Su renesanso laikų italų filosofu Nikolu Makiaveliu siejamas posakis dažniausiai naudojamas kalbant apie siekį bet kokiomis priemonėmis išlikti valdžioje. Tačiau nereikėtų paties principo laikyti būtinai neigiamu ar amoraliu.
„Taip“ arba „ne“ į klausimą, ar tikslas pateisina priemones galime atsakyti teoriškai. Tuo metu praktikoje iškart kyla papildomų klausimų, t. y. apie kokį tikslą ir priemones kalbame.
Pirmoji tikslą pateisinančias priemones praėjusios vasaros viduryje pristatė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Jos atstovų manymu, viso dydžio bazinę pensiją turėtų gauti ne tik visą gyvenimą sąžiningai įmokas „Sodrai“ mokėję gyventojai, bet ir tie, kurie būtinojo stažo nesukaupė.
Taip, tarp pastarųjų yra daug vaikus auginusių mamų ir prie rinkos ekonomikos neprisitaikiusių ilgalaikių bedarbių, tačiau ministrė Monika Navickienė turbūt sutiks, kad suteikiama nauda neaplenks ir tų asmenų, kurie daugybę metų praleido šešėlyje.
Atlyginimus vokeliuose gaudavę darbininkai ir pajamas slėpę verslininkai dabar turėtų gardžiai juoktis. Kitų mokesčių mokėtojų išlaikomos švietimo ir sveikatos apsaugos sistemos pasirūpino jų vaikais ir tėvais, o dabar atėjo ir jų pačių eilė.
Kaip tuo metu turėtų jaustis sąžiningi arba paprasčiausiai net negalintys sukčiauti gyventojai, pavyzdžiui, valstybės tarnautojai? Švelniai tariant, šiek tiek apgauti. Ar tikslas mažinti pensininkų skurdą pateisina tokias priemones?
Kita tikslą pateisinanti priemonė atsirado kaip atsakas į hibridinę Aliaksandro Lukašenkos režimo ataką – neteisėtus migrantus Lietuvos pasienyje.
Iš pradžių pasimetusi Vyriausybė nežinojo, ko imtis. Tačiau neilgai trukus pradėta vykdyti atstūmimo politika beveik iš karto davė rezultatų. Migrantų srautas išsikvėpė, o tarp dar tik svarstančių skristi į Minską pasklido žinutė, kad Lietuva nėra svetinga šalis.
Seimo kontrolieriaus ataskaita apie nehumaniškas į Lietuvą patekusių migrantų gyvenimo sąlygas taip pat tik dar labiau prisideda prie tokio įvaizdžio. Tačiau, ar ir čia tikslas pateisina priemones?
Savo ruožtu su pandemijos suvaldymu susijusias priemones kvestionuoti sudėtinga. Viena vertus, pasiskiepyti skubėję ir pilietiškai nusiteikę gyventojai tikrai nesitikėjo, kad delsusieji ir abejojantieji galės būti apdovanoti piniginėmis išmokomis. Kita vertus, visiems svarbiausia, kad viruso plitimas būtų sustabdytas.
Deja, atvejų ir mirčių statistika ir toliau verčia įvedinėti naujus apribojimus, o tokios priemonės, kaip kaukių dėvėjimas uždarose patalpose tampa privalomos net ir imunizuotiems asmenims.
Dar viena tikslą pateisinanti priemonė ką tik paruošta Energetikos ministerijoje. Dujų ir elektros kainas suvaldyti norinti Vyriausybė ketina jų prieaugį išdėstyti per 5 metus, o taip pat – pusmečiui atidėti nepriklausomų elektros tiekėjų pasirinkimo galutinį terminą.
Nors pirminiuose pasiūlymuose apie nepriklausomus tiekėjus jau pasirinkusius gyventojus nebuvo nė žodžio, ministerijos atstovai „Delfi“ tvirtino, jog sprendimas bus rastas ir dėl jų. Kitu atveju, Lietuvoje būtų atsiradusios dvi elektros vartotojų rūšys – paskubėję, mokantys rinkos kainomis ir delsę, likę po visuomeninio tiekėjo sparneliu.
Tačiau net ir radus teisinių galimybių dvišalėms sutartims tarp privačių fizinių ir juridinių asmenų pakeisti, toks manevras kelia daug nepatogių klausimų. Pavyzdžiui, ar galima pasitikėti institucijomis, kurios iš pradžių ragina skubėti rinktis, o po to apsisukusios ant kulno viduryje žaidimo pakeičia jo taisykles?
Net nekalbant apie vartotojus, daug klausimų apie savo teisėtus lūkesčius gali kelti tiekėjai, būtent šiuo laikotarpiu investavę į reklamą ir elektroninę rinkodarą.
Kas laukia toliau? Visų pirma, įdomu, ar šiuo įtemptu aukštos infliacijos ir besipučiančių komunalinių paslaugų sąskaitų metu nuo savo planų neatsitrauks Aplinkos ministerija.
Ministras Simonas Gentvilas yra žadėjęs Akcizų įstatyme įvesti anglies dvideginio dedamąją. Dėl to brangtų benzinas, dyzelinas, akmens anglis, koksas, lignitas, durpių briketai ir kitas kuras.
Taip pat žadėta atsisakyti įvairių šiuo metu galiojančių kuro lengvatų, pritaikyti mokesčių tarifus oro taršos mažinimui, skatinti efektyvų vandens išteklių naudojimą, sparčiai mažinti komunalinių atliekų šalinimą sąvartynuose.
Jau artimiausiu metu šiais klausimais turėtų pasisakyti Seimas. Tuomet paaiškės, ar tikslas stabdyti klimato krizę pateisina rinkėjų pinigines tiesiogiai paliesiančias priemones. Beje, viena jų lietuviams ypač jautri. Tai smarkiai didinamas automobilių registracijos ir naujas automobilių naudojimo mokesčiai.
Dar įdomiau, kuo pasibaigs Finansų ministerijoje nuo metu pradžios susitikinėjančios mokesčių lengvatų darbo grupės veikla.
Iki šiol aptarta, kad dirbantieji savarankiškai ir kai kurių privilegijuotų sričių atstovai, pavyzdžiui, ūkininkai į valstybės ir „Sodros“ biudžetus turėtų prisidėti labiau. Diskutuota apie dovanų apmokestinimą, investicines sąskaitas ir reinvestuojamą pelną, taip pat – apie tai, kad didesniais tarifais būtų galima apmokestinti gaunančius ypač dideles pajamas, turinčius daug brangaus nekilnojamojo turto.
Šiuo metu įvardijama šių pokyčių įsigaliojimo data – 2023 metų sausio 1 diena. Tačiau valdantieji puikiai žino, kad jau 2023 metų pavasarį planuojami savivaldybių tarybų rinkimai. Todėl ypač smalsu, kokie tikslai – socialinis teisingumas ir draugiškumas klimatui ar noras būti bent jau nesutriuškintiems per rinkimus – nugalės teikiant ir balsuojant dėl mokesčių sistemą keičiančių priemonių.
