Pagrindinis oponentų šūkis – konservatoriai su savo vertybine užsienio politika tariamai generuoja tik nuostolius Lietuvos verslui.
Akivaizdu, kad verslui šiais laikais tenka visko patirti: ir niekaip nesibaigiančios pandemijos išbandymus, ir energetikos kainų šuolį, ir verslo Baltarusijoje ar Kinijoje staigius suvaržymus.
Valdžios oponentai ir kritikai sako, kad tereikėtų tik vėl „susidraugauti“ su Lukašenka bei užmiršti Taivaną, ir vėl pelningas biznis imtų nešti didelius pelnus Lietuvos verslui.
Kai kas iš mūsiškių tokią „pragmatikų“ kritiką bando atremti grynai vertybiniais argumentais, sakydami teisingus dalykus: kad Lietuva visada solidarizavosi su tais, kurie kovoja už žmogaus teises ir demokratiją, nes patys atgavome tai tik dėka to, kad mus rėmė kiti.
Negali tokių argumentų atmesti, bet jų priešinimas tariamai pragmatinei ir tuo pačiu lyg ir pelningai politikai, kurioje būtų nekreipiamas dėmesys į vertybinius užsienio politikos pagrindus, yra visiškai klaidingas ir klaidinantis.
Todėl verta dar kartą priminti aiškius argumentus, kodėl vertybinė Lietuvos užsienio politika, solidarizuojantis su tais, kurie siekia demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės viršenybės įsigalėjimo savo valstybėse, yra kartu ir vienintelė galima pragmatiška Lietuvos politika ilgalaike prasme.
Be didelio daugžodžiavimo verta susidėlioti tai, ką reikėtų vadinti ilgalaike Lietuvos užsienio politikos paradigma, arba tai, ką ekspertai mėgsta įvardinti Lietuvos nacionaliniais interesais, kuriuos įgyvendinant Lietuva išnaudoja ir turimus užsienio politikos instrumentus:
1. Saugi kaimynystė – svarbiausias mūsų ilgalaikis geopolitinis interesas. Vakaruose ir šiaurėje turime saugią, demokratinę kaimynystę. To vis dar neturime savo kaimynystėje Rytuose. Ir tai yra didžiausias iššūkis mūsų saugumui.
2. Rytuose saugi kaimynystė yra ne tik reikalinga, bet ir galima su viena sąlyga, jeigu tai yra demokratinė kaimynystė. Į Rytus nuo Lietuvos Europos kontinente vyksta lėta, bet nuosekli poimperinė, posovietinė transformacija į europietiško tipo demokratijas. Sakartvelas, Moldova, Ukraina šiuo keliu jau eina, Baltarusija tuo pačiu keliu pajudėjo prieš metus. Rusija bus paskutinė, bet taip pat neišvengiamai eis ta pačia kryptimi.
3. Baltarusijos virsmas į demokratiją yra ne tik įmanomas, bet ir ypač naudingas Lietuvai: saugios europinės demokratijos siena nuo Medininkų persikeltų iki pat Smolensko. Atsivertų ir visiškai naujos ekonominės galimybės toje pačioje Baltarusijoje. Būtų keista ir visiškai nepragmatiška, jeigu Lietuva neinvestuotų į tokių atsiveriančių galimybių realizavimą demokratinėje Baltarusijoje.
4. Kaimynystėje turėti demokratinę Baltarusiją, o ilgainiui – ir Rusiją, būtų didžiausia Lietuvos sėkmė saugumo bei naujų ekonominių galimybių prasme. Dėl to verta atlaikyti ir įvairius laikinus sunkumus, ekonominius praradimus ar hibridinius karus.
5. Ukrainos, Moldovos, Sakartvelo euroatlantinės integracijos sėkmė yra to paties tikslo neatskiriamos dalys – stabilios demokratinės erdvės ir ekonominės sėkmės plėtra į Europos kontinento Rytus yra Lietuvos strateginis interesas. Tokia sėkmė savo pavyzdžio jėga neišvengiamai užkrėstų ir Baltarusijos bei Rusijos pilietines visuomenes eiti tuo pačiu keliu.
6. Ukrainos, Moldovos, Sakartvelo sėkmė gali būti sukurta tik šių šalių sparčios europinės integracijos keliu. Tam reikia žymiai ambicingesnės Europos Sąjungos integracinės politikos šių šalių atžvilgiu.
7. Geopolitinė realybė yra tokia, kad didesnės Vakarų paramos demokratiniam virsmui Baltarusijoje, o vėliau ir Rusijoje pasieksime. Ukrainos, Moldovos ir Sakvartelo euroatlantinę integraciją artimiausiu metu pastumėsime į priekį, jeigu to sieksime ne vieni. Mūsų esminis uždavinys – dalyvauti buriant ir jungtis į tokias Vakarų koalicijas, kurios gali padėti siekti mums svarbių tikslų mūsų kaimynystėje.
8. Europos Sąjungos bendraminčių koalicija yra svarbi, tačiau akivaizdu, kad be Jungtinių Valstijų lyderystės ir bendrystės mūsų regione ir mums svarbiuose reikaluose bus sunku pasiekti mums svarbių geopolitinių tikslų Europos kontinento Rytuose. Žinant, kad Jungtinėms Valstijoms dėl objektyvių geopolitinių priežasčių vis labiau rūpi situacija Azijoje, Kinijos aplinkoje, įskaitant Taivaną, mums labai svarbu būti su amerikiečiais kartu ten, kur jiems svarbu, tikintis, kad tai leis pasiekti to, kad amerikiečiai bus kartu su mumis ten, kur mums yra svarbu, tai yra Europos kontinento Rytuose.
9. Kaip rodo šių dienų ekonominė statistika, paskelbta vertingame Mato Maldeikio tekste, Lietuvos bendrystė su demokratiniu Taivanu, nepaisant viso šiandieninio Kinijos pykčio, gali turėti labai nemažai praktinės naudos, siejant tai su galimybe plėtoti žymiai intensyvesnius ekonominius santykius su Taivanu. Kaip skelbia Čekijos ekspertai, jau dabar Čekijos politikų parama Taivanui lėmė tai, kad Taivano verslo investicijos per pastaruosius keletą metų Čekijoje sukūrė per 20 000 naujų darbo vietų. Tokios „pragmatinės“ perspektyvos gali atsiverti ir Lietuvai. Tuo tarpu Lietuvos „laimėjimai“ ir „praradimai“ Kinijos rinkose, kaip skelbiama ir minėtame M. Maldeikio tekste, santykinai nėra ir nebus labai dideli.
10. Verta taip pat pagaliau išmokti ir pragmatines pamokas, kurias Lietuvos verslas (ir visa Lietuvos valstybė) gauna jau ne pirmą kartą: biznis su ekonomikomis, kurias valdo autoritariniai režimai, gali būti pelningas, bet kartu ir labai rizikingas, nes gali būti sustabdytas bet kuriuo momentu autoritarinės valdžios sprendimu. Taip buvo su lietuvių bizniu Rusijos ar Baltarusijos rinkose, tas pats dabar kartojasi ir su Kinija. Lietuva savo „ekonomine“ patirtimi turėtų dalintis įvairiuose Vakarų forumuose, pati imdamasi ir naujų iniciatyvų: pradėti tikrinti ne tik investicijų, ateinančių į Lietuvą iš tokių autoritarinių valstybių, galimą riziką (tai jau daroma), bet pradėti vertinti ir tas rizikas, kurias gali sukelti mūsų verslo investicijos bei kiti ekonominiai santykiai su tokiomis „autoritarinėmis“ ekonomikomis.
11. Bendros mūsų ir visų Vakarų (ypač JAV) pastangos prisidėti prie demokratijos plėtros į Rytus nuo mūsų, yra pats svarbiausias mūsų praktinis ir vertybinis ilgalaikis geopolitinis tikslas. Šis dešimtmetis yra unikalių Lietuvos galimybių siekti šių tikslų dešimtmetis: 2023 metais Lietuvoje bus surengtas NATO Summittas, o 2027 metais Lietuva antrą kartą pirmininkaus Europos Sąjungai – puikios galimybės realizuoti ambicingą geopolitinę Lietuvos darbotvarkę. Tam jau dabar reikia pradėti ruoštis, buriant ir bendraminčių koalicijas. Bet tam pirmiausia verta aiškiai suvokti savo ilgalaikius nacionalinius geopolitinius interesus, kurie gali ir skirtis nuo kokio nors „lietuviško“ verslo, užsiimančio trąšų iš Baltarusijos ar Rusijos importu ar tranzitu. Ir reikia suprasti, kad būtent dėl taip suvokiamų nacionalinių ir geopolitinių Lietuvos interesų, Kremlius labiausiai ir bijos šios Vyriausybės dviejų kadencijų.
12. Tam, kad pasiektume šiuos svarbius mūsų interesams tikslus, mums reikia stiprios, o ne silpnos Europos Sąjungos. Kai kas Lietuvoje vis dar kartais gąsdinasi Europos Sąjungos stiprėjimo. Mano įsitikinimu, tai yra visiškai klaidingas požiūris. Stiprėjančios ir vieningesnės Europos Sąjungos labiausiai bijo Kremlius ir Pekinas, kurie nenustoja kartoti, kad jie nenori bendrauti su ES institucijomis, bet nori bendrauti tik su atskiromis ES valstybėmis. Ką tai reiškia, mes gerai žinome, įskaitant ir iš to, kaip toks Kremliaus pageidaujamas individualus bendravimas su Berlynu pagimdė „Nord Stream 2“, nors ES institucijos tam ir prieštaravo.
13. Ko trūksta mūsų pačių veikimui Europos Sąjungoje – tai paprasto supratimo, kad ir mes galime daryti įtaką Europos Sąjungos politikai. Nebijokime to siekti, išmokime kurti mūsų tikslams reikalingas koalicijas ir mes galime daug pasiekti. Taip pavyko Europos Parlamente parengti ir su plačia daugelio politinių grupių parama pastarosiomis savaitėmis priimti vadinamąjį „Rusijos raportą“, kuriame sudėjome visas pagrindines mūsų geopolitines nuostatas. Tą patį galime pasiekti ir kitose mums svarbiose srityse, įskaitant Rytų Partnerystės politiką.
14. Artimiausiomis dienomis Europos Parlamentas svarstys specialų raportą/pranešimą, skirtą Europos Sąjungos ir Taivano santykiams. Tai ne tik pirmas tokio tipo europinis dokumentas, skirtas santykiams su Taivanu (ne su Taibėjumi), bet jame taip pat „juodu ant balto“ išdėstoma besąlygiška parama Lietuvai, kuri dėl savo sprendimo stiprinti santykius su Taivanu patiria Kinijos spaudimą.
Lietuva, nors ir būdama nedidelė (geografiškai ir demografiškai) valstybė, istorijos ir geografijos yra priversta siekti didelių geopolitinių tikslų. Ypač savo kaimynystėje. Tam pirmiausia reikia suvokti, kad tokių tikslų siekimas yra mūsų grynasis pragmatinis ir nacionalinis interesas: būsime saugūs tik tada, jeigu demokratijos erdvė Europos kontinente plėsis į Rytus nuo mūsų. Kad tai pasiektume, reikia išmokti burti „vertybines“ koalicijas su tomis šalimis, kurios taip pat, kaip mes, supranta tokių vertybių, kaip demokratija, žmogaus teisės, teisinė valstybė, pragmatinę naudą savo kaimynystėje. Ir globalaus pasaulio lyderystėje. Mes kovojame už tai, kad tokios vertybės įsitvirtintų mūsų Rytinėje kaimynystėje, JAV kovoja už tai, kad tokiomis vertybėmis būtų grindžiama globali geopolitinė lyderystė, į kurią iki šio amžiaus pabaigos vis garsiau ir agresyviau ims pretenduoti autoritarinė Kinija.
Laikas suprasti, kad vadinamoji „vertybinė“ užsienio politika yra pati pragmatiškiausia politika. Amerikiečiai santykiuose su Kinija tai jau suprato. Europos Sąjunga, nors ir vėluodama, bet taip pat pradeda šiuo keliu eiti. Lietuvoje taip pat ateina laikas suvokti, kad mažiausiai pragmatiška yra tai, ką Lietuvoje yra bandoma vadinti „pragmatiška“ užsienio politika, dirbtinai ją supriešinant su „vertybine“ užsienio politika.