Kas yra tie žmonės, kuriuos įprasta vadinti antivakseriais? Atidžiau pažvelgus į jų grupinės hipnozės puslapius tampa akivaizdu, kad negatyvus požiūris į skiepus tėra tik dalis pasaulėžiūros ir vertybių sistemos. Tai – subkultūra, evoliucionuojanti socialinė ekosistema, kuri gyvuos ir pasibaigus šiai krizei. Ateities antropologai turės labai įdomaus darbo.
Per riaušes prie Seimo patys matėte tuos tipažus ir jų veiksmus. Regėdami vėjo nugairintas žemas kaktas, masyvius antakių volelius ir stambius žandikaulius, galėjote susidaryti klaidingą įspūdį. Pamanyti, kad į tatuiruotus neandartaliečius panašūs patinai ir patelės ir yra patys aršiausi antivakseriai. Nuraminti save, kad štai protingi tai skiepijasi, o recidyvistai, alkoholikai ir kitos socialinės nuosėdos – ne. Toks mąstymas yra tik iš dalies teisingas.
Su tais akmenų svaidytojais paprasčiau: migla galvoje nuo vaikystės, paskutinis suolas klasėje, dvejetai iš drausmės, gatvės universitetai ir panašūs CV įrašai. Tai žmonės, kurie visais laikais atsiranda tuomet, kai susvyruoja viešoji tvarka. Juos vilioja galimybė išlieti energijos perteklių. Kadaise šis socialinis sluoksnis turėjo daugiau veiklos: tarnavo caro kariuomenėje, dirbo fabrikuose ar samdiniais ūkiuose. Buvo metas, kai užsirišę baltus raiščius šaudė savo kaimynus, kad už tai gautų jų daiktų. Dabar ši padermė – savotiškose prastovose. Nuveikia šį bei tą, paskui atlieka bausmę (ją humaniškai atidėjus), gauna socialines išmokas. Turi laiko reikalams.
Tai – bazinis arba eilinio lygis. Tokiam nariui susivokti ir susitelkti padeda kiti. Išsilavinę antivakseriai. Paneigiantys mitą, kad aukštosios mokyklos diplomas yra ir intelekto požymis. Skelbiantys tokius dalykus, kokiems reikia grynojo cinizmo ir egoizmo. Apie teisę numirti laisvai, oriai, nesiskiepijus. Ir taip toliau.
Kas juos įkvepia ir motyvuoja? Nejaugi jie tik naudojasi sumaištimi tų mažutėlių galvose, kad parduotų daugiau savo blizgučių, internetinių mitybos pamokėlių ar tiesiog pamalonintų save sekėjų bandomis socialiniuose tinkluose? Ar vis dėlto patys yra įtikėję tomis legendomis? Panašu, kad taip ir yra.
Tiesa, lietuviškasis antivakserių sparnas yra labai jau provincialus, pasyvus ir atsilikęs. Nė vienos savarankiškos teorijos, doktrinos ar masinio kanalo! Nė vieno charizmatiško lyderio. Ir nereikia man nieko aiškinti apie tą advokatą. Atkartojami kitų kažkur sukurti ir paleisti nutylėtos tiesos apie pasaulinį sąmokslą variantai.
Sekdamas paskui šitą nuo adatų baimės apkvaišusį triušį gilyn į jo olą, perskaičiau daugybę jų tekstų ir net antivakserių antibibliją – pernai išleistą knygą „Didysis perkrovimas“, esą įrodančią, kad visą šitą reikalą su virusais, testais ir skiepais užsuko supuvęs kapitalistų elitas. Per smegenis tokį perkrovimą praleidęs jaučiuosi dvejopai. Viena vertus, dabar geriau suprantu tuos žmones, kurie būtent taip mato pasaulį. Tarp jų yra mano pažįstamų, draugų tėvų, motinų, artimųjų. Tačiau suprasti ir pateisinti – ne tas pats. Visose jų teorijose ir tekstuose ryškėja klasikinės protų manipuliacijos ir menkai užmaskuoto noro pasipelnyti iš įbaugintų lengvatikių raudonas siūlas.
Nemiegantieji – toks dabar ten yra naudojamas terminas apibūdinant savo bendraminčius. Matote, visus kitus kaip avis, genamas į skerdyklą, jau užmigdė tomis vakcinomis, o sugebėjusieji jų išvengti pasaulį mato tokį, koks jis yra. Paskiepytų nebeišgelbėsi – patys kalti. Tik laiko klausimas, kada jie išmirs. O tie, kurie lieka, turi pasirūpinti ateitimi.
Visų pirma, kuo plačiau skleisti žinią apie skiepų pavojų. Na, čia galioja tie patys protokolai, kurie tinka visoms kitoms sektoms: bendrystės jausmas, laukimo režimas ir aklas tikėjimas. Pasibaigęs majų kalendorius, meteoritas ar keturi Apokalipsės raiteliai – visai nesvarbu, ko laukti. Svarbiausia – laikytis išvien. Todėl jiems nebuvo sudėtinga masiškai migruoti iš blogųjų cenzūros platformų, kurios trukdė skleisti melus: iš „Facebook“ ir „Twitter“ į „Telegram“, kur niekam nerūpi, kas ką skelbia.
Kai kuriose šalyse mėginama steigti vaikų darželius, poliklinikas, kraujo bankus ir organų donorystės programas antivakserių bendruomenėms. Vasarą jos pamažu įtikėjo nauju šokiruojančiu atradimu. Žinoma, pagrįstu visokių sveikatos teisės institutų tyrimais. Paaiškėjo, kad tyras neskiepytas žmogus rizikuoja užsikrėsti per orą nuo vakcinuotųjų, todėl reikia nuo jų laikytis kuo atokiau. Kuo užsikrėsti – nelabai aišku, bet grėsmė yra akivaizdi. Vis daugiau vyriausybių ryžtantis labiau spausti tokių pažiūrų piliečius, jie palieka darbus, ieško paguodos panašaus likimo draugų bendruomenėse ir vis labiau gilinasi į nuslėptąsias tiesas.
Kai visi aplink tavo burbule kalba tik apie tai ir būtent tokiais terminais, pasidaro lengviau. Tai ne aš kaltas dėl to atleidimo, mano pažiūros yra teisingos. Tokių kaip aš yra daugiau. Kartu mes nugalėsime. Tada įsijungus TV žinias ima pykinti nuo šlykštaus melo ir visų tų papirktų žurnalistų. Kokie jie akli! Ne, jie tiesiog užmigdyti. O mes budime. Ir išliksime.
Būti panašių į save būryje yra vienas trijų pamatinių žmogaus poreikių. Kiti du – gyvybinių funkcijų užtikrinimas maitinantis ir giminės pratęsimo instinktas. Ištremtas iš artimųjų rato, iš šilto ir saugaus urvo individas kadaise beveik garantuotai būdavo pasmerktas mirčiai laukinėje gamtoje. Dabar mes civilizuoti ir atstumtiesiems fizinė mirtis negresia, tačiau rudimentinė atstūmimo baimė niekur nedingo. Būtent todėl visuomenėse dominuoja prisitaikėliai, o išsišokėlių nuošimtis – nedidelis.
Ten, tose kolektyvinių kliedesių grupėse, jie jaučiasi ne tik saugūs ir savi. Jie jaučiasi tapę dalimi kažko didesnio ir svarbaus. Kartu kuria planus ir laukia išganymo – kaip kadaise daugybė kitų sektų, religijų atšakų ir šiaip aklu tikėjimu paremtų sambūrių. Šis grindžiamas supratimu, kad vyriausybė negali, neturi teisės ir galimybės žinoti, ko reikia man ir mano vaikui. Aš pats skaičiuoju žingsnius ir kalorijas, renkuosi maistą ir gyvenimo būdą, todėl man niekas nenurodys, kaip saugotis nuo užkrato. Čia labai sklandžiai pasakojimą perima visokie kepeniai ir homeopatinių šaknelių pardavėjai, užtraukę giesmę apie natūralų imunitetą, maudynes eketėje ir šlapimo kompresus.
Antivakseriai gyvena paralelinėje realybėje, apie kurią daugybė miegančiųjų net neįtaria. Jie turi pasiturinčių rėmėjų, kurie patys gal ir yra pasiskiepiję, bet tai ne esmė. Svarbiausia – jie turi, ką pasiūlyti nemiegantiesiems. Esi liūdnos išvaizdos vieniša antivakserė filosofė? Slapta trokšti draugijos? Štai, prašom – pažinčių neskiepytiems žmonėms programėlė „Unjected“. Tūkstančiai, dešimtys tūkstančių narių net 80 valstybių. Tiesa, „Apple“ šėtonai neseniai išmetė iš programėlių parduotuvės, bet „Adroid“ versija dar gyva, o jeigu ir jai kas nutiktų, dar liks interneto svetainė.
Gyvenimas atskirtyje gali būti net visai smagus. Žinoma, už atitinkamą kainą. Vasarą Anglijoje mėginta surengti alternatyvios muzikos festivalį nemiegantiesiems, tačiau teko viską atšaukti, nes bilietų parduota maždaug tiek, kiek žmonių šį rudenį susirenka į mokytojos Astros mitingus. Bet štai dar viena ambicinga idėja: keli amerikiečiai tvirtina turintys viską, ko reikia, kad įsteigtų avialinijas tik nevakcinuotiems keleiviams. Kur jie skristų, kol kas neaišku. Galbūt į Zanzibarą, kur vietiniai proto broliai žada atidaryti kurortą neskiepytiems klientams.
Sveikas atvykęs į realųjį pasaulį, Neo!
