Lietuvos pašonėje – pilna priešo karinių pajėgų mobilizacija

Nors tarptautiniai susitarimai riboja maksimalų panašiose pratybose dalyvaujančių karių skaičių, tačiau patirtis rodo, kad Baltarusija ir Rusija nėra linkusios tokių sutarčių laikytis, todėl prie Lietuvos sienos rugsėjį gali būti sutelkta dešimtys ar net šimtai tūkstančių Lietuvai priešiškų valstybių karių. „Zapad“ pratybų metu įprastai mobilizuojami visi Rusijos ir Baltarusijos kariniai pajėgumai – nuo logistinių iki strateginės aviacijos ir net branduolinių. Tokios apimties pajėgų mobilizavimas ir manevrų pobūdis rodo, kad „Zapad“ pratybų tikslai tikrai nėra gynybiniai, kaip kad deklaruojama. Pratybos, visų pirma, yra proga Rusijai ir Baltarusijai pademonstruoti, kaip greitai šios šalys gali pasirengti agresyviems veiksmams prieš kaimynus.

Tokios apimties pajėgų mobilizavimas ir manevrų pobūdis rodo, kad „Zapad“ pratybų tikslai tikrai nėra gynybiniai, kaip kad deklaruojama. Pratybos, visų pirma, yra proga Rusijai ir Baltarusijai pademonstruoti, kaip greitai šios šalys gali pasirengti agresyviems veiksmams prieš kaimynus.

Tokios karinės parengties kontekste neabejotinai išauga provokacijų ir atviro karinio konflikto grėsmė. Reikia nepamiršti, kad būtent po panašių mokymų Rusija 2008-aisiais ir 2014-aisiais pradėjo karus Sakartvele bei Ukrainoje ir okupavo dalį šių valstybių teritorijos. Atvirus karinius veiksmus taip pat lydėjo provokacijos ir hibridinės atakos, siekis paveikti vidinius nepriklausomų valstybių procesus. Panašių bandymų šiuo metu galima stebėti ir Lietuvoje. Hibridinis karas prieš mūsų valstybę jau prasidėjo ir abu diktatoriški režimai stengiasi išprovokuoti mus, kad galėtų pateisinti tolimesnį situacijos eskalavimą.

Jaustis užtikrinčiau leidžia sąjungininkai

Dabartinė dirbtinai Baltarusijos sukelta pabėgėlių krizė, su kuria susiduria Lietuva ir mūsų ES kaimynės, neabejotinai yra glaudžiai susijusi su planuojamų „Zapad“ pratybų tikslais. Šia hibridine ataka siekiama destabilizuoti situaciją, sudaryti sąlygas provokacijoms ir iššaukti tam tikrą mūsų valstybės atsaką. Jei jis būtų neapgalvotas, Rusijos ir Baltarusijos jungtinės pajėgos galėtų tai panaudoti kaip pretekstą pereiti prie naujo konfrontacijos etapo ir net prie atviro ginkluoto Rusijos ir NATO karinio konflikto.

Tiek tvarkydamiesi su migrantų krize, tiek reaguodami į kitas galimas provokacijas turime toliau griežtai laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir elgtis kaip demokratinė, civilizuota valstybė, kokia esame. Savo veiksmais Rusija ir Baltarusija tikisi, kad paminsime savo principus ir tokiu būdu nusileisime iki jų lygio.

Tad kaip Lietuva turėtų reaguoti į tokius priešiškai nusiteikusių kaimynių veiksmus ir planuojamas didelio masto karines pratybas? Visų pirma, mūsų šalies reakcija, kaip ir iki šiol, turi išlikti gerai pasverta ir apgalvota. Tiek tvarkydamiesi su migrantų krize, tiek reaguodami į kitas galimas provokacijas turime toliau griežtai laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir elgtis kaip demokratinė, civilizuota valstybė, kokia esame. Savo veiksmais Rusija ir Baltarusija tikisi, kad paminsime savo principus ir tokiu būdu nusileisime iki jų lygio. Negalime sau to leisti. Tuo pačiu turime apsaugoti savo valstybės interesus ir piliečių saugumą naudodamiesi visomis turimomis priemonėmis ir remdamiesi tvirtu savo sąjungininkų užnugariu. Kol kas mums tai sekasi daryti išties neblogai.

Grėsmėms turime ruoštis nuolat

Rusijai ir Baltarusijai vykdant hibridinę ataką prieš mūsų valstybę ir ruošiantis „Zapad“ pratyboms galime jaustis užtikrinčiau žinodami, kad mūsų šalyje yra dislokuotas Vokietijos vadovaujamas NATO batalionas ir JAV kariai. Sąjungininkų buvimas mūsų teritorijoje, bendra NATO gynybos architektūra yra tinkamas pagrindas mūsų valstybės vertybėms, laisvei ir nepriklausomybei apginti.

Nepaisant to, Rusijos ir Baltarusijos „Zapad“ pratybų metu ar kitomis aplinkybėmis išprovokuotas ribotas ginkluotas konfliktas su savęs neidentifikuojančiomis ginkluotomis grupėmis – vadinamaisiais žaliaisiais žmogeliukais – yra tikrai tikėtinas.

Nepaisant to, Rusijos ir Baltarusijos „Zapad“ pratybų metu ar kitomis aplinkybėmis išprovokuotas ribotas ginkluotas konfliktas su savęs neidentifikuojančiomis ginkluotomis grupėmis – vadinamaisiais žaliaisiais žmogeliukais – yra tikrai tikėtinas. Be to, kaip jau galėjo įsitikinti Vakarų valstybės, Baltarusijos diktatorius yra visiškai neprognozuojamas ir savo veiksmais neabejotinai kelia grėsmę taikai regione – jei neteisėtas Baltarusijos vadovas gali įsakyti užgrobti ES valstybės civilinį lainerį ar organizuoti masinius nelegalių migrantų srautus, kas žino, kam dar jis gali būti pasiryžęs?

Dėl to mūsų šaliai labai svarbu būti pasiruošusiai atremti įvairias grėsmes – ne tik artėjant „Zapad“ pratyboms, bet nuolat. Tiktai nuolatinis pasirengimas ginti savo valstybę ir savo vertybes gali užtikrinti mūsų visų saugumą. Lietuvos visuomenės švietimas, esamų grėsmių įsisąmoninimas, atsparumo propagandai ir provokacijoms didinimas turėtų būti nenutrūkstamos pastangos. Labai tikiuosi, kad šiandieninius iššūkius įveiksime ir išvengsime blogiausių scenarijų, kuriems bet kuriuo atveju turime ruoštis. Kartu dabartiniai įvykiai gali tapti gera pamoka, kad mūsų šalies saugumas ir laisvė nėra duotybė, o dalykai, kuriuos reikia būti visuomet pasiruošus ginti.