryti kitaip. JAV už marichuanos legalizavimą dažnai pasisako buvę amerikietiško futbolo žaidėjai. NFL smegenų sukrėtimas yra dažna trauma. Žaidėjai skundžiasi skausmais, nemiga ir pan. Žolė yra vienintelis dalykas, kuris, atrodo, veikia ir nėra opioidas, kuris irgi veikia, bet taip pat greitai nustekena organizmą ir išvysto baisią priklausomybę.
Lietuvoje galima buvo irgi paieškoti buvusių sportininkų, kurie viešai paremtų tokius įstatymus. Kaip žinia, krepšininkai Lietuvoje yra nepakaltinami. Deja, jų niekas nemuša į galvą ir smegenų sukrėtimai pasitaiko retai.
Tačiau, kita vertus, mūsų visų smegenys jau seniai yra gerokai pažeisti. Asmeniškai aš, atsikėlęs iš ryto ir paskaitęs naujienas, dažnai galvoju, kad labai gali būti, jog esu apsvaigęs. Dažnai susimąstau, kad taip negali būti, kad tai, ką perskaičiau ar išgirdau turėtų būti sapnas. Pasiklausai mūsiškių tuščiagalvių besmegenių ir jautiesi, kad nuo gražuloido, visas kambarys sukasi. Jei dar parūkai kepenichuanos su puidokainu, tai ne vien širdį ar smegenis reikia reanimuoti, bet ir pačią sielą. O sudužusios sielos niekas negali pagydyti, net verygazepamas.
Po balsavimo LP pirmininkė išreiškė visai suprantamus nuogąstavimus dėl rezultatų. Pasakė, kad Seimas nenori keisti Lietuvos. Tai suprantama. Jei pasikeis Lietuva, pasikeis ir Seimas. O jei Seimas pasikeis, jame neliks p. Syso ir daugelio kitų ilgamečių dispanserio rezidentų. Joks ilgametis narkomanas nenori mesti vartoti. O valdžia yra labai stiprus narkotikas.
Drįsčiau net teigti, kad nėra baisesnio narkotiko nei valdžia. Kartą pabandęs, negali sustot. Ilgai pavartojus, traumuojasi smegenys. Narkomanas pradeda nerišliai kalbėti. Vos išlemena suprantamus sakinius. Dingsta loginis mąstymas. Stringa atmintis. Atrodo, kad žmogus skraidžioja padebesiais. Priklausomybė nuo valdžios – praktiškai nepagydoma. Bet nejaugi už tai sodinsi?!
