Pasieniečiai suprakaitavę jau be darbo valandų aria. Pasienio savivaldybių merai plaukus raunasi – jiems reikia tuos nelegalus kažkur apgyvendint, pamaitint ir dar išsigandusius gyventojus ramint. Kolegos iš kitų savivaldybių špygą rodo – na jau ne, mes tai jų nepriimsim!

Pandemijos jau ir taip gerokai aplamdyta Vyriausybė nė atsikvėpt neturėjo kada – tik karantiną baigė ir še tau, kad nori! Užplūdo! Čia ne virusas, vakcinom jų nesustabdysi! Reikės sukt galvą, ką daryt ir tikėtis, kad Europos Sąjungos šalys šioje situacijoje bus draugiškesnės Lietuvai, nei ši buvo, kai reikėjo spręsti 2015 metų pabėgėlių krizę.

Reikia galvot, kur juos padėt. Savivaldybės kratosi. Opozicija tarkuoja. Išsigandę žmonės pyksta. Dabar palapinių miesteliai, o kas bus, kai orai atšals, kur juos apgyvendint reikės? O jeigu jų sustabdyti nepavyks? Chaosas absoliutus.

A. Lukašenka tyliai kikena pro ūsą. Ir kad būtų dar smagiau, dar žibalo į ugnį įpila. Sako, kad jo šalis tai tikrai netaps „pamazgų duobe“ neteisėtiems migrantams. Jau tikrai Baltarusija jų niekaip nestabdys, nes gi žmonės vyksta „į šiltą ir apsišvietusią Europą“.

Jau kalbama, kad ši migrantų krizė gali sugriauti Lietuvos Vyriausybę. Taigi, tai, ko siekė V. Putino padedamas A. Lukašenka, Lietuvoje jau vyksta. Visuotinė sumaištis, nepasitikėjimas, baimė ir susipriešinimas.

Atsiranda sakančių: Lietuva pati kalta. Kam reikėjo kištis į kitos šalies reikalus, kam reikėjo apsiimti globoti kitos šalies opozicijos atstovus? Tokių nuomonių buvo ir pernai, kai Baltarusijoje vyko protestai, o Lietuvoje, kaip solidarumo su baltarusiais ženklas, buvo organizuojamas Laisvės kelias. Skaičiau tuo metu kai kurių tautiečių komentarus ir plaukai šiaušėsi. Įspūdis toks, jog kai kuriems nuo gero gyvenimo tiek galva susisuko, kad pamiršo, kaip labai mums patiems reikėjo bet kokio palaikymo Sąjūdžio laikais. Panašios nuomonės girdimos ir dabar. Lukašenkai ir Kremliui to ir tereikia – kad mes patys pradėtume abejoti mūsų valstybės sprendimais ir pasirinkimais. Puiki terpė neramumams.

Bėda ta, kad prie to prisideda ir kai kurie mūsų politikai. Štai komentuoja Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė: „Mūsų atsakymas vienareikšmis – mes tikrai nepriimtume (migrantų), nes nei galimybių, nei lėšų tam dalykui neturime. Pasidarė tai tegul kaip nors patys ir sprendžia“. Kaip manote, kodėl ponia Pinskuvienė ir kai kurie kiti merai taip piestu stojo prieš prašymus priimti migrantus? Nes žino, kad vietos rinkėjai per kitus rinkimus juos nubaus. Būti humanišku dabar tiesiog nemadinga, o politiškai ir labai nenaudinga. Ir jokie čia ne gyventojų saugumo reikalai. Tai tiesiog politika.

Pabėgėlių tema yra jautri. Bet kurie politikai, sakantys, kad „gelbės šalį nuo pabėgėlių“ iš karto užsidirba politinių dividendų. Ir tuoj pasakysiu kodėl.

Vienas iš Lietuvoje atliktų tyrimų teigia, kad 73 proc. lietuvių įsitikinę, jog šie žmonės gali padidinti nusikalstamumo lygį šalyje, 68 proc. mano, jog jie gali sukelti socialinius neramumus. Kitaip sakant, didžiosios dalies visuomenės akyse jie yra grėsmė. Visuomenės apklausos rodo, kad mūsų šalyje retas išnuomotų savo būstą kitatikiui, o dažnam žodžiai „musulmonas“, „arabas“ ir „teroristas“ yra sinonimai. Tokiame požiūryje yra labai daug stereotipiškumo. Ir netiesos.

Ranką prie širdies pridėję pasakykite, ar esate kada nors bent jau matę tą migrantą? Bendravę su juo ar kaip nors kitaip susidūrę? Bijome to, ko net gyvi nesame matę. Būkime sąžiningi – juk mes nė velnio nieko neišmanome nei apie tų žmonių gyvenimo ypatumus, nei apie jų kultūrą.

Sako, kad jie neišprusę, nieko nemokantys ir „dauginasi kaip triušiai“. Bet juk dauguma tų dalykų, kuriuos mes įvardijame, kaip didžiausius jų ir mūsų skirtumus, arba mūsų privalumus prieš juos, pas mus išnyko tik prieš kelis dešimtmečius. Kaip tarkim gausios šeimos. Juk palyginti dar visai neseniai ir Lietuvoje buvo įprasta turėti dešimt vaikų. Kaip ir buvo įprasta, kad moterų funkcijos apsiriboja namais, vyru ir vaikais. Moksliškai yra įrodyta, kad tai, kaip formuojamas šeimos modelis, tiesiogiai susiję su moterų išsilavinimu. Išsimokslinusios moterys nori geriau išsilavinusių, sotesnių ir mažiau vaikų. Pokyčiai šioje srityje įvyko Lietuvoje, tas dabar vyksta ir migrantų kilmės šalyse. Šiandien jau 60 procentų mergaičių mažų pajamų šalyse, prie kurių priskiriamos ir migrantų kilmės šalys, turi galimybę baigti pradinę mokyklą. Vadinasi, tose šalyse vyksta dideli pokyčiai, tik mes to nematome ir negirdime, o dažniausiai vadovaujamės absoliučiai pasenusia informacija.

Sako, kad migrantai kelia grėsmę visuomenei ir didina nusikalstamumą. Policijos departamento paprašiau, kad surinktų ir atsiųstų pastarųjų kelerių metų kriminogeninės situacijos Švenčionių rajone statistiką. Kaip žinia, būtent šiame rajone, Pabradėje, yra didžiausia pabėgėlių koncentracija, nes čia įsikūręs Užsieniečių registracijos centras. Švenčionių rajone registruota nusikalstamų veikų: 2021 m. sausis – birželis – 103 nusikalstamos veikos (pernai per tą patį laikotarpį – 133), 2020 m. – 248, 2019 m. – 254, 2018 m. – 343, 2017 m. – 403, 2016 m. – 340, 2015 m. – 447, 2014 m. – 474. Nuoseklus mažėjimas. Vadinasi, teiginys, kad migrantai kažkaip ženkliai prisideda prie nusikalstamumo didėjimo nėra teisingas.

Organizacijos, kurios tiesiogiai dirba su tais žmonėmis ir teikia humanitarinę pagalbą, teigia tarp į Lietuvą patenkančių migrantų yra visokių žmonių, tačiau didžioji dauguma jų – moterys su nepilnamečiais vaikais. Neadvokatauju jiems, tik sakau, kad būtina naikinti religinius ir kultūrinius stereotipus, nes norint pažinti pasaulį, jie yra beverčiai, o žmonių gyvenimas nuolat keičiasi. Jau girdžiu sakančius – priglausk pas save tuos migrantus. Priglausčiau ir netgi turiu kur, bet kai tokia visuomenės nuomonė apie tuos žmones, man darosi neramu dėl jų saugumo.

Ir dar girdžiu – pasižiūrėk į Vokietiją! Ką ji prisidarė įsileidusi jų daug. Taip, Vokietijoje kai kuriuose vietose susidariusi didelė migrantų koncentracija dabar sukelia problemų. Ir iš tokių klaidų reikia pasimokyti. Bet galbūt tas problemas suformuoja ir stereotipinis požiūris į tuos žmonės – kai jie jaučia, kad mes juos laikome grėsme, kad manome, jog jie yra kažkokie net ne žmonės, jie buriasi į didesnes bendruomenes, kuriose valdyti situaciją darosi sudėtinga.

Tai reiktų turėti omenyje ir kuriant Lietuvą užplūdusių nelegalių migrantų stovyklas. Humanitarinę pagalbą teikiančios organizacijos teigia, kad kada vienoje vietoje apsigyvena tiek skirtingų tautybių ir religijų žmonių, daugiau problemų kyla viduje, nei kad jie jų sukelia išorėje. Turint omenyje, kad A. Lukašenkos tikslas sukelti kuo didesnę paniką ir baimę, tarp tų žmonių gali būti ir nusikaltėlių, kurie gali būti pavojingi ir specialiai kurstyti nesantaiką. Tai reiškia, kad patys migrantai atsiduria grėsmingoje situacijoje.

Gyvendami patogiai ir saugiai, mes labai daug ko nežinom. Kai 2015 metais prie Graikijos krantų nuskendo 4000 migrantų ir po visą pasaulį plito nuskendusių vaikų kūnų nuotraukos, buvo klausiama, kodėl jie plaukė tomis sukiužusiomis valtimis ir dar už tai mokėjo tūkstančius eurų? Priežastis paprasta – pagal prieš dešimtmetį patvirtintą Europos Tarybos direktyvą, kurioje nurodoma kaip kovoti su nelegalia migracija, bet kuri oro linijų ar keltų bendrovė, kuri į Europą atveža tinkamų dokumentų neturintį asmenį, tai nustačius, privalo apmokėti visas išlaidas, susijusias su to asmens grąžinimu į jo kilmės šalį.

Ji netaikoma pabėgėliams, kurie pretenduoja į prieglobstį, tik nelegalams. Tai reiškia, kad oro linijų registracijos darbuotojas turi per kelias minutes pats nustatyti – asmuo pabėgėlis ar nelegalas. Nė viena oro linijų kompanija taip nerizikuoja, todėl migrantams lieka tik kelias jūra. Kodėl jie lipa į sukiužusias valtis? Nes kitokių jiems niekas nepasiūlo.

Kontrabandininkams neapsimoka migrantų plukdyti saugiais laivais, nes tie laivai gali būti panaudoti tik vienai kelionei, pagal ES potvarkius, jie konfiskuojami. Mes patys, kaip kai kurie sako, „civilizuoti europiečiai“, esame įtvirtinę sistemą, kuri leidžia susikurti žmonių gabenimo rinkai. Kuria, organizuodamas žmonių prekybą valstybinių lygiu, šiuo metu sėkmingai naudojasi ir A. Lukašenka.

Dabartinėje situacijoje nėra skirtumo, ar tas migrantas pastaruoju metu gyveno Baltarusijoje, ar į ją ką tik atvyko – visi jie dabar yra tapę situacijos įkaitais. Įsivaizduokite – jūs gimėte ir gyvenate Sirijoje ar Afganistane. Kas vyksta tose šalyse, turbūt nereikia priminti. Ir jums vieną dieną pasako, kad atsiveria kelias į geresnį gyvenimą Europoje, kuri jums atrodo kaip koks išsvajotasis Eldoradas. Jūs nebėgtumėt? Dar ir atsiranda tie, kurie suorganizuoja jums tą pabėgimą, žadėdami, kad netrukus jūs atsidursite Švedijoje ar Vokietijoje. O jeigu dar kažkam iš jūsų šeimos narių ar draugų jau pavyko atsidurti toje Vokietijoje.

Jūs manote, kad tas pabėgėlis žino, kur kokie geopolitiniai karai vyksta, kas kam kerštauja ir kas ta Baltarusija, Lukašenka, ar kas ta Lietuva? Jis žino, kad vyksta į Europą, nes jam taip buvo pažadėta. Teigiama, kad Minske neįmanoma gauti vietų viešbučiuose, nes jie užkišti migrantais. Į Baltarusijos sostinę vienas po kito leidžiasi migrantų pilni lėktuvai. Jie atskrenda ne kaip nelegalai. Nelegalais jie tampa Minske. Jų dokumentai paimami, teigiama, kad tai daro vietinės kelionių agentūros.

Migrantams pasakoma, kad jie dokumentus pasiims jau būdami Vokietijoje. Būtent šis kelias migrantams patrauklus ne tik dėl to, kad viskas suorganizuojama, bet dar ir dėl to, kad yra pigus. Sakoma, kad bilietas iki Minsko kainuoja tik 400 Eur, kai netgi už kelionę sukiužusiu laivu iki Graikijos krantų bėgliams tekdavo pakloti tūkstančius. Teigiama, kad migrantų grupių lyderiai gerai kalba rusiškai. Kad į Lietuvą traukiantys migrantai visiškai nenutuokia, jog jais prekiaujama, signalizuoja ir jų klausimai jau čia Lietuvoje – bet kurio pas juos atvykusio žmogaus jie klausia ar jis juos nuveš į Vokietiją. Tikėtina, kad tokius pažadus jie yra gavę dar savo šalyse – kur jie bebūtų, visi jiems padės patekti ten, kur jie nori.

Yra žinių, kad A. Lukašenkos planas yra į Lietuvą atgabenti dar 6000 migrantų ir kad jų pervežimą iki Lietuvos sienos koordinuoja pats A. Lukašenkos sūnus. Esama informacijos, kad jiems liepiama lipti per sieną ir nesugalvoti grįžti atgal, kitaip jie bus šaudomi.

Mes labai daug ko nežinom ir nė vienas nesame buvę tų žmonių kailyje. Esmė tik ta, kad jais nuolat kas nors pasinaudoja. Kontrabandininkai iš jų uždirba, režimai suvedinėja sąskaitas, kai kurios šalys išnaudoja juos derybiniams tikslams. Jais dabar sėkmingai naudojasi ir kai kurie Lietuvos politikai, atradę naują progą migrantais bauginti visuomenę. Ir tai sėkmingai vyksta.

Štai kolega Romas Sadauskas-Kvietkevičius rašo „Paskambino man viena dzūkė ir sako: „Važiavau namo ir taip išsigandau – kelkraščiu du negrai eina“. Atsakiau, kad tądien buvo ketvirtadienis, o ne viduramžiai. Tai gal nereikėtų bijoti žmonių tamsesne oda? Ir likau visiškai nesuprastas, kaip šitaip galiu ignoruoti grėsmę tautos baltumui.“

Nieko stebėtino, kad žmonės bijo, kai iš valdžios nuolat siunčiamos tik grėsmingos žinutės. Kai Seimo narys aiškina, kad žmogaus teisės trukdo spręsti nelegalių migrantų Lietuvoje problemą, norisi žagtelti. Sako, kad jau ir Baltarusijos televizijai interviu dalinantys „Šeimų maršo“ organizatoriai planuoja eiti ginti pasienio. Viskas vyksta pagal A. Lukašenkos planą.

Kol kas Lietuvos Vyriausybė bando atgrasyti pačius migrantus. Siunčia žinutes, kad Lietuva nėra patogi šalis ir kad mes nebūsime legvas kelias į Europą. Tos žinutės ir spygliuotos vielos juos greičiausiai sustabdys. Bet kaip tai sustabdys A. Lukašenką? Naivu tikėtis, kad jis sustos. Lietuva, ko gero, šiuo metu jo priešų sąraše pirmojoje vietoje. Dabar migrantai, po to bus narkotikai, gal net ir ginklai. Net neabejokite, jis turi mums parengęs ir daugiau „dovanėlių“.

Kaip matyti, šokdinti mus jam labai gerai pavyksta. O mes, jeigu leisime taip lengvai drebinti mūsų demokratijos pamatus ir pasiduosime baimėms, tai ir šoksime pagal jo dūdelę. Dabartinę krizę vienaip ar kitaip vistiek išspręsim, o štai tolerancijos ir žmogiškumo reikės mokytis iš naujo.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (623)