Pirmas supyko Mantas Adomėnas. Pasakė, kad tai yra skandalas. Istorijos kultūros tyrinėtojas Darius Kuolys pareiškė, kad tokių dalykų joks civilizuotas pasaulis nedaro. Kas tas civilizuotas pasaulis? Ir išvis, prie ko civilizacija mus privedė? Vien (nesi)skiepijimas parodė, kad civilizacija nieko nereiškia. Be to, visų pažangiausių civilizacijų likimai vienodi: staigi, baisi mirtis nuo barbarų rankų.
Jeigu per daug prisiskaitysim Šekspyro ir kitų klasikų, galime vieną kartą tapti labai mandrais, per gerai apie save galvoti pradėsime. Sparnai užaugs, gal net tokie dideli, kad nuskraidins mus toli nuo tėviškės, į taip vadinamą civilizuotą pasaulį. Ir sugrįšime mes į tėvynę tik tada, kai pasensime ir kils noras atiduoti duoklę sudalyvaujant prezidento rinkimuose. O iki tol kas pasirūpins tėvyne? Imigrantai?
Tą pačią dieną, kai dienos šviesą išvydo naujienos apie Šekspyrą ir Kafką, vienas stambios įmonės savininkas pareiškė, kad Lietuvoje užaugo karta, kuri neplanuoja dirbti juodų darbų. Pasitelkus vien šią citatą galima būtų savaitę diskutuoti apie tai, kokie mes nuostabūs.
Pirma, jei p. Dainius vadovautų amerikietiškai bendrovei, kuri be visa ko dar būtų ir listinguota, tuomet p. Dainius šiandien jai jau nevadovautų. Nes frazės „juodi darbai“ ištakos yra rasistinės, o už tai Vakarų visuomenės stipriai baudžia. Bendrovės akcijos kaina padarytų niurką (teatleidžia man kalbininkai) ir vadovas būtų priverstas trauktis.
Pas mus visuomenė, net norėdama, neturi įrankių taip bausti. Pirma, niekas nėra listinguota. Antra, neturint pinigų, nėra galimybių investuoti ir todėl nėra galimybės bausti parduodant nusikaltusios bendrovės akcijas. Trečia, pas mus rasizmo apskritai nėra, ką jau spėjo įrodyti hipsterių pažiba Baradinskas ir geriausia visų laikų Lietuvos grupė „Antikvariniai Kašpirovskio Dantys“, parodę visam pasauliui nuotaikingą klipą apie indus. Ko norėti iš tautos, kur buityje naudojami daiktai ir tautybės mažosiomis raidėmis rašomos, ir kur darželinukų paaiškinimai, skambantys iš suaugusių jaunuolių (bei Kepenio ir Gražulio), yra priimami už gryną pinigą?
Net neabejoju, kad p. Dainius tiesiog nežinojo, kad kažką galėjo įžeisti, nes... matyt švietimo programa tokia buvo. Atleidžiame šitą neapdairumą. Kalta sistema.
Antra, klaidinga yra manyti, kad karta, nenorinti dirbti juodų darbų, jau užaugo. Ji vis dar auga. Dar ne visi Z kartos atstovai dalyvauja darbo rinkoj. O kol kas jau užaugę vis dar susižaloja sveikatą įvairiais tradiciniais būdais, kad ir nešiodami rekvizitus filmavimo aikštelėse. „Kino industrija“ skamba labai „baltai“, bet tik popieriuje. Realybėje mes joje dirbame, kaip pasakytų p. Dainius, juodus darbus. Ir tai tik vienas pavyzdys. Taip, kad nereikia mums priekaištauti. Kaltinti jaunimą nenoru dirbti yra neteisinga.
Trečia – ir svarbiausia – jei verslui trūksta juodadarbių, tuomet kam vaikams Kafka, Gėtė ir Šekspyras? Dominykas, kraudamas dėžes, bendradarbius linksmins deklamuodamas sonetus, taip kurdamas teigiamą atmosferą darbe? Ar, tinkuodamas sieną, monologą iš „Fausto“ skels? Ar aš kažko nesuprantu? Verslas pastoviai skundžiasi, kad švietimo sistema neparuošia tinkamų darbuotojų. Šiuo atveju kaip tik žengiamas žingsnis link to, kad būtų paruošti kaip tik tinkami darbuotojai!
Be to, ne poezijos ir prozos mums reikia, o raumenų. Daugiau fizinio lavinimo. Kiekvienas profesionalus krepšininkas tikriausiai patenka tarp 5 proc. daugiausia uždirbančių (ir mylimų) Lietuvos piliečių, jau nekalbant apie muštynių sportininkus. Ten yra šlovė, turtai, progresas. Ir, be abejo, „juods darbas“. Ir būtent šiose srityse mes esame tikrieji ekspertai. Ne kine, ne muzikoj, ne literatūroj ir ne tiksliuosiuose moksluose. Užtenka svajoti. Reikia pasinaudoti mūsų seniai įgytu konkurenciniu pranašumu, jo neprarasti ir jį toliau stiprinti.
