Niekas su tarakonais, žiurkėmis ir kitais parazitais nesiginčija. Yra specialistai, kurie naikina kenkėjus, ir teisingai daro: kitaip visi gyventume apspisti ligų, mirčių ir užkratų, kaip žmonės Viduramžiais, kol Apšvieta ir mokslas neatnešė higienos įpročių ir ilgų gyvenimo metų.
Todėl nieko keisto ar neįprasto, kad žinių portalai, pradedant DELFI, pradėjo higienos procedūras: jokių komentarų po straipsniais apie Covid-19 ir vakcinas. Suprantama. Gana melagysčių ir Viduramžių prasimanymų. Normalūs žmonės neina diskutuoti apie vakcinas, kaip jie neina diskutuoti apie tai, ar yra elektros energija ir ar Žemė sukasi aplink Saulę, ar atvirkščiai.
O kaip žodžio laisvė? Niekas žodžio laisvei nieko nepadarė: gali ten pas save ar rusiškuose kanaluose, visokiuose telegramuose ir odnoklasnikuose, kalbėti ir skleisti savo prasimanymus. Gali pasakoti telefonu arba susitikęs draugams ir pažįstamiems, ir nepažįstamiems. Gal net prezidentūroje priims ir išklausys, visko gali būti. Niekas neuždraudžia net senų tėvų atkalbinėti nuo skiepų, nors už šitai turėtų būti baudžiamoji atsakomybė, bet kol jos nenustatė, tol esate laisvi netgi taip elgtis. Bet, prašau, ne padoriuose kanaluose ir ne ten, kur žmonės elgiasi atsakingai.
Niekas juk nedraudžia namie veisti žiurkių ir galite, jei norite, su jomis net iš vieno dubens valgyti. Galite apsikabinę miegoti su jomis. Jos gali jūsų namuose tuštintis ant sofutės svetainėje ir palikinėti visur spiriukus, jeigu jūs netikite mokslu ir nesutinkate, kad tai kelia riziką sveikatai, arba jei pasitikite savo imunine sistema ar kokių nors atsilupusių pseudomokslo pūgžlių, ungurių ir vėgėlių išvedžiojimais apie tai, kaip asmens laisvė šikdinti žiurkę ant pietų stalo yra svarbesnė negu valstybės interesas to neleisti visuomenės sveikatos sumetimais.
Tačiau kad ir ką jūs veiksite namie, žiurkių jums neleis atsivesti į restoraną ir pasisodinti ant stalo prie makaronų lėkštės. Aišku, mes čia turime omenyje būtent smulkiuosius graužikus, o ne tas ypatas, kurios vadinasi žiurkikėmis: pastarosios restoranuose dažniausiai laukiamos, nors ant stalo lipti joms irgi neleidžia.
Melų negalima palikti savieigai: melas yra patrauklesnis, paprastesnis ir primityvesnis už tiesą, ir todėl išgyvena ir veisiasi sėkmingai, kaip tarakonai ir balandžiai (kitaip žinomi kaip sparnuotosios žiurkės). Ne veltui po trečiojo pasaulinio karo pasaulyje liks tik degantys griuvėsiai, tarakonai ir žalios mėšlamusės, o taip pat vadinamoji pedagogė Radasta ar gal Agrasta (redaktoriau, patikrinkite pavardę), kuri tebeformins paraiškas mitingams, į kuriuos neis niekas, nes visa gyvybė Žemėje bus išnykusi.
Melas, paleistas laisvai veistis, niekada prie nieko gero neprivedė: inkvizicijos, komunistų, nacistų, maoistų, Raudonųjų Khmerų ir kitų nusikaltėlių melo teorijos visada baigdavosi laužais, ant kurių degindavo žmones, koncentracijos stovyklomis, dujų kameromis, kartuvėmis, kankinimo įrankiais arba tiesiog kauptukų smūgiais į pakaušį, kaip revoliucinėje Kampučijoje, kur Paryžiaus universitetuose išlavinta Pol Poto vadovaujama šviesuomenė rūpinosi taupyti šaudmenis Pnompenio mirties laukuose.
Kai XXI amžiaus Lietuvoje šaudo į apsauginį, kuris žiūri pandemijos kontrolės reikalavimų vykdymo, o humanizmo dvasioje auklėta filosofė, humanitarė ir žmonių gynėja aiškina, kad jis gavo, ko nusipelnęs, tai tik vienas pirmųjų žingsnių baugiame takelyje, kuriuo visada nupėdina kvaila ir suklaidinta lengvatikių ir kritiškai nemąstančiųjų minia, kurios rankose paskui, greta šaunamųjų ginklų, atsiranda grindinio akmenys, geležiniai strypai, Molotovo kokteiliai, o jau paskui prasideda statybos su sargybinių bokšteliais ir spygliuota viela. Jūs įsivaizduojate tą filosofę Vyriausybėje? Aš tai labai gerai įsivaizduoju. XX amžiaus istorija nusėta tokių intelektualų su šautuvais prie diržo.
Kelias į visa tai yra tolerancija melui, kaip kitai nuomonei. Rusijoje, pavyzdžiui, jau pora dešimtmečių liejasi laisvai „kitos nuomonės“ apie povandeninį laivą, kuris nuskendo susidūręs su amerikiečių laivu, apie tai, kad ukrainiečių banditai nukryžiavo rusų berniuką ir šiaip valgo rusų vaikus, apie tai, kaip rusų karių nėra Donbase, ir, žinoma, kad Rusijoje gaminti ir jos agentų cheminiai ginklai režimo oponentams nuodyti tiesiog yra prasimanymas, iš Kinijos girdėjosi labai daug alternatyvių nuomonių apie tai, kaip iš Kinijos atsiradęs virusas nieko bendra neturi su Kinija ir jau tikrai absoliučiai nesusijęs su kinų laboratorijomis, na ir, žinoma, iš Minsko beveik kasdien galima išgirsti apie tai, kad tenykštis režimas nieko bendro neturėjo su specialiai vežtais pabėgėliais ir nėra jokio hibridinio karo, kurį sugalvojo lietuviai, lenkai ir Landsbergis.
Žinote, kas bendro visuose šiuose meluose? Dėl jų tiesiogiai arba netiesiogiai žūsta ar miršta žmonės arba sutrikdoma jų sveikata, laisvė ir geras gyvenimas. Kaip ir dėl antivakserių platinamų melų.
Aš labai tikiuosi, kad tuomet, kai bus susidorota su melagienomis, valkiojamopmis apie sveikatos ir skiepų reikalus, atsiras laiko kitoms nesąmonėms, kurią komentaruose skleidžia mokami ir nemokami troliai. Žinau, kad skaitytojams visada patinka sąrašai, dešimtukai, topai ir kitos dėlionės, todėl štai prašom, populiariausi melai jūsų dėmesiui.
1. Lietuviai balsavo už narystę ES, nes jiems už teisingą balsavimą davė dovanų (melas – buvo skatinamas pats atėjimas balsuoti, o ne pasirinkimas prie balsadėžių).
2. Vytautas Landsbergis vadino Lietuvos žmones šunauja (melas – profesorius sakė šiuos žodžius apie laikraštį „Respublika“, kuris nusipelnė žymiai stipresnių terminų; jeigu ir turiu pretenzijų, tai tik tokių, kad pernelyg inteligentiškai tą laikraštį pavadino).
3. Lietuvos kariuomenė yra beprasmis pinigų švaistymas, nes rusai užimtų šalį per 24 valandas (melas – Lietuvos kariuomenės pasiruošimas ir gebėjimas priešintis yra pavyzdinis, o valios priešintis palaužimas tokiais melais būtent ir yra priešo informacinio karo taktika; rusų kariuomenės galią parodo tai, kiek mėnesių jiems užėmė sudoroti vieną Donecko oro uostą, kur jau ten Lietuva).
4. Lietuva už dyką atidavė „Mažeikių naftą“ amerikiečiams ir dar primokėjo (melas – tai buvo vienas geriausių Lietuvos Respublikos pardavimų ir uždirbo daug pinigų į biudžetą).
5. Lietuva ant bedugnės krašto, nes visi išvažiuoja, mes skurdžiausia ES šalis (melas – žmonių nemažėja, atvažiuoti daug nori ir ne tik iš Irako, ir mes seniai pasiekėme tokių šalių, kaip Portugalija ar Ispanija, gerovės lygį).
6. Lietuvoje visi darbai tik už minimalų atlyginimą (melas – tik nedidelis procentas žmonių Lietuvoje dirba už minimalų atlyginimą, o jei jums ir jūsų aplinkos žmonėms tik tokius darbus siūlo, tai yra jūsų menkos kvalifikacijos ir prasto pažinčių rato reikalas, gali būti, kad jūsų aplinka kaip tik ir tempia jus žemyn).
7. Pajamos Lietuvoje nedidėja, o jei ir didėja, tai kylančios kainos suryja visą padidėjimą (melas – pajamos auga žymiai sparčiau negu kainos, ir apie augančią perkamąją galią liudija visi rodikliai bei ženklai, kurių nemato tik akli: naujų prekybos centrų niekas nestatytų, jei nebūtų, kas juose leidžia pinigus).
8. Lietuvos problema yra Seimo narių ir ministrų atlyginimai, ir jei tik jie būtų nukarpyti, iškart atsirastų pinigų mokėti tokias pensijas, kaip Vokietijoje (melas – Lietuvos valstybės administravimo išlaidos nėra didelės nei nenormalios, nors, žinoma, valstybė niekada nėra geras pinigų tvarkytojas, tačiau pensininkai Vokietijoje šiandien daug gauna ne todėl, kad ten deputatai dirba už pavalgymą, o todėl, kad dešimtmečiais po karo Vokietija užsiėmė labai pelninga ekonomine veikla ir gamino automobilius, stakles ir vaistus, o mes Lietuvoje tuo metu užsiėmėme primityvia žemės ūkio gamyba atsilikusiai sovietinei rinkai tenkinti, mūsų lengvoji pramonė gamino negražius drabužius ir avalynę, ir viskas, ką tie žmonės uždirbo, sudegė griūvančios Sovietų Sąjungos pinigų krosnyje bei buvo iššvaistyta pasaulio komunistų režimams palaikyti).
9. Krepšinis garsina Lietuvą pasaulyje ir yra naudingas jos geram įvaizdžiui palaikyti (melas – netgi kai mūsų krepšininkai laimi, tai nauda būna tik kai kurių mūsų žmonių savijautai, ir jei jums džiaugsmą suteikia faktas, kad žmonės, ant kurių marškinėlių užrašytas jūsų šalies pavadinimas, įmeta burbulą į krepšį dažniau nei žmonės su kitokiais marškinėliais, tai jums labai nepasisekė su saviverte ir nelabai žinote, kuo didžiuotis; Baltarusijoje, Angoloje ir Nigerijoje yra daugybė labai gerų sportininkų, kurie greitai laksto ir gerai spardo, tik nuo to niekas nepradeda galvoti, kokia ta Baltarusija arba Angola yra šauni šalis, reikia su ja daryti verslą arba bent jau važiuoti ten atostogų).
10. Mums reikia kuo skubiau pastatyti nacionalinį stadioną, nes dabar būna gėda, kai į mūsų vaikų žaidimų aikštelę atvyksta užsienio futbolo komandos (melas – mums reikia tiesiog nustoti žaisti futbolą arba bent jau liautis rėmus valstybės pinigais tą korumpuotą Anglijos liumpen-proletarų ir Brazilijos lūšnynų gyventojų žaidimą, o be stadiono nugyvenome jau daugiau nei trisdešimt gražiausių Lietuvos gyvenimo metų ir laisvai nugyvensime dar tris šimtus).
