Sunku tikėtis, kad rudens sesija Seime bus rami. Veikiausiai matysime dar ne vieną nepatenkintųjų mitingą. Valdantieji žada grįžti prie lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo. Bus keliama Laisvės partijos (LP) iniciatyva panaikinti baudžiamąją atsakomybę už mažo kiekio narkotinių medžiagų turėjimą be tikslo jas platinti.
Valdantieji taip pat sieks panaikinti Lukiškių aikštės įstatymą, LP tarp prioritetų kelia ir galimybės visus lotyniškus rašmenis naudoti asmens dokumentuose įteisinimą. Nemažai triukšmo turėtų kilti ir Seimui svarstant automobilių taršos mokestį. Bene vienintelis klausimas, kur koalicija yra linkusi atsitraukti – Stambulo konvencijos ratifikavimas. Žadama koncentruotis į dabar galiojančių įstatymų tobulinimą. Šiais klausimais įtampos netrūks ne tik aikštėse, bet ir Seimo posėdžių salėje.
Įtampos Seime židiniu gali tapti ir biudžeto tvirtinimas. Savo programoje Vyriausybė yra nustačiusi, kad jos tikslas – mokesčių ir viešųjų išlaidų dermė. Bus siekiama vengti tokių situacijų, kai prisiimami nauji įsipareigojimai nenumačius, kokiomis lėšomis jie bus padengti. Aišku, kad šio nusistatymo tvirtumas vėl bus patikrintas tada, kai tradiciškai Seimo nariai bandys baigiamojoje biudžeto svarstymo stadijoje išpešti papildomos naudos savo kraštui ar kitu būdu susikrauti sau politinio kapitalo. Pernai atsilaikyti sekėsi neblogai, nors papildomi 1,6 mln. eurų Seimo kanceliarijai sukėlė premjerės I. Šimonytės pyktį.
Dėl biudžeto įmanomos ir naujos įtampos tarp prezidento ir Vyriausybės. G. Nausėdą gegužės mėnesį siūlė Neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) padidinti 50 eurų iki 450. Ministrų kabinetas tokį pasiūlymą atmetė motyvuodamas tuo, kad tai biudžetui kainuotų 78 milijonus eurų, o tokios išlaidos valstybės biudžete nesuplanuotos.
Įstatymų pataisa būtų įsigaliojusi nuo liepos ir taikoma visoms asmenų 2021-ųjų pajamoms. Ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad tokias reformas geriau vykdyti nuo metų pradžios. Seimas sprendimą dėl G. Nausėdos siūlymo priims tik rudenį, o anksčiausias galimas įsigaliojimas dabar bus tik 2022 m. pradžia.
Prezidentas ne kartą kritikavo valdančiųjų delsimą NPD klausimu. Jau ir anksčiau ne kartą išsiskyrė valdančiųjų ir prezidento požiūriai į ekonominę politiką. Vasarį palaikymo nesulaukė prezidento pasiūlymas įvesti pelno mokesčio lengvatą verslams, kurie didina atlyginimus.
Seime šį rudenį ketinama svarstyti kelis labai svarbius politinės sistemos klausimus. Laukia antrasis balsavimas dėl Konstitucijos pataisų, kuriomis įtvirtinami tiesioginiai merų rinkimai. Šį kartą turbūt šis klausimas jau nebus toks karštas – pirmąjį balsavimą sėkmingai įveikė kompromisinis pasiūlymas, kuriame neužfiksuoti mero įgaliojimai, tik nuostata, kad jie nustatomi įstatymu. Daugiau iečių gali būti laužoma dėl Liberalų sąjūdžio (LRLS) siūlymo leisti į Seimą kandidatuoti nuo 21-ierių metų (šią idėją palaiko ir prezidentas). LRLS planuoja grįžti ir prie Europos žmogaus teisių teismo sprendimo Rolando Pakso byloje įgyvendinimo, kuris atvertų kelią per apkaltą nušalintiems asmenims vėliau dalyvauti rinkimuose. Iki šiol Seimo darbotvarkėje šis klausimas buvo ne kartą, tačiau be rezultatų. Galbūt šį kartą bus paprasčiau – R. Pakso politinė įtaka menksta ir sprendimas mažiau būtų siejamas su konkrečiu asmeniu.
Valdantieji vieną šio rudens laimėjimą teoriškai jau gali įsirašyti – rugsėjo 1-ąją parlamentinių partijų lyderiai pasirašė partijų susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos iki 2030 metų. Planuose dar vienas nacionalinis susitarimas – šį kartą dėl miškų, kurį inicijavo Aplinkos ministerija.
Nors gali atrodyti, kad užduotis lengvesnė, bet nereiktų pamiršti, jog šiame lauke gausu interesų grupių, o prieš ketverius metus vienas iš LSDP pretekstų trauktis iš valdančiosios koalicijos buvo urėdijų reforma.
Valdantieji ketina peržiūrėti bei švelninti kai kuriuos Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatus. Šiuo klausimu galima laukti principinių valdančiųjų kovų su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).
Niekur nedings ir pandemijos valdymo klausimai. Jau dabar kasdienė naujų COVID-19 atvejų statistika siekia keturženklius skaičius. Nors Vyriausybė tikrai visomis įmanomomis priemonėmis sieks suvaldyti padėtį be trečiojo karantino, tačiau jo galimybė išlieka.
Jeigu vėl teks pereiti prie griežtesnių ribojimų, tai bus milžiniškas valdančiųjų pralaimėjimas. Tokia kapituliacija prieš virusą būtų ženklas, kad nevienareikšmiškai visuomenėje vertinamos pandemijos valdymo priemonės, tokios kaip Galimybių pasas, savo tikslo nepasiekė.
Teks daugiau dėmesio skirti ir migrantų, esančių šalyje, klausimams. Naivu tikėtis, kad ES turint susitarimą tik su keliomis iš Lietuvai dabar aktualiausių šalių, bus įmanoma į kilmės šalis grąžinti daugelį dabar Lietuvoje esančių migrantų. Aišku, yra naujų susitarimų galimybė, tiek dvišaliu, tiek ES lygmeniu. Visgi realiausia, kad daug atvykusiųjų mūsų šalyje liks bent jau tol, kol visiškai nurimus padėčiai taps lengviau bėgti į Vakarų Europą.
Vargu ar egzistuoja teisinis pagrindas ilgam laikui riboti asmenų, kurie negavo prieglobsčio, bet negali būti išsiųsti į kilmės šalis, judėjimo laisvę. Nors dabar pirmiausiai sprendžiami trumpo laikotarpio klausimai – tinkamas apgyvendinimas šąlant orams, būtinųjų gyvenimo sąlygų užtikrinimas, – teks imtis ir integracijos politikos. Tiek rūpinantis tais migrantais, kurie šalyje liks, tiek iš Afganistano atvykusiais Lietuvos kariuomenės pagalbininkais.
Tad valdančiųjų laukia įtemptas politinis sezonas, kai gali tekti laužyti ietis ne tik Seime, bet ir sulaukti dažnų protestų.
Nors 74 Seimo narių dauguma teoriškai yra gana trapi, bet padėtį palengvinti gali tai, kad opozicija labai susiskaldžiusi. Dabar joje bus net penkios frakcijos. LVŽS frakcijos santykiai su Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ turbūt bus ne mažiau įtempti negu dabar yra su valdančiaisiais.
Neaiškus ir susitarimo dėl opozicinės koalicijos likimas. Vienybės opozicijoje trūkumas yra vienas nedaugelio faktorių, kiek palengvinsiančių valdančiųjų gyvenimą rudens sesijoje.
