Visuomenės ir ekonomikos, žmonių gyvenimo ir įmonių atsparumas, kaip matome, šiuo metu priklauso nuo Covid -19 skiepijimosi masto visoje Europoje ir pasaulyje. Lietuva siekė iki vasaros vidurio paskiepyti 70% gyventojų, garantuojant tokiu būdu didesnį visuomenės sveikatos ir ekonomikos atsparumą pandemijai.
Tarptautinis valiutos fondas savo moksliniais tyrimai atskleidė naujausias Covid-19 pasekmes Europai, iki šiol pandemijos poveikis verslui ir namų ūkiams buvo nežymus, balansai Europoje išliko vidutiniškai mažai paveikti ir tai yra centrinių bankų ir vyriausybių atsparumo ir atsigavimo politikos rezultatų pasekmė. Daugumos verslo ir namų ūkių nuostolius Europoje dėl Covid-19 krizės dengė viešasis sektorius. Tačiau reikia suprasti, kad, jeigu pandemija ateityje nesitrauks, tokią pagalbos žmonėms ir verslui politiką reikės tęsti, valstybių skolos išaugs ir gali perkopti visas stabilumo ir tvarumo ribas. Tuomet paramos verslui, įmonėms ir žmonėms galimybės ne tik pabrangs, bet bus nepakankamos.
Lietuvos padėtis tikrai blogesnė negu ES vidutiniai dydžiai ir atsparumą išreiškiančios tendencijos. Parama žmonėms ir verslui patenka vangiai, vėluojant aprūpinti viešąjį sektorių, viešųjų finansų paramos teikimu.
Neverta tikėtis, kad Lietuvos ekonomikos atsparumas bus stipresnis negu ES vidurkis, net jeigu nominalaus BVP augimas bus didesnis. Viešųjų finansų problemos visu savo svoriu ir apimtimi teks šiai vyriausybei, kuri nebegalės, kaip buvusios, atidėti reformų ateičiai ar atsisakyti tos
pagalbos visai visuomenei, dirbantiesiems ir nedirbantiems, pensininkams, vaikams ir jaunimui.
Mokslas ir pažangių pasaulio valstybių patirtis jau dabar, neatidėliojant siūlo spręsti susikaupusias, dar nesuprastas ir atidėtas problemas universaliomis, efektyviomis priemonėmis, modeliuoti ir įgyvendinti moksliniais ir praktiniais metodais ekonomikai ir visuomenei skirtus finansinius ekonominius valdymo sprendimus, pasitelkiant naudingumo kriterijus bei taikyti inovacijas skatinantį universalių bazinių pajamų modelį.
