Tiesa, diskusijos gylis ir vienas kito įsiklausymas yra labai jau paviršutiniškas.
Viena pusė pateikė savo matymą, kita – savo. Dažnu atveju neapsieinama be asmeniškumų, įžeidinėjimų ir į kultūringą formą įvilkto pasakymo, kad oponentai – nieko nesuprantantys beraščiai.
Abi pusės turi savų karštų galvų ir čia jau nieko nepadarysi. Susitikus keliems rėksniams galima tikėtis tik didesnio triukšmo lygmens.
Kitas stebinantis dalykas, kad viešojoje erdvėje susitikus skirtingą požiūrį turintiems universiteto teisininkams diskusijos kokybė nelabai pagerėja.
Įdomu tai, kad į Advokatų tarybos pirmininko profesoriaus Igno Vėgėlės pasisakymus Vyriausybės veiksmus palaikantys šiaip jau visuomenėje gerbiami asmenys neretai atsako asmens užsipuolimu.
Neteisingai interpretuojami faktai, diletantiški išvedžiojimai, žemas teisinis lygis, riksmais apiberiamas kitą nuomonę turintis teisininkas. Tiesa, tai labiau yra propaganda ir etikečių klijavimas, o ne bandymas sukurti kokybišką diskusiją.
Koks tikslas taip elgtis – neaišku. Tikėkimės, taip daroma ne todėl, kad rimtų argumentų nėra. Tad vienintelis būdas patraukti auditoriją į savo pusę – apdergti oponentą.
Panašu, kad siutina pats faktas, kad kažkas drįsta nesutikti. Rimtos diskusijos apie esmę, žmogaus teises, kovos su virusu strategiją yra mažai.
Tuo skirtingų požiūrį turinčių asmenų pokalbis ir baigiasi, bet tai yra geriau, nei nieko.
Įdomus, nors ir ne teisinis, argumentas dėl nepasiskiepijusių žmonių teisių apribojimo, kad vyksta karas. Karas su virusu.
O kare visos priemonės galimos. Tad ir žmonių teisių galimi apribojimai yra pateisinamas dalykas.
Iš tiesų, tai galima būtų palyginti su karu. O labiausiai paralelės peršasi su Didžiosios Britanijos vyriausybės veiksmais Pirmojo pasaulinio karo (1914 - 1918) metu.
Prasidėjus Pirmam pasauliniam karui, Londonas tikėjosi, kad karas bus trumpas ir pergalingas. 2020 metais po pirmojo karantino Lietuvoje taip pat buvo vilčių, kad atėjus vasarai virusas nuo aukštesnės temperatūros savaime išsisklaidys. Nei britams, nei lietuviams nepasisekė. Problema nebuvo greitai išspręsta.
Pirmojo pasaulinio karo metu Britanija formaliai liko demokratija, į sausumos pajėgas ėjo tik savanoriai, nebuvo propagandos ir cenzūros.
Realiai demokratija ketverius karo metus tebuvo iškaba.
Nors privalomo šaukimo į kariuomenę nebuvo, pajungta milžiniška propagandinė kompanija, skatinanti vyrus eiti į frontą. Kitos nuomonės eliminuotos. Kitaip manantys – bailiai. Periodinė spauda veikė, bet jos laisvė buvo stipriai apribota. Informacijos tiekimas buvo valdomas iš tuo metu slapto, britų visuomenei neskelbiamo centro.
Šiandien Lietuvoje taip pat skiepijimas nėra privalomas, bet norint turėti pilnavertį gyvenimą jis kone privalomas. Abejojantys Vyriausybės pasirinkta kovos su virusu strategija laikomi kone valstybės išdavikais. Kritiškas žodis suvokiamas ne kaip kritika valdžios sprendimams, bet kaip vakcinavimo proceso sabotavimas.
Kadangi tai karas, turime pakalbėti apie strategiją. Karo metu valdžia pasirenka veiksmų kryptį, kuria einant turėtų būti pasiekta pergalė.
Po dviejų ilgų karo metų, 1916 metais britų generalitetas nutarė pritaikyti masinio artilerinio smūgio strategiją. Nutarta tam tikroje teritorijoje sukoncentruoti milžiniškas artilerines pajėgas, kurios masiniu artileriniu smūgiu pralaužtų vokiečių ginamą fronto liniją. Toks buvo Pirmojo pasaulinio karo mūšio prie Sommes planas.
Strategija nesuveikė. Nuo liepos iki lapkričio vykusio mūšio nuostoliai: 420 tūkst. žuvusių ir sužeistų britų karių. Dar 200 tūkst. žuvusių ir sužeistų prancūzų. Vokiečiai patyrė apie 435 tūkst. karių nuostolius.
Kare su pandemija Lietuvos, kaip ir daugelio kitų pasaulio šalių, valdžia pasirinko masinio vakcinavimo strategiją. Mintis kaip ir aiški.
Lietuva turi pasiekti kolektyvinį imunitetą. Todėl turi vakcinuotis 70 ir daugiau procentų šalies gyventojų. Visi turi skiepytis, o kas nesiskiepija, tas turi patirti valstybės represinio aparato nemalonų poveikį.
Liepos pabaigoje, infekcinių ligų specialistas ir Kalifornijos universiteto profesorius Peteris Chin-Hongas, kalbėdamas apie Koronaviruso suvaldymo situaciją JAV, naujienų agentūrai Reuters teigė, kad norint apsaugoti šalį nuo COVID, valdžiai būtina vienu metu turėti kelias strategijas.
Jo nuomone, JAV be plano B įšoko į skiepų traukinį „kitų pagrindinių pandemijos strategijų sąskaita“.
Remiantis JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, liepos pabaigoje 49,2 proc. visų JAV gyventojų buvo visiškai paskiepyti. Kaip ir Lietuvoje, daugelis JAV virusologijos ekspertų mano, kad esant 70 proc. ar didesniam pasiskiepijusių rodikliui, tai galėtų reikšmingai padėti sustabdyti COVID-19.
Kita vertus, Korona viruso gebėjimas greitai mutuoti į naujus labai užkrečiamus variantus sukėlė abejonių, ar apskritai įmanoma pasiekti bandos imunitetą.
Dar liepą JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras pareiškė, kad dėl Delta atmainos net ir pasiskiepiję žmonės JAV vėl turėtų dėvėti kaukes uždarose patalpose. Jog virusas nelabai žiūri į tai, skiepytas tu ar ne.
Pasiskiepijęs Klaipėdos meras savo asmeniniu pavyzdžiu tai gali patvirtinti. Delta atmaina jo neaplenkė.
Epidemiologų bendruomenė sutaria, kad Delta atmainą vienodai gerai platina ir pasiskiepiję, ir neskiepyti. Vakcinos visiškai neapsaugo nuo susirgimo, bet moksliškai įrodyta, kad vakcinuoti asmenys serga gerokai lengvesne ligos forma.
Tad tam tikroms visuomenės grupėms skiepai, nors ir netobuli, šiandien yra vienintelė išeitis. Jų nauda nusveria galimą riziką.
Praėjusią savaitę, Pasaulio sveikatos organizacija pranešė stebinti naują Mu koronaviruso atmainą. Koronavirusas turi mutacijų, darančių jį atspariu esamų vakcinų ir persirgimo metu sukurto imuniteto atsakui. Paprasčiau tariant, Mu atmainai nesvarbu, skiepytas tu ar ne, sirgęs ar ne, jis vienodai pavojingas visiems.
Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, virusas pirmą kartą sausį fiksuotas Kolumbijoje. Šiandien jis yra aptiktas 39 pasaulio valstybėse. Panašu, kad tik laiko klausimas, kai Mu išgirsime ir Lietuvoje. Ir tai nebus karvės mū.
Lietuvos valdžia, panašu, taip pat turi tik vieną planą – visus paskiepyti. Varianto, kas bus, kai planas nepasiteisins ar neišsipildys, panašu, kad nėra ir nebus.
Valdančiųjų galvose Lietuvoje dėl koronaviruso plitimo išimtinai kalti tik nepasiskiepiję. Suskiepysim visus ir į Lietuvą žengs „šviesus rytojus“.
O kas bus, jei nežengs? Jei vienintelė strategija – pasiekti bandos imunitetą – nepasiteisins? Jei ir pasiskiepijusiems viduje teks dėvėti kaukes? Jei grįžti į normalų ikipandeminį gyvenimą greitai ir lengvai nepavyks?
Koronavirusas juk – globali liga. Neįmanoma išspręsti situacijos tik viename geografiniame taške ir tikėtis, kad nepaisant to, jog kitur padėtis bloga, Lietuvoje viskas bus gerai.
Afrikoje pasiskiepijusių skaičius yra labai mažas. Nedidelis jis ir Azijoje, ir Pietų Amerikoje. Globaliame pasaulyje mutavusio viruso kelionės maršrutas Nigerija – Londonas, Londonas –Lietuva lengvai įgyvendinamas. Žmonės keliauja, virusas mutuoja.
Tai iš kur toks komjaunuoliškas įsitikinimas, kad prievartinis likusių šalies gyventojų suskiepijimo planas suveiks? Kodėl nepagalvota apie kovos su epidemija planą B ar C.
Gal pagalvota ir mes apie jį tik nežinome. Tai kodėl neiškomunikuota?
Žinoma, kai esi kaip britų valdžia prie Sommes, įsitikinęs, kad tavo strategija yra be klaidų, kiti planai tampa nereikalingi.
Nesėkminga mūšio prie Sommes baigtis suskaldė tuometinę liberalų daugumą Britanijos parlamente. Tuometinis ministras pitmininkas Herbertas Henris Asquithas ministro pirmininko postą turėjo užleisti naujų liberalų lyderiui Davidui Lloydui Georgui. Nors Didžioji Britanija buvo viena iš Pirmojo pasaulinio karo nugalėtojų, britų visuomenė to neįvertino. Po karo vykusiuose rinkimuose liberalus pakeitė konservatoriai.
Apskritai britams Pirmojo pasaulinio karo pasirinkta kariavimo strategija, tuo metu šalį valdę lyderiai, komandas davę generolai šiandien nekelia didelio susižavėjimo.
Karas su virusu Lietuvoje dar nesibaigė. Kita vertus, apklausos rodo, kad Vyriausybe pasitiki mažiau nei 20 proc. žmonių. Maža tikimybė, kad kažkada pasibaigus epidemijai dabartinio sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio dabartiniai veiksmai, pasirinkta kovos su virusu strategija bus šlovinama.
O jo vardu vadinamos gatvės Lietuvos miestuose ir kaimuose. Labiau tikėtina, kad valdžią ištiks Britanijos liberalų likimas po Pirmojo pasaulinio karo.
Pirmas pasaulinis karas atnešė daug naujovių. Tankai, kovinė aviacija, dujokaukės, platus psichiatrijos pritaikymas ir t.t. Tikėtina, kad ir karas su Koronavirusu taip pat atneš daug naujovių.
Praėjus geriems dvidešimčiai metų nuo Pirmojo pasaulinio karo, Europa pasinėrė į jo tęsinį – Antrąjį pasaulinį. Panašu, kad po karo su Korona Lietuva taip pat pasiners į kitą karą. Tai bus seniai Vakaruose vykstantys taip vadinamieji Kultūriniai karai. Kai visuomenė dėl moralinių ir ideologinių pozicijų negrįžtamai susiskaido.
Kai yra tik mano faktai ir tiesa, o kitų girdėti, matyti ir klausytis nenoriu. Geriau tegul jie manęs klausosi. Panašu, kad Kultūrinio karo laukti daugiau nei dvidešimt metų nereikės. Jis ateis žymiai greičiau.
