Visą šį kritikų chorą visada vienija įdomi detalė – tie, kurie kritikuoja, beveik niekad nėra mūsų rinkėjai. Jie yra nuoširdūs ir atkaklūs kitų partijų rėmėjai. Gal todėl, nepaisant kritikos choro, sugebėjome rinkimus laimėti, pralaimėti, tada vėl laimėti. Jei gerai pasuki galvą, tai visiškai natūralu, jog konkurentai bijo plačios, didelės ir stiprios Tėvynės Sąjungos. Juk įveikti smulkią, bet vertybiškai gryną ir radikalią partiją būtų daug lengviau.
Konservatizmas – tai plati ir įvairi idėjų sistema
Nėra vieningos konservatizmo ideologijos. Niekur pasaulyje nėra dviejų tokių pačių konservatorių partijų. Konservatizmas turi bendruosius principus – reakcingumas, tradicijos ir valstybingumo puoselėjimas, pagarba demokratijai ir respublikai, natūralios visuomenės struktūros sergėjimas, politinis lankstumas. Šie principai praktikoje sukuria itin skirtingas konservatyviąsias programas. Jos skiriasi dėl skirtingos partijų tradicijų, skirtingų elektorato bazių, lyderių įtakos ir skirtingų valstybės situacijų, įvairių skandalų ir netikėtų politinio gyvenimo posūkių, į kuriuos yra reaguojama ir prie kurių yra prisitaikoma.
Kad visa tai suprastumėme, palyginkite vokiečių krikščionis demokratus ir amerikiečių respublikonus. Palyginę nustebsite, nes savo ekonomine ir socialine politika šios partijos skiriasi kaip diena ir naktis. Doras amerikiečių respublikonas vokiečių krikdemą galėtų drąsiai pavadinti kairiuoju. Nepaisant to, abi partijos yra tos paties lizdo paukščiai, nes jų veiklos principai yra panašūs. Tiesa, skirtinga valstybingumo tradicija sukūrė visiškai kitokias politines programas bei skirtingas elektorato bazes.
Kitas pavyzdys – naujausias britų konservatorių virsmas. Pastaruosiuose rinkimuose britų konservatoriai sugebėjo perimti gausybę tradicinio leiboristų elektorato Anglijos šiaurėje. Kai kurios 2019 m. konservatorių laimėtos apygardos leiboristų kraityje buvo net ir po 50 metų. Tai apygardos, dominuojamos senųjų anglies, metalurgijos ir kitos sunkiosios pramonės įmonių darbininkų. Jie skeptiški ES atžvilgiu, socialiai konservatyvūs, nusivylę pramonės įmonių sumenkimu ir su nostalgija žvelgiantys į praeitį. Nepaisant to, daugybę metų jie inertiškai balsavo už leiboristus. O štai 2019 m. parlamento rinkimuose, konservatoriams persitvarkius ir pasiūlius socialiai orientuotus politinės programos sprendimus, šie rinkėjai sugriovė raudonąją leiboristų sieną ir prisijungė prie konservatorių. Lietuviškasis politikos komentatorius, jei norėtų išlikti nuoseklus, šioje situacijoje turėtų nustebti ir uždainuoti seną gerą dainelę apie tai, kaip dabar britų konservatoriai jau nebeatstovauja savo elektoratui, nes atsisuko į paprastus Šiaurės Anglijos darbininkus.
Visi šie pavyzdžiai rodo, kad partijos ir jų idėjos turi kisti. Prisitaikyti prie laikmečio, jo iššūkių, besikeičiančių elektorato poreikių. Tame nėra nieko gėdingo ar smerktino. Tiesiog taip veikia demokratinė politika.
Turime išlikti didelė, nuosaiki Tėvynės Sąjunga, kuriai nėra užmirštų ar nematomų Lietuvos žmonių
Bet grįžkime prie mūsų – Lietuvos konservatorių. Mūsų elektoratas įvairus. Jame yra gausu vyresnio amžiaus buvusių tremtinių, kurie vertina mūsų istorinį indėlį į šalies valstybingumą ir džiaugiasi tvirta pozicija Rusijos atžvilgiu. Gausu ir vidutinio amžiaus žmonių, kuriems patinka ne tik vertybinė užsienio politika, bet ir mūsų požiūris į laisvą rinką, ekonomikos augimą, šalies modernizaciją. Pastarasis valstybės modernizavimo tikslas pritraukė daug jaunų rinkėjų, kurių įtaka rinkimams nuosekliai auga. Per pastarąsias dvi kadencijas mes įgijome didelį palaikymą tarp viešojo sektoriaus darbuotojų – mokytojų, gydytojų, valstybės tarnautojų, pareigūnų – nes įsipareigojome gerinti apverktiną šio sektoriaus būklę, kelti algas ir imtis esminių viešojo sektoriaus pertvarkų. Pritraukėme ir daug regionuose gyvenančių žmonių, kuriems tiesiog pabodo juos anksčiau atstovavusių partijų veidmainystė ir patinka TS-LKD įsivyravęs politikos nuosaikumas.
Šiandien pirmoji mūsų užduotis yra atliepti į šių rinkėjų lūkesčius bei rūpesčius, išlaikyti partijos plotį ir nuosaikumą. Tam turime susitelkti jau šį rudenį, nes pandemijos valdymas iš pirmųjų darbų gretos jau turi keliauti į šalies politikos rutiną.
Antroji užduotis – žvelgti dar toliau ir aprėpti dar plačiau. Rasti tų rinkėjų, kuriems mūsų programa, priimami sprendimai yra naudingi, arba kurie nėra patenkinti kitų partijų veikla. Radę šiuos rinkėjus, turime užmegzti su jais ryšį, kalbėtis ir bandyti atliepti jų rūpesčius bei lūkesčius.
Matau keletą visuomenės grupių, su kuriomis TS-LKD jau yra atradusi ryšį, bet turi dar šiek tiek pasistengti, kad tas ryšys taptų rimta partneryste. Apibendrintai šią rinkėjų grupę galime apibūdinti kaip tuos, kurie buvo nuskriausti dviejų kairiųjų valdymo kadencijų:
• Sunkai dirbanti šeima iš regiono, kurios geresnio gyvenimo galimybės per paskutinius aštuonerius metus nepagerėjo, o kai kuriais atžvilgiais net ir pablogėjo.
• Paprastas, smulkus žemdirbys, kuris daug vilčių dėjo į valstiečiais save vadinančius, tikėjosi socialinio teisingumo, o gavo tik vieno stambaus ir įtakingo koncerno kaimynystę.
• Smulkų verslininką, kuris turi svajonę augti, tačiau iki šiol nebuvo girdimas nacionalinės politikos viršūnėse, nes ten garsiau rėkia ir iki šiol įtaka mėgavosi didieji verslo konglomeratai.
• Jaunas žmogus, kuriam klimato kaita ir gamtos žalojimas yra didžiausios modernaus pasaulio nuodėmės. Kuris/kuri nori gyventi švaresnėje, gražesnėje ir sveikesnėje aplinkoje.
Visi šie žmonės, jų grupės, nebuvo girdimi ir matomi pastarąsias dvi kadencijas. Su jais turime ryšį, nes mūsų pažadai ir jau atliekami darbai gali jiems taip pat padėti:
• Tūkstantmečio gimnazijos regionų šeimoms suteiks geresnes švietimo galimybes, tačiau turime nepamiršti, kad jiems reikalingos dar ir geros darbo vietos, kokybiškas viešasis transportas ir elementarių viešųjų paslaugų kokybės progresas.
• Tiesioginių išmokų ribojimas stambiesiems, jų perskirstymas smulkiesiems, gausios investicinės programos į ūkių modernizavimą, nauja bendrosios žemės ūkio politikos perspektyva ir pasikeitęs žemės ūkio politikos tonas, kai mažieji pagaliau įgauna balsą, bus naudinga smulkiam ir vidutiniam žemdirbiui. Turime rasti kelius į jo protą ir širdį.
• Smulkiam verslui reikalinga aiškesnė, stabilesnė ir teisingesnė mokesčių sistema, investicijos į plėtrą ir modernizavimą. Greta to, būtina suteikti šansą žaliojo kurso ir ES atsigavimo fondo galimybėmis pirmiausiai pasinaudoti mažiesiems. Ar tai būtų jauni startuoliai didmiesčiuose, ar smulkieji verslininkai regionuose – visi turi gauti pirmą galimybę, pirmą šansą.
• Galiausiai, žalioji politika. Dažnai sakoma, kad žalumas konservatoriams yra kažkoks neįprastas reikalas. Bet taip nėra. Gamtos saugojimas, jos atkūrimas ir palikimas ateities kartoms yra mūsų politinio DNR dalis. Galimybės, kurias suteikia naujas žaliasis kursas tiek mokslui, tiek bendrai mūsų visų gyvenimo priartėjimui prie tausesnio vartojimo (kuris, beje, buvo būdingas mūsų seneliams ir proseneliams, todėl vėlgi sugrąžina ir šiokią tokią tradicinę giją) yra didžiulė galimybė mūsų valstybei ir visuomenei. Todėl drąsiai teigiu, kad šiandien Lietuvoje nėra didesnės ir įtakingesnės žaliosios partijos kaip Tėvynės Sąjunga. Tai yra mūsų raktas ne tik į jaunimo širdis, bet ir galimybė sutelkti visuomenę didžiuliam darbui kuriant sveikesnę, švaresnę ir tvaresnę mūsų visų aplinką.
Tėvynės Sąjunga gyvavo, kūrė ir išliko jau beveik 30 metų. Šiandien esame stipriausia šalies jėga, nes sugebėjome atsispirti pagundoms eiti siauriu, apsamanojusiu, vietom klampiu ir į nežinią vedančiu taku. Vietoje to, visada rinkomės plačią, modernią ir aiškiai į Vakarus orientuotą magistralę, į kurią kvietėme jungtis visus, kuriems yra pakeliui. Šią kryptį turime išlaikyti.