Vidaus reikalų ministrė pareiškė, kad situacija dėl pabėgėlių suvaldyta. Deja, kol kas tik apgesinti keli gaisrai, o jau žiebiasi nauji. Paskelbta, kad migrantai bus apgyvendinti pritaikytose patalpose. Nežinau, ar kalėjimas tikrai bus tinkama patalpa jau dabar laisvės reikalaujantiems ir neramumus keliantiems migrantams. Kad užgesintų dar vieną gaisrą – nuramintų Kybartų gyventojus, – ministrė tikino, kad kalėjimo patalpose uždaryti migrantai nedrums miestelio ramybės. Vadinasi, jie niekur neišeis ir gyvens tikrų tikriausio kalėjimo sąlygomis. Abejoju, ar vyriausybės galva negaus naujo įspėjimo iš Europos institucijų dėl to, kad nenuteisti žmonės laikomi kalėjimo sąlygomis.
Negana to, jau dabar kuriama nauja problema. Keli šimtai Kybartuose kalintų nuteistųjų skubiai iškraustomi į kitas kalinimo įstaigas. Mūsų kalėjimai ir taip neatitinka privalomų sąlygų ir yra per ankšti. Juose laikomi nuteistieji nuolat laimi Europos žmogaus teisių teisme, o valstybė tokiu atveju sumoka tūkstantines kompensacijas.
Kiek pamenu, teisingumo ministrė, vos gavusi postą, iškart pažadėjo Lietuvoje pastatyti bent du naujus kalėjimus, kuriuose sąlygos bausmei atlikti atitiktų žmogaus teisių reikalavimus ir bent minimalius nuteistųjų poreikius, kad žmonės nebūtų kalinami nuo sovietinių laikų užsilikusiomis lagerių sąlygomis, kai gyvenama didžiuliais būriais, klesti kalėjimų subkultūra ir bausmes atliekančius žmones tikrai sudėtinga atvesti į doros kelią. Pati ministrė tokias įstaigas pavadino kriminalinės kvalifikacijos kėlimo fabrikais.
Ir štai – še tau: jokių naujų kalėjimų, ir dar naikinamas senas, o jo gyventojai paskirstomi į kitus senus.
Dėl perpildytų pasenusių kalėjimų nukentės, visų pirma, visuomenės saugumas. Teisingumo ministerija privalo suprasti: jeigu bausmių vykdymo sistema nesulauks jau pažadėtų investicijų ir strateginio dėmesio iš politikų, pasekmės gali būti žiaurios.
Kybartų pataisos namai – naujausia Lietuvos įkalinimo įstaiga. Dabartinė vyriausybė, gesindama vieną gaisrą – migrantų krizę, pakurstė naują gaisrą: iškeldino kelis šimtus nuteistųjų ir sukišo juos į kitus, dar senesnius ir jau perpildytus pataisos namus. Sunerimusiems Kybartų pataisos namų pareigūnams pasiūlyta pereiti į Valstybės sienos apsaugos tarnybą – na, ir kas, kad pataisos pareigūnų tragiškai trūksta visose įstaigose.
Nuteistieji nuolat pasišalina iš atvirųjų kolonijų ir vis lengviau ištrūksta iš kone supuvusių kalėjimų pastatų. Kas gesins šį besiplečiantį gaisrą? Greičiausiai našta bus mikliai permesta ant dar kažkieno pečių. Valdantieji, akivaizdu, žongliruoja krizėmis ir problemomis tarsi karštomis bulvėmis, mėtydami iš rankų į rankas.
Ši vyriausybė nesprendžia problemų – ji mėgina viską sustumti po kilimu, nustumti už tvoros. Migrantai pristabdyti fiziniais barjerais, o kas vyksta su tais, kurie vis dėlto pateko į mūsų šalį, belieka spėlioti iš žiniasklaidos ir fragmentiškų liudijimų iš stovyklų: kad trūksta vandens, šiltų drabužių, klesti kastos, reketas, prievarta. Anot pasakojimų, teisė nusiprausti duše ten kainuoja 50 eurų.
Net žurnalistams trūko kantrybė – susivieniję kreipėsi į visas įmanomas institucijas: jų teigimu, valdžia slepia informaciją apie situaciją pasienyje ir migrantų stovyklose, žiniasklaida ten neįleidžiama. Stovyklose laikomi užsieniečiai irgi nelinkę tylėti – protestuoja, reikalauja laisvės ir elementariausių dalykų, stovyklose plečiasi neramumai.
Tuo tarpu konservatorių atstovai vyriausybėje toliau mėgaujasi karine retorika – hibridinis karas, priešai puola. Tačiau ir plika akimi matyti, kad problemos kuriamos pačių valdančiųjų rankomis. Jos tarsi pūliniai sproginėja ir toliau sproginės. Krizių ir problemų valstybėje putomis iš žarnos neišspręsi.