Tačiau yra temos, kurios sunkiai pramuša įprastą nusistovėjusį supratimą ir tvarką. Globalūs pokyčiai lėtai keičia sampratos rėmus ir vienas iš jų – internetinis balsavimas.
Apie internetinį balsavimą kalbama jau daugiau kaip dešimtmetį. Dar 2008, 2012 metais Rinkimų įstatymų projektuose buvo teikiamos įstatymų iniciatyvos Seime, tačiau pasiūlymai atmesti ir šis klausimas nepajudėjo iš stagnacijos būsenos iki 2020 metų birželio mėnesio, kai kadenciją baigiantis Seimas priėmė Seimo rinkimų įstatymo pataisas, kurios leidžia per pandemiją užsienio rinkėjams ir saviizoliacijoje Lietuvoje esantiems asmenims balsuoti elektroniniu būdu. Deja, bet priimtas įstatymas nėra tinkamas internetinio balsavimo įgyvendinimui. Šią kadenciją įkurta Seimo darbo grupė rinkimų sistemos peržiūrai jau yra grįžusi prie įstatymo tobulinimo ir kartu su Rinkimų kodeksu tikimasi pagaliau įteisinti ir internetinį balsavimą.
Teisinės peripetijos – tik dalis darbo kalbant apie internetinį balsavimą, ilgesnė procedūra laukia diegiant saugią balsavimo sistemą, kurią tikimąsi naudoti jau 2024-aisiais metais balsuojantiems Pasaulio lietuvių apygardoje.
Diegiant internetinį balsavimą labai svarbu įvertinti rizikas ir grėsmes. Spalio mėnesį Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijoje, pasikvietę KAM Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės specialistus, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie KAM atstovą, NATO kibernetinės saugos specialistą išsamiai diskutavome vienu svarbiausiu – internetinio balsavimo saugumo – klausimu. Aktualūs du pagrindiniai klausimai – ar balsas išliks slaptas ir, antra, ar balsas negalės būti suklastotas. Kibernetinio saugumo užtikrinimas rinkimų metu yra sudėtingas darbas, todėl internetinis balsavimas gali sukelti daug iššūkių, dėl kurių ir yra daugiausiai diskutuojama tarp internetinio balsavimo skeptikų. Kalbinti specialistai kaip teigiamus dalykus ruošiantis internetiniam balsavimui vertina planuojamą atlikti galimybių studiją ir sistemos testavimą. Svarbu tartis su specialistais. Tam turime pakankamai laiko. Būtina paminėti, kad pilotinis balsavimas vyktų tik Pasaulio lietuvių apygardoje, kurioje tokio pobūdžio balsavimui išreikštas ypatingas poreikis.
Labai įdomus šiame kontekste jau nuo 2005 metų Estijoje vykstantis e-balsavimas. Anot Estijos rinkimų komisijos pirmininko Arne Koitmäe, per daugiau kaip penkiolikos metų laikotarpį internetinis balsavimas pasiteisino ir tokiu būdu balsuoja apie 40% rinkimų teisę turinčiųjų (neseniai vykusiuose savivaldos rinkimuose Estijoje internetu balsavo 46,8% rinkėjų). Internetinio balsavimo pasitikėjimas visuomenėje gana aukštas, net 67%. Anot pirmininko, per visą laikotarpį sistema nepatyrė kibernetinių atakų ar bandymų keisti rinkimų rezultatus, o kad balsavimo metu nutinka smulkių klaidų, pavyzdžiui, netinkamas vertimas į anglų kalbą ar panašiai, taip pat neslepia. Kalbinti Estijoje lietuviai patvirtino, kad balsavimas internetu lengvas, patogus ir greitas. Apskritai Estijoje skaitmenizuota 99% visų valstybinių paslaugų ir vietiniai tai laiko savaime suprantama privilegija.
Nors internetinio balsavimo įdiegimas stipriai nepadidino balsuojančiųjų skaičiaus pačioje Estijoje, tačiau balsuojančiųjų diasporoje skaičius ūgtelėjo reikšmingai. Viso užsienyje gyvenančių Estijos piliečių skaičiuojama apie 75 000. Nepaisant to, kad 2003 metais užsienyje balsavo 1915 piliečiai ir diegiant internetinį balsavimą buvo abejojama, ar tai apskritai reikalinga diasporai, per kiekvienus rinkimus balsuojančiųjų užsienyje skaičius vis didėjo, o paskutiniuose 2019-aisiais metais vykusiuose Parlamento rinkimuose balsavo jau 6454 užsienyje gyvenantys Estijos piliečiai, iš jų 4347savo balsą atidavė internetu. Skaičiai rodo, kad internetinis balsavimas paskatintų užsienio lietuvių aktyvumą.
Internetinis balsavimas yra ateitis, kurią galime turėti jau visai netrukus. Kibernetinis saugumas yra svarbiausias klausimas internetinio balsavimo įgyvendinimui, dėl ko jis yra sprendžiamas atidžiai. Turiu daug optimizmo, jog jau 2024-aisiais metais internetinio balsavimo galimybe jau pasidalinsime su užsienyje gyvenančiais Lietuvos Respublikos piliečiais.