Baltarusijos režimo kurstomi tūkstančiai irakiečių ir kitų valstybių piliečių bandė kirsti sieną, bet buvo sustabdyti. Anot „Grupa Granica“ stebėtojų, jų pirminis tikslas buvo keliauti pasienio punktų link, kur galima teisėtai prašyti prieglobsčio. Bet baltarusių palydovai, siekdami eskalacijos, tikslingai nukreipė juos į kitas vietas.
Negalėdami kirsti sienos, migrantai įsikūrė šalia – pastatytos palapinės, kurti laužai. Šalčio, maisto ir vandens stygiaus akivaizdoje tai gali virsti skaudžia humanitarine krize be aiškios išeities.
Toks įvykių posūkis nebuvo visiškai netikėtas. Pagrįstai spėta, kad pavienius bandymus kirsti sieną, kurių vien Lenkija šiemet fiksavo per 30 tūkst., pakeis grupiniai. Be to, Lenkijos pareigūnai fiksavo socialinių tinklų žinutes apie ketinimus burtis ir keliauti sienos link. Kadangi tokios informacijos netrūksta ir dabar, nuogąstaujama, kad artimiausiomis dienomis norinčiųjų kirsti sieną kolonos pasikartos.
Esamą situaciją sąlygoja faktas, kad atvykstančiųjų srautas į Baltarusiją nemažėja. Irake šiomis dienomis buvo uždaryti du Baltarusijos konsulatai, išdavinėję vizas kelionėms. Nepaisant to, bendras skrydžių skaičius į Baltarusiją, lyginant su 2019 metais, yra išaugęs keliskart; kiekvieną savaitę iš Stambulo, Damasko ir kitų vietų atskrenda apie 40-50 lėktuvų, gabenančių 800-1000 asmenų. Baltarusijos režimas ketina penkis vietinės reikšmės oro uostus pertvarkyti į tarptautinius – tam, kad priimtų vis didesnius atvykėlių skaičius.
Naujos migrantų bangos akivaizdoje Lenkija sulaukė palaikymo iš Baltijos šalių, Vokietijos, NATO ir kitur. Svarbu, kad Europoje yra tvirtas politinis konsensas dėl to, kas vyksta pasienyje – Baltarusijos režimo tikslingai kurstoma ataka, žaidžiant tūkstančių žmonių likimais. Toks sutarimas yra pirmas žingsnis sprendimų link (prisiminkime, jog konsensuso paieškos 2015-2016 m. migrantų krizės akivaizdoje užtruko kur kas ilgiau ir gerokai apsunkino situaciją).
Ar tai reiškia, jog iškart bus rastos išeitys? Anaiptol. ES valstybės kol kas nesusitarė, jog bendrijos lėšos galėtų būti naudojamos fizinio barjero statybai (tokią iniciatyvą spalį palaikė mažiau nei pusė valstybių narių. Tai skamba dviprasmiškai – nors fizinis barjeras nėra panacėja, tai viena iš priemonių, galinčių prisidėti prie situacijos suvaldymo. Tą konstatavo ir už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson.
Kitoms sritims skirta finansinė ES parama, kurios sulaukė ir Lietuva, reikšminga, tačiau nesistemiška. Sankcijų Baltarusijos režimui penktasis paketas kol kas nėra priimtas, nors tai planuojama padaryti jau kitą savaitę; ir Lietuva, ir Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen siūlo, jog priemonės būtų nutaikytos į oro linijas, kurios vykdo vis naujus skrydžius. Šioje srityje ES turi svorį, mat žaidžiantiesiems žmonių likimais gali apriboti prieigą prie ES valstybių oro uostų.
Visgi norint struktūrinių sprendimų, ES turėtų pasiekti konsensusą dėl bendros migracijos politikos. Deja, nors krizės kartojasi, pastangos tą padaryti kol kas nedavė rezultatų. Požiūriai į principines dilemas – kam turi tekti atsakomybė už atvykusiuosius, kaip pasidalyti našta tarp pasienio valstybių ir kitų ES narių, kaip užtikrinti efektyvų teisinio prieglobsčio negavusiųjų sugrąžinimą į kilmės valstybes – nėra vienareikšmiški. Nelengva rasti ir priemonių kovai su iš migracijos lobstančiais nusikaltėliais – skaičiuojama, kad iš tokios veiklos kasmet uždirbama 4,7-6 mlrd. eurų.
Veiksnys ir tai, jog sienų apsauga yra pirmiausiai nacionalinių valstybių kompetencija. Tai, ko gero, iš dalies sąlygojo ir Lenkijos sprendimą kol kas neprašyti „Frontex“ pareigūnų paramos, nors oficialiai Varšuva savo atsisakymą grindžia „Frontex“ turimais menkais žmogiškaisiais pajėgumais. Kritikų teigimu, tarptautinių organizacijų apribojimas kelia nerimą dėl skaidrumo stokos.
Vargu, ar artimiausiu metu galėsime kalbėti apie suvaldytą situaciją. Net jei migrantų srautai kuriam laikui sumažėtų, Baltarusijos režimo tikslas išliktų sėti chaosą ir abejones, diskredituoti ES valstybes, skatinti politinį susiskaldymą. Ir visa tai – žmonių likimų tragedijos akivaizdoje.
