Neadekvatumai susišaukia. Gyvenimas po klevu tęsiasi. Persikėlęs iš kolchozinio kaimo į laisvą miestą. Su visomis to absurdo grožybėmis. Visuose valstybės pašaliuose.
Pramonei, statyboms ir paslaugoms trūksta 70 000 darbininkų, vairuotojų, inžinierių. Prašo valstybės kvotų įsivežti jų iš Ukrainos. Valdininkai svarsto. Rytas už vakarą valstybės tarnyboje visada protingesnis. O kitas rytas – dar ir už tą rytą, kuris buvo vakar.
Statybininkų asociacija, užmačiusi, kad Vilniaus ir Kauno darbo biržose į darbo prašosi 1 200 apdailininkų, pasiūlo: prašom, ponai bedarbiai, alga nuo 1 200 eurų į rankas ir daugiau.
Atėjo du. Kur prašapo 1 198?
Laisvalaikiu nuo stovėjimo biržoje remontuodamas butus užkali keliskart daugiau, ir jokių mokesčių. Jei kaip argumentą mestum, kad ir pensija bus maža, atsakytų: ministrė Navickienė, su Prezidentu kurianti gerovės valstybę, mažą pensiją pažadėjo dirbtinai pritempti iki vidutinės.
Kam lenkti nugarą dėl „nuosavos“ vidutinės, jei vidutinę pensiją ir taip duos konservatoriai? Gali ir toliau ramiai dirbti sau. Gerovės valstybė dar ir bedarbio pašalpą paslaugiai primoka.
Šalyje, kurioje yra 211 000 bedarbių (pagaunat kampą – kasdien dinderį nuo ryto iki vakaro muša Šiauliai ir Panevėžys drauge sudėjus), 70 000 darbų dar vakar ir užvakar buvo neužimti, ir jei valdininkai nesuteiks kvotų užsieniečiams, ir rytoj bei poryt liks neužimti.
Ekonomikos ratas nesisuka: BVP neauga, šitiek mokesčių neįkrenta į valstybės ir „Sodros“ biudžetus. Iš kur jau kabinama ne samčiu – ekskavatorium.
Sveikatos ministras neatsargiai paskelbė, kad gydytojai alergologai gali atleisti nuo skiepų. Ir prasidėjo.
Poliklinikas užplūdo sveiki begemotai, kurie bijojo skiepų. Remdamiesi istoriniais uodo, musės, skarabėjaus ar tik boružėlės įkandimais, kas jų nuomone, prilygo vakcinacijai ir jos baisybėms, agresyviai reikalauja pažymų ir garantijų, kad po skiepo begemotas taps nemirtinguoju MacLeodu iš MacLeodų giminės, o jei kitaip, tai daktarei amen.
Tūkstančiai žmonių antras mėnuo masiškai apvaginėja sveikatos draudimo fondą. Tiesiog trys vagys viename – iš pradžių jį priima šeimos gydytojas, paskui alergologas, po to toks Mikė Melagėlis siunčiamas į klinikas. Kad ten įsitikintų, jog laimėti loterijoje milijoną yra smarkiai daugiau šansų, nei būti ištiktam alergijos nuo skiepo.
Tikri ligoniai dėl tų ponų uzurpuoto laiko nebegali patekti pas šeimos gydytojus, alergologus ir t.t. Pabaigos tokiam pinigų švaistymui nematyti.
Tai, kad gydytojai, verčiami dirbti autobusų kontrolieriais, kraustosi iš proto, tiek to. Gydytojų valdžia nevertino ir nevertins tol, kol politikus daktarai priiminės be eilių ir viską metę.
Bet ar kas nors Sveikatos apsaugos ministerijoje bent primetė, kiek Ligonių kasų iždą, skirtą gydyti žmonėms, o ne išsidirbinėti iš gydytojų, patuštins šita sveikų ir agresyvių begemotų banda, sekanti daktarams pasakas apie uodo vakcinaciją?
Kam tai rūpi. Modernus gyvenimas po klevu. Taip medituoja senosios Kairienės proanūkiai.
Seime turėtų stogas kilnotis – kaip čia taip? Už Lietuvą, vyrai? Nesikilnoja.
Rinkose brangsta žaliavos, trūkinėja tiekimo grandinės? Gamykloms trūksta lustų ir darbininkų? Naftos „Brent“ kaina perlipo 78 dolerius už statinę? Pas mus kiti pasakojimai. Ekspremjeras siūlo didinti tėvadienių skaičių. Ir kažkam pensijas. Reik aplenkt Navickienę, aukštai kartį užkėlusią.
Pats šauki, kad valstybė darda prarajon? Užtat turėsim daugiau tėvadienių. Prarajoje.
Prikelta iš ilgametės komos pensininkų ministrė viską darytų kitaip, tik pati dar nežino kaip. Konservatorius Majauskas kaip Leninas prie Razlivo kurpia tezes, kaip dar atimti po kokį šimtą kitą iš keistuolių, kurie neina į biržą, o, mokėdami visus mokesčius, dirba neskaičiuodami darbo valandų. Viską valdžia išaiškins.
Kažkas siūlo apmokestinti padavėjų arbatpinigius. Šalyje, kur dauguma duonos valgytojų jų dar neišmoko palikti. Kepenis ir jo būrys kariauja su skiepais ir kaukėmis. Visi drauge į vieną kupetą hop – už nemokamą Seimo viešbutį. Geriau mizeriška Seimo nario alga, užtat su privilegijom.
Reikalas tas, kad šioje šalyje politikai nebeužsiima politika. Kuo politikas vaizduoja save toliau nuo politikos, pvz., nepriklauso partijai, žada nepolitikuoti, o tik tvarkyti ūkio reikalus, siūlo pliko užpakalio paslaugas ant ledo lyties, atstovauja koldūnų fabrikėliui Rusijoje ir kitur, tuo karščiau jam delniukais tapšnoja liaudis.
Net tie politikai, kurie deklaruoja užsiimantys politika, tiesioginio darbo – politikos – vengia kaip nelabasis kryžiaus.
Aną dieną Seimo sveikatos komitetui svarstant įstatymo projektą, kuriuo Lietuva iš genseko Gorbačiovo epochos, į kurią ją nugrūdo valstiečių draudimai, būtų grąžinama į Europą, kažkokio departamento valdininkė Belian arogantiškai metė, kad tai prieštarauja valstybės politikai.
Nė vienas politikas, įskaitant liberalus ir laisvistus, nepastatė įžūlios valdininkės į vietą. Nepriminė, kad valstybės politiką nustato politikai, o ne valdininkai. Negali ant jų pykti. Jauni politikai jau ateina į Seimą, susitaikę su mintimi, kad politikos jie nedarys. Tik pašmėžuos tinkluose ir kitur. Politikos darymą uzurpavo valdininkai.
Sveikatos politiką nustatinėja valdininkai – tą įrodė ir minėtas komiteto posėdis – ir joks Dulkys to nepakeis, tik susinaikins. Švietimo politiką – per tris dešimtmečius išsikerojusi ŠMSM valdininkija ir jų artimas ratas, kurio vienintelis tikslas – išsaugoti status quo.
Tuoj bus patvirtintos bendrojo ugdymo programų atnaujinimo gairės. Tik kam tai įdomu? Manot, bent ministrė žino, kad gairėse nurodyta privaloma literatūra tarnauja ne tam, kad vaikai labiau skaitytų knygas ir išmoktų rašyti, o, priešingai, vaikai tarnauja tai ne pačiai geriausiai literatūrai?
Baikit, nemanau. O ir kas iš to, jei numano? Biurokratija pakeliui susitvarkė su visais literatūros vinegreto ir muziejaus kritikais, kurie dėl nelygios kovos patys pasitraukė iš distancijos rašant gaires, suvalgytų ir ją. Tai ir nekrebžda. Ministrė žino politiko vietą. Ta vieta yra po stalu.
Drąsa politikams prasirėžia nebent praėjus metams po to, kai netenka premjero kėdės. Susiima už galvos, ką valdininkams leido pridaryti, ir ima šaukti, kad valstybė darda prarajon, reikia ministrus pakeisti. O tai kai pakeiti, praraja jau pati pasitraukia, it koks Češyro katinas?
Toks yra gyvenimas po klevu. Kaimas turėjo kelis gyvenimus. Matyt.
