Na, atsakymus gali duoti sociologai, psichologai, politikai bei kiti žinovai. Savaip jie bus teisūs ir tuo pačiu metu jie atstovaus tik atskiras pozicijas bei požiūrio kampus. Aš irgi ne išimtis ir mano požiūris taip pat galbūt yra nepilnas, tačiau, tikiuosi, pakankamai blaivus.
Gi visuomenė, čia tie patys specialistai pernelyg neprieštaraus, yra didžiąja dalimi mažai išsilavinusi ir labai sunkiai suvokianti savo realias galimybes bei sunkiai suprantanti, kokia socialinė-politinė tvarka juos supa. Ta dauguma gyvena mitologizuotų vaizdinių apsuptyje ir yra įtikėjusi tokius dalykus, kurie rimtesniam žmogui gali sukelti tik juoką ar gailestį tokio mąstymo individams.
Štai dalis bendrinių vaizdinių, kurie gali atrodyti kaip fantazijos, tačiau, patikėkite, jie gyvuoja ir yra kultivuojami plačiosiose masėse: pasaulis yra plokščias ir kalbėjimas apie tai, kad žemė yra rutulys, tėra suokalbis ir melas; mus valdo driežažmogiai, ateiviai iš kosmoso, o bandymai tai neigti yra tarnystė jiems; visur pilna masonų, kurie gudriai užvaldė pagrindines politikos bei ekonomikos aukštumas; aišku, ir žydai kontroliuoja pasaulinius procesus ir viską pasiglemžia sau, tiesa, juos ima keisti gėjai, kurie tokie pat gudrūs ir dabar jau jie visur ima dominuoti. Neužmirškime Sorošo bandymų viską sureguliuoti savo naudai ir, aišku, bankų, kurie tik apie save galvoja ir priverčia valdžią jiems tarnauti. Vienu žodžiu, globalistai naikina mūsų mielą pasaulį. Ir bendrai tie, kuriuos kaltiname, yra tiesiog fašistai.
Na, toliau seka mažesni mitai apie tai, kad tie, kas yra valdžioje, be išimties yra vagys. Skiepai – tai tik žmonių čipavimas ir neišvengiama mirtis po metų; politikai, kaip išsireiškė vienas iš tokių aktyvistų, tėra Briuselinis-LGBT režimas, kuris atskleidė savo elitistinį-biurokratinį veidą. Jų laukia kartuvės, o liberal-biurokratinė valdžia turi trauktis.
Tačiau grįžkime prie esmės. Protesto kultūra (pabrėžčiau žodį kultūra) nėra tik paprasta konfrontacija ten, kur nesutampa nuomonės ar pozicijos. Protestas, jei jis išmintingas ir konstruktyvus, reikalauja aiškių argumentų bei pagarbaus dialogo. Pagaliau, protestas be taisyklių paisymo tėra maištas, chaosas ir prievarta. Todėl net kardinali priešstata reikalauja abipusio įsiklausymo bei pagarbos. Įvykiai prie Seimo parodė, kad emocijos ir mitologizuotas valdžios įsivaizdavimas neleidžia nei ieškoti dialogo su ja, nei suprasti, ko nori tie, kurie nori iš karto visko ir tuo pačiu metu nemoka ramiai paaiškinti savo interesų.
Bet ko norėti iš taip protestuojančios visuomenės, jei ir Seime atrandame Valdemarą Valkiūną, Petrą Gražulį, o gal ir dar kelis, kurie lygiai taip pat žongliruoja mitologiniais vaizdiniais ir kaltina visus ir viską. Na, šiuos politikus dar galima suprasti, nes jie taip mobilizuoja aplink save potencialius rinkėjus, tikinčius visomis tomis pasakomis ir gąsdinimais, ir todėl visuomet pasirengusius balsuoti už panašius į save.
Bet ar susimąstoma apie pasekmes tiems, kurie įtiki mitų skleidėjų kalbomis ir gyvena sunkų, įtarimų ir baimės pripildytą gyvenimą? Jie lieka nustumti į socialinių, kultūrinių įvykių pakraštį, paversti į emocingai reaguojančių individų masę be ateities ir be perspektyvų. Apie juos teks galvoti tiems, kuriuos jie kaltina ir kurių nekenčia nieko nesuprasdami apie savo valstybę ir tautą. Vien tik simboliai ir mitai, bet jie nei nemaitina, nei gydo, jie tik neleidžia pabusti iš sapno.
