Lietuvoje iki šiol pasiskiepijo labai panaši suaugusių ir balso teisę turinčių gyventojų dauguma, kaip ir 2019 m. balsavo už G. Nausėdą. Bet tai – ne tie patys rinkėjai.

Pasiskiepijusieji nėra vienodai mąstančių ir panašias politines pažiūras turinčių asmenų grupė, kiekvieno iš jų apsisprendimas buvo individualus. Kažkam tiesiog reikėjo Europos Sąjungos skiepų sertifikato, kad dar suspėtų pasinaudoti per pandemiją atpigusiais skrydžiais į egzotiškas šalis. Kiti vylėsi, kad daugiau nereikės nuolat testuotis ir periodiškai užsidaryti namuose, vos tik kažkas iš bendradarbių užsikosėjo. Tik nedidelė jų dalis buvo tikrieji skiepų entuziastai, stoti į eilę prie „Litexpo“ atvažiavę iš kito Lietuvos pakraščio, kur jų amžiaus grupė dar negalėjo gauti vakcinos, agitavę bei gėdiję abejojančiuosius ir išsigandusius pranešimų apie skiepų šalutinį poveikį.

Tik nedidelė jų dalis buvo tikrieji skiepų entuziastai, stoti į eilę prie „Litexpo“ atvažiavę iš kito Lietuvos pakraščio, kur jų amžiaus grupė dar negalėjo gauti vakcinos, agitavę bei gėdiję abejojančiuosius ir išsigandusius pranešimų apie skiepų šalutinį poveikį.

Pastaroji mažuma, sudaryta beveik vien iš valdančiosios daugumos partijos aktyvistų ir rinkėjų, 2019 m. nebalsavo už G. Nausėdą ir jau tikrai nebalsuos už jį 2024 m. Tai puikiai supranta gausi Prezidentūros komunikacijos specialistų komanda. Ko gero ir ne viena iš Prezidento patarėjų užsakytų visuomenės nuomonės tyrimų apklausų atskleidė ryšį tarp požiūrio į vakcinaciją bei politinių simpatijų.

Jeigu Daukanto aikštės rūmuose per pandemiją šeimininkautų bet kuris iš ankstesnių Lietuvos valstybės vadovų, pradedant Vytautu Landsbergiu ir baigiant Dalia Grybauskaite, tokį veto būtų labai sunku įsivaizduoti. Mat visi jie buvo ir liko vertybinį stuburą turėjusiais politikais. G. Nausėda tuo požiūriu yra tarsi prekės pakuotė be turinio, išgrynintas viešųjų ryšių produktas, tobulai atkartojantis tai, ką iš jo tikisi išgirsti būtent ta visuomenės dalis, kuri balsuos už jį 2024 m.

Siekti perrinkimo per konfliktą su valdančiąja dauguma, tuo pat metu imituojant visų Lietuvos žmonių atstovavimą, yra trumpiausias ir mažiausiai pastangų reikalaujantis kelias į antrą kadenciją. Laiko iki rinkimų dar labai daug, bet dabartinės rinkėjų apklausos žada, kad antrajame 2024 m. Prezidento rinkimų ture G. Nausėdai teks varžytis su socialdemokrate Vilija Blinkevičiūte.

Siekti perrinkimo per konfliktą su valdančiąja dauguma, tuo pat metu imituojant visų Lietuvos žmonių atstovavimą, yra trumpiausias ir mažiausiai pastangų reikalaujantis kelias į antrą kadenciją. Laiko iki rinkimų dar labai daug, bet dabartinės rinkėjų apklausos žada, kad antrajame 2024 m. Prezidento rinkimų ture G. Nausėdai teks varžytis su socialdemokrate Vilija Blinkevičiūte. Konservatyviausia TS-LKD elektorato dalis tokiomis aplinkybėmis nedvejodama balsuotų už G. Nausėdą ir gal net prisiverstų užmiršti visas per ketverius metus iš jo patirtas nuoskaudas. Kairesni liberalai turbūt rinktųsi V. Blinkevičiūtę net ir žinodami, kad socialdemokratinė gerovės valstybės versija bus kuriama visai ne liberaliai keliant mokesčius.

Tačiau rinkimų baigtį G. Nausėdos naudai nulemtų ne jų, o susiskaldžiusių į smulkias populistines partijas antivakserių ir tradicinės šeimos gynėjų balsai, provincijos carų ir carukų prie balsadėžių atvaryta apolitiška valdininkija, Ramūno Karbauskio baudžiauninkai bei iš Ispanijos mums frankistines tiesas liudijančios juvelyrės Feisbuko sekėjai. Kiekvienas iš jų trečiadieninėje Prezidento kalboje sau atrado kažką artimo, o atsargų raginimą pasiskiepyti praleido negirdomis.

Kadangi trečia Prezidento kadencija pagal Konstituciją Lietuvoje neįmanoma, tai galima būtų tikėtis, kad antroji, kai jau nerūpės perrinkimas, atskleis tikrąsias G. Nausėdos charakterio savybes, o gal ir politines pažiūras. Pro viešųjų ryšių produkto pakuotę galbūt pamatysime gyvą žmogų, kuris kalbės ne vien tai, kas gali palaikyti nenuleipusį reitingą.

Kadangi trečia Prezidento kadencija pagal Konstituciją Lietuvoje neįmanoma, tai galima būtų tikėtis, kad antroji, kai jau nerūpės perrinkimas, atskleis tikrąsias G. Nausėdos charakterio savybes, o gal ir politines pažiūras. Pro viešųjų ryšių produkto pakuotę galbūt pamatysime gyvą žmogų, kuris kalbės ne vien tai, kas gali palaikyti nenuleipusį reitingą.

Tačiau būti savimi ar net pasiekti kažkokius savo politinius tikslus po 2024 m. Seimo rinkimų G. Nausėdai tikrai nebus lengviau. Dėl savo perrinkimo paaukojęs dabar valdančias politines jėgas, jis turės reikalų su LSDP dominuojama koalicija, kuri politinės klasės paramos taip ir neįgijusį valstybės vadovą pervažiuos balsavimo buldozeriu taip, kad iš jo liks tik kilimėlis po premjerės kojomis patiesti.

Ar tai galėtų padaryti dabartinė valdančioji dauguma, susiruošusi kitą savaitę atmesti G. Nausėdos veto? Teoriškai balsų gali užtekti, tačiau, atėjus laikui balsuoti Seime, kažkam vis tiek būtinai prireiks tą dieną susitikti su rinkėjais savo atokioje apygardoje, perskaityti pranešimą konferencijoje prie šiltos jūros po palmėmis, suges automobilis arba ateis eilė seniai suplanuotai plastinei operacijai.

Prezidentui palaidojus valdančiųjų planą išjudinti strigusią vakcinaciją priverčiant neskiepytus kontaktinių profesijų darbuotojus iš savo kišenės mokėti už reguliarų testavimą, visuotinę imunizaciją Lietuvoje bus galima pasiekti tik nepasiskiepijusių persirgimo būdu.

Tikiuosi, kad Vėlinių savaitgalis bus prie to nemažai prisidėjęs. O jei jo neužteks, tai gal reikėtų kiekviename mieste kuo anksčiau surengti po masinę Kalėdų eglės įžiebimo šventę ir greičiau grąžinti iš atostogų puikiai virusą išnešiojančius moksleivius?

Kai reanimacijos skyriai ligoninėse galutinai užsipildys dūstančių neskiepytų žmonių, jiems skirtą ligoninę galima paskubomis įrengti „Litexpo“ rūmuose, vietoje uždaryto Vilniaus vakcinavimo centro. Gražiai pavadinti, pavyzdžiui, „Nacionaliniu išsilaisvinimo centru“, kad į jį patekusiųjų mirti artimieji prisimintų politikon žengusios filosofės žodžius apie teisę mirti laisviems.

Puikus sumanymas būtų ir vieno feisbuko draugo pasiūlyti kalėdiniai lavonmaišiai, padabinti šventine atributika. Man nesunku įsivaizduoti, kaip į šarvojimo vietas provincijoje juos išvežioja Kalėdinis katafalkų karavanas, kurį išlydėti iš Daukanto aikštės, tikiuosi, neatsisakys pats Prezidentas.