Jau Vyriausybės pristatytas ir Seimui svarstyti teikiamas valstybės biudžeto projektas – pirmasis aštuonioliktosios vyriausybės parengtas biudžetas, kuriame daug gerų žinių kultūros sektoriui, nacionalinėms įstaigoms, meno ir kultūros darbuotojams, žiniasklaidai.
Panagrinėjus kultūros biudžeto sandarą, išskirčiau esminius punktus, kas siūloma kultūros sričiai ir kokie numatomi pokyčiai laukia 2022 m.:
- 2022 m. biudžete numatyta 18 proc. didesnis Spaudos, radijo ir televizijos fondo (SRTF) finansavimas;
- Padidinti Lietuvos kultūros tarybos finansavimą 1,6 mln. eurų;
- Kultūros darbuotojų atlyginimams numatoma papildomai skirti 13,5 mln. eurų. Tad kartu su savivaldybių indėliu kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai augtų 9,5 proc.;
- Papildomai numatoma skirti 10,5 mln. eurų Kultūros ministerijai pavaldžių nacionalinių įstaigų biudžetų didinimui. Šios lėšos leistų grįžti į visavertį kultūrinį gyvenimą bei atliepti įstaigų poreikius popandeminiu laikotarpiu;
- 1,5 mln. eurų padidinti paveldosaugos programoms skirtas lėšas;
- Lietuvos kino centro finansavimą padidinti 1,3 mln. eurų;
- 300 tūkst. eurų didinti finansavimą Lietuvos kultūros instituto programai;
- Per ES programas numatytos investicijos turėtų pasiekti kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektorių.
Vienas iš pagrindinių laimėjimų, lyginant su ankstesniais metais, kad 2022 m. biudžetas ir jo eilutės – ne investicijos į infrastruktūrą ir statybų sektoriaus gaivinimą, o reali pagalba kultūrai. Ši pagalba reikalinga sektoriui, patyrusiam vieną didžiausių išbandymų ir labiausiai nukentėjusiam nuo pandemijos.
Išgyventas laikas ir išmoktos pamokos leidžia manyti, kad kūrybiškiems žmonėms visuomet įmanoma ieškoti ir rasti išeičių. Meno ir kultūros darbuotojų persiorientavimas, kino festivaliai, vykstantys namuose, koncertų salių, virtualus parodų, spektaklių lankymas buvo nemenka pagalba žmonėms susiduriantiems su sunkia emocine būkle karantino laiku. Veikiančios kultūros įstaigos kaip būtinybė darsyk įsitvirtino visiems plūstelėjus į vos duris pravėrusias kultūros įstaigas. Kita vertus, kultūros sektorius vis dar patiria daug iššūkių, kaip susigražinti žiūrovą, klausytoją, lankytoją į sales.
Kitais metais 11,6 mln. eurų didėjantys asignavimai Kultūros ministerijai bei šios srities įstaigoms, atrodo, pagaliau kilstelėjo kultūrą gerokai aukščiau lyginant su iki tol buvusių biudžetų asignavimais. Biudžeto paskirstymas, jo žymus padidėjimas, savalaikis kultūros, kaip tikrojo prioriteto, įvardijimas rodo aiškią I. Šimonytės vadovaujamos vyriausybės kryptį ir jos pasirinkimus investuoti į kultūrą.
Gal net tikrai ateis laikas, kai ji taps pirmuoju prioritetu net ir ne pandeminėmis sąlygomis?