Atsakas į rugsėjo 11-osios atakas
Siekiant atsakyti į šiuos klausimus, visų pirma svarbu prisiminti, dėl ko karas Afganistane prasidėjo ir kokie buvo pagrindiniai šios karinės operacijos tikslai. Jie, be abejo, yra susiję su kova prieš tarptautinį terorizmą. Tiesioginė karinės intervencijos Afganistane priežastis buvo 2001 metų rugsėjo 11-osios teroristinės atakos, kurias surengė al-Qaeda organizacija. Ji Talibano kontroliuojamame Afganistane buvo radusi saugų prieglobstį.
Rugsėjo 11-sosios atakos tapo įvykiu, po kurio pirmą ir kol kas vienintelį kartą buvo aktyvuotas 5-asis NATO straipsnis. Pagal jį, ginkluotas išpuolis prieš vieną ar daugiau NATO narių laikomas išpuoliu prieš visas aljansui priklausančias šalis. Tokiu būdu operacijai Afganistane buvo suformuota plati tarptautinė Sąjungininkų koalicija, prie kurios, kaip žinia, prisijungė ir Lietuva. 2001 metų spalio 7 dieną kalnuotoje vidurio Azijos valstybėje JAV karo prieš tarptautinį terorizmą kontekste prasidėjo karinė operacija „Tvirta taika“ (angl. Operation Enduring Freedom).
Suduotas smūgis tarptautiniam terorizmui
Pagrindiniai jos tikslai buvo atimti Afganistano kontrolę iš Talibano ir neleisti šalyje klestėti al-Qaeda bei kitoms teroristinėms organizacijoms. 40 šalių tarptautinė koalicija su JAV priešakyje šių tikslų pasiekė – Talibano pajėgos buvo priverstos atsitraukti į atokias šalies vietoves ar kaimyninį Pakistaną ir reikšmingai susilpnėjo. Netekusios Talibano prieglobsčio, Afganistane laisvai nebegalėjo veikti ir teroristinės organizacijos, kurių tinklai buvo sutraukyti. Teroristai neteko finansavimo šaltinių, lyderių, svarbių asmenų, o Sąjungininkai gavo ypač daug žvalgybinės informacijos.
Galiausiai 2011 metais buvo nukautas iš Afganistano pabėgęs ir Pakistane besislapstęs pagrindinis rugsėjo 11-osios atakų organizatorius, al-Qaeda lyderis, Osama bin Ladenas. Taigi, pagrindiniai karinės operacijos tikslai buvo pasiekti. Be abejo, svarbu paminėti ir nesėkmes, o tai, visų pirma, yra žmonių aukos, be kurių neapsieina nei vienas karinis konfliktas.
Gilios smurto ir skurdo šaknys
2015 metais prasidėjo antrasis Afganistano karo etapas – operacija „Tvirta parama“, kuri tęsiasi iki šiol, tačiau jau netrukus pasibaigs. Šios misijos tikslas buvo apmokyti Afganistano saugumo pajėgas ir padėti joms perimti šalies stabilumo užtikrinimą į savo rankas. Būtent ši užduotis – padėti šaliai atsistoti ant savų kojų – neretai yra sunkiausia. Ypač kalbant apie tokią ilgą konfliktų istoriją turinčią šalį kaip Afganistanas.
Konfliktai Afganistane buvo užkoduoti dar braižant dabartines šios šalies sienas. Darant tai nebuvo atsižvelgta į Afganistano teritorijoje gyvenančių skirtingų genčių ir tautų pasiskirstymą bei santykius. Dėl to Afganistane visą laiką buvo jaučiama įtampa ir trintis tarp skirtingų etninių grupių. Aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pabaigoje sovietams nuvertus teisėtą Afganistano valdžią ir pradėjus čia dešimtmetį trukusį karą, šalis dar labiau nugrimzdo į chaosą. Ištisos afganistaniečių kartos užaugo skurde ir kare, buvo įtrauktos į narkotikų auginimą, vartojimą ir platinimą.
Prie Afganistano stabilumo didinimo reikšmingai prisidėjo ir Lietuva
Panaikinti šias gilumines smurto ir karo priežastis yra be galo sunku, o net ir didžiausios tarptautinės pajėgos nebus pajėgios to padaryti, jei patys afganistaniečiai nebus pasiryžę keisti savo šalį. Visgi JAV ir NATO padarė išties daug, kad Afganistanas būtų, kiek įmanoma, stabilesnis, o jo žmonės galėtų normaliai gyventi ir dirbti. Čia verta prisiminti ir Lietuvos indėlį. Lietuvos kariai Afganistane vadovavo Goro provincijos atkūrimo grupei ir buvo atsakingi už milžiniškos teritorijos stabilumą bei ekonominį vystymąsi.
Tuo metu operacijas Afganistano pietuose vykdžiusios mūsų šalies specialiųjų operacijų pajėgos prisidėjo prie viso Afganistano regiono stabilumo. Nereikia pamiršti ir mūsų logistikos specialistų ir už Afganistano saugumo pajėgų mokymus atsakingų karių, taip pat prie misijos vienaip ar kitaip prisidėjusių kitų specialistų ir diplomatų. Lietuvos indėlis į Afganistano stabilizavimą, grėsmių eliminavimą yra neproporcingai didelis mūsų valstybės dydžiui. Tuo tikrai galime didžiuotis.
Dėl Sąjungininkų pasitraukimo pasaulis netaps nesaugesnis
Tačiau ar šios pastangos nenueis perniek tarptautinėms pajėgoms iš Afganistano pasitraukus? Jau dabar Talibanas Afganistane, regis, jaučiasi vis stipriau ir į savo rankas perima vis didesnės dalies provincijų kontrolę. Reikia pripažinti, kad Afganistano žingsnis atgal yra tikėtinas. Svarbu pažymėti, kad Talibanas 2021 metais nebėra tokia pati organizacija, kokia buvo prieš du dešimtmečius. Šiandienis Talibanas yra labiau susitelkęs į narkotikų verslo apsaugą, kovas dėl įtakos zonų bei kitą nelegalią veiklą, kuri dažnai neturi jokio ideologinio ar politinio atspalvio. Tai jau mažiau teroristinė organizacija ir daugiau ne visai centralizuotas ir organizuotas nusikaltėlių tinklas.
Be abejo, tai nė kiek neguodžia vietos gyventojų, kurių gyvenamas teritorijas kontroliuoja talibai. Visgi, žvelgiant iš tarptautinio saugumo perspektyvos, Talibanas jau nekelia tokios grėsmės, kokią kartu su al-Qaeda kėlė prieš dvidešimt metų. Dėl to mažai tikėtina, kad užsienio karių išvedimas iš Afganistano prisidėtų prie tarptautinės saugumo situacijos disbalanso. Šiandien pasaulio stabilumui didesnį pavojų kelia ne tarptautinis terorizmas, o tokios valstybės kaip Kinija, Rusija, Iranas, kurios gindamos savo interesus yra pasirengusios imtis ir nelegalių, tarptautinei teisei prieštaraujančių priemonių, konfliktų kurstymo, hibridinio ir konvencinio karo veiksmų.
Afganistano likimas – jo žmonių rankose
Taigi situaciją vertinant realistiškai galima teigti, kad Afganistane tarptautinės pajėgos padarė viską, ką galėjo padaryti. Šalyje prieglobstį turėję teroristai sutriuškinti, jų lyderiai eliminuoti, o Afganistano saugumo pajėgoms suteiktos priemonės ir galimybės pačioms pasirūpinti tolimesnio šalies progreso sąlygomis.
Nors tai galbūt atrodo neįtikėtinai sunki užduotis, o pasitraukus tarptautinėms pajėgoms Afganistanui gali kilti naujų sunkumų, tačiau reikia nepamiršti, kad net ir šiandien klestinti Europa prieš keletą dešimtmečių skendėjo tamsoje ir chaose. Senojo kontinento ekonomika buvo visiškai sugriauta, daugelis šalių buvo patyrusios milžiniškų žmogiškųjų nuostolių, žemyne buvo gausu įvairiausio tipo ginkluotės ir ja pasinaudoti galinčių nusikalstamų grupuočių. Ir visgi, nepaisant visų sunkumų, Europa atsitiesė. To paties reikia palinkėti ir savarankišką kelią pradedančiam Afganistanui.
