Politiniame procese, deja, rinkėjus neretai sužavi patrauklūs žodžiai. Darbai, įsipareigojimai pradingsta komunikaciniame triukšme.
Prieš metus laiko įvyko Seimo rinkimai. Dauguma rinkėjų balsavo už Tėvynės sąjungą, liberalus ir Laisvės partiją. Tad laikas įvertinti, ar mes, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, laikomės įsipareigojimų, ir kas daroma tiems įsipareigojimams įgyvendinti.
Geriausias būdas tą padaryti yra įvertinti kitų metų biudžetą, kurio projektą tuoj pradės svarstyti Seimas.
Savo programoje Tėvynės sąjunga įsipareigojo rinkėjams ypatingą dėmesį skirti socialinių skaudulių, atskirties, pajamų nelygybės problemų sprendimui.
Vyriausybė numato padidinti minimalų atlyginimą nuo 642 iki 730 eurų per mėnesį (iki mokesčių). Greta to – Neapmokestinamąjį pajamų dydį kelti nuo 400 iki 460 eurų. Uždirbančiųjų minimalų atlyginimą pajamos „į rankas“ dėl MMA ir NPD didinimo kitais metais paaugs 65 eurais. Žinoma, dalis verslo šauks, kad minimalus atlyginimo didinimas per didelis, opozicija priekaištaus, kad per mažai. Tačiau aišku, kad toks mažiausių pajamų augimas tikrai pralenks kai kurių kainų augimą.
Kita svarbus sprendimas yra viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų kėlimas. Numatyta valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį 2022 metams didinti iki 181 euro (šiuo metu – 177 eurai) ir padidinti mažiausių valstybės tarnautojų pareiginių grupių minimalius pareiginių algų koeficientus. Minimalaus atlyginimo, viešojo sektoriaus darbuotojų atlygio augimas bus paskata bendrai ekonomikai, darbo užmokestis kitais metais visose jos šakose turėtų augti.
Šiemet vidutinė senatvės pensija siekė beveik 414 eurų. Kitais metais ji turėtų išaugti iki 465, o turint būtinąjį stažą – iki 489 eurų. Nuo kitų metų pradžios vienišo asmens išmokas – 32 eurus – arba našlių pensijas galės gauti visi vieniši neįgalieji ir pensinio amžiaus žmonės.
Tėvynės sąjungos programoje įsipareigojome spręsti įsisenėjusias švietimo, sveikatos apsaugos problemas. Ir nepaisant ypatingai sudėtingos situacijos, pandemijos, Vyriausybė daro žingsnius įsipareigojimams įvykdyti.
Savo programoje kalbėjome apie tai, kad reikia naikinti atotrūkį tarp kaimo ir miesto mokyklų, užtikrinti, kad ugdymo lygis augtų ir būtų užtikrintas kiekvienam mokiniui. Kitų metų biudžete bendras valstybės ir savivaldybių finansavimo prieaugis švietimui gali siekti 344 mln. eur. Kaip ir įsipareigojome, iš šių lėšų bus finansuojamas Tūkstantmečio mokyklų programos įgyvendinimas, skaitmeninės inovacijos švietime.
Daugiausia lėšų – 219 mln. Eur – skiriama mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, mokyklų vadovų, kitų pedagoginių darbuotojų, taip pat mokslininkų, aukštųjų mokyklų dėstytojų ir neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti. Numatoma, kad mokytojų pareiginės algos jau nuo naujųjų metų pradžios augs 10 procentų.
Nepaisant, kokias sąmokslo teorijas kuria buvęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga (prisiminkime teiginius, kad naujas karantinas neskelbiamas, nes nenorima atlyginti gydytojams), medikų ir viso kito medicinos personalo atlyginimų didinimui kitais metais numatoma 132 mln. eurų.
Tėvynės sąjunga savo programoje daug dėmesio skyrė mokslo, inovacijų skatinimui, skaitmeninei ir žaliajai ekonomikai. Įvertinkime: kitų metų biudžete ir šiose srityse moksliniams tyrimams ir pertvarkoms bei skaitmeninimui numatyta šimtai milijonų eurų. O šie skaičiai rodo ir didžiules paskatas verslams, jų idėjoms.
Ir pabaigai, apie dar vieną pažadą. Ingrida Šimonytė, dar nebūdama premjere, ne kartą yra šmaikštavusi, kad jai stojus vadovauti Vyriausybei „revoliucijų nebus“.
Kas laukdavo ir verslų, ir paprastų mokesčių mokėtojų prie ankstesnių valdžių svarstant naują biudžetą? Sunku buvo sekti, kokie mokesčiai keisis, kam ir už ką teks mokėti. Manau, kad ir svarstant naująjį biudžetą Seime dabartinė koalicija užtikrins, kad revoliucijų nebūtų.
Dėl įtemptos padėties mūsų viešosios diskusijos labai audringos. Nuo Prezidento iki socialinių tinklų nuomonės formuotojo rungtyniaujama, kas aštriau pasisakys, apkaltins Vyriausybę neveiklumu. Tačiau šioje žodžių kakofonijoje atkreipkime dėmesį į realius darbus ir sprendimus. Jie geriausiai pasako, kas laikosi duoto žodžio, vykdo įsipareigojimus.