Konservatorius Slušnys su kolegomis Haase, Kupčinsku ir Sejoniene bei prie jų prisišliejusiais socialdemokratais Sysu ir Šakaliene – ji, kaip žinoma, politikoje pasirodė eidama iš paskos nešvarios rusiškos salietros stumdytojui, – įregistravo įstatymo projektą, kuriuo sekmadieniais lietuviams apskritai būtų uždrausta parduoti vyną ir alų.
Apie privalomus poterius ant žirnių projekte, regis, nieko nepasakyta. Bet ir be to Tėvynės sąjungos draudimų artelės „Putino keliu“ pradžia tokia žadanti, kad net Veryga tik po paros sugebėjo išlementi kažką panašaus į „ir aš remiu“.
Ko neuždraudė Veryga su Karbauskiu, tą uždraus konservatoriai su liberalais?
Galima tik spėlioti. Kaip dar vieną gyvulių ūkio draudimą vertina valdančiosios koalicijos viršūnės, nežinome.
Premjerė Šimonytė neatgauna žado? O gal nenori aštrinti padėties. Partijos lyderis Landsbergis taip pat tyli. Tyli ir abiejų liberalų partijų pirmininkės. Tik Gentvilas Sr. parašė, matyt, iš inercijos, kad Liberalų sąjūdis per pasibaigusią pavasario sesiją kone pakartojęs Heraklio žygdarbius bandydamas panaikinti valstiečių draudimus ir tai kaip ir pavykę.Tikrovė ne tokia rožinė.
Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija stovi prieš kiekvienam liberalui smirdintį pasirinkimą – liberalų buvimo valdžioje metu gali būti įvesti daug griežtesni vyno ir alaus draudimai, nei jie galiojo valdant fanatikams Karbauskiui ir Verygai.
Kitas žingsnis – tik visiška prohibicija. Todėl toks liberalų avinėlių tylėjimas, kai, nepanaikinus nė vieno žadėto panaikinti draudimo, siūlomi dar grižtesni draudimai, mažų mažiausiai keistas.
Ar galima šį projektą vertinti rimtai? Gal projektas iš tų, kurie sukelia erzelį, bet neturi šansų praeiti? Panašu, kad dauguma tiek draudimų priešininkų, tiek ir šalininkų taip tą konservatorių draudimų artelės projektą ir priėmė.
Aplinkybės tylai (kaip ir pačiam draudimui, beje) palankios – baigėsi karantinas, vasara šilta kaip niekada, yra didesnių problemų, kaip antai migrantų tuntai iš Artimųjų Rytų. Nė vienas iš projekto autorių nėra įtakingas partijoje – visi, išskyrus vieną, politikos pirmokai.
Tai kiek realu, kad Slušnio ir K projektui pritars Seimo dauguma? Gal neverta nė burnos aušinti?Visus projektus, kuriuos siūlo didžiausios valdančiosios frakcijos nariai, privaloma vertinti rimtai. O jei tokius projektus didžiausios frakcijos atstovai siūlo drauge su opozicinės partijos atstovais, ir jei dar siūlo tai, kas medumi tepa didžiausiai opozicinei partijai, toks projektas vertintinas kaip turintis visas galimybes praeiti.
Perfrazuojant klasiką Cvirką, nesisielokit, draudimų broliai, jus priglaus tėvas Karbauskis ir motina Širinskienė.
Žinant kokia trapi Seimo dauguma, šito įstatymo projekto užbaninimas – nebe Šimonytės ir Landsbergio valioje. Paradoksas, bet vieninteliai, kurie galėtų išgelbėti Tėvynės sąjungą nuo pravardžiavimo draudimų artele „Putino keliu“, yra keli ekspremjero Skvernelio šalininkai ir Darbo partijos frakcija. Kita vertus, Uspaskichas juk irgi jau patyrė nušvitimą.
Vis dėlto, kaip čia išeina? Konservatoriai prieš rinkimus žadėjo, kad valstiečių įvestų draudimų neliks. Kodėl konservatoriai, žadėję panaikinti kvailus draudimus, ne tik to nepadarė, bet, vos po aštuonių mėnesių valdžioje, asmeniškai bando perspjauti Verygą?
Teisę stebėtis žmonės turi. Bet jei atsuktume laiko juostą atgal, paaiškėtų, kad apie draudimų reviziją daugiausia kalbėjo Šimonytė ir Landsbergis. Dar jaunesni konservatoriai – Skaistė, Morkūnaitė-Mikulėnienė, Maldeikis ir kt. O ką apie draudimus per rinkimų kampaniją kalbėjo Slušnys, Haase, Sejonienė?
Sejonienę į konservatorius atpūtė Medikų sąjūdis, ir tiek tų žinių. Haase – nacionalinio lygio politikos nouneimas. Slušnys – išvis gyvas stebuklas. Kandidato į Prezidentus Nausėdos rinkimų štabo narys, taigi Šimonytės priešininkas, su patosu kalbėjęs, kad jei Nausėda po rinkimų jam ką pasiūlytų, „tai aš į tai žiūrėsiu lyg į kariuomenę šaukia privalomai tarnybai“.
Matyt, nepasiūlė. Tapo konservatorių kariuomenės nariu. Figaro šen, Figaro ten. Pridėjus tuos trylika, kurie balsavo prieš Partnerystės įstatymą, kuo ne Nausėdos užperėtas kiaušinis Tėvynės sąjungos frakcijoje?
Pagaliau koks skirtumas. Svarbu faktas, kad visų į didžiąją politiką iš niekur įšokusių veikėjų problema – ką veikti Seime, kad po ketverių metų rinkėjai neišmestų kaip musės iš barščių?
Laikas bėga. Senbuviai ir politiką suprantantys naujokai kažką daro. Majauskas po arklio krūvelę su pincetu VMI pajamų ieško. Kai kas net ir už žmonių lygias teises kovoja. Bet negi kiši pirštus tarp durų? Medikų užtarimas būtų gerai, bet tik jei būtum opozicijoje, o valdžioje geriau patylėti.
Ką tokiais atvejais gali sugalvoti politikos naujokai ar nevykėlis Kauno eksmeras, kurio meru ten daugiau niekas nė per klaidą nebeišrinks? Išganinga mintis – pabandyti įtikti rėksniams. O kaip įtikti? Ką nors uždrausti. Dar geriau – tapti šventesniu jau ne tik už Romos popiežių, bet ir patį Verygą, kuris nuo pat kalto prasidėjimo buvo šventesnis už Pranciškų.
Drausti lengviau nei leisti. Kaip tarė, taip padarė. Draudimų džinas iš konservatorių butelio išleistas.
Negana to, tas TS-LKD butelis niekada ir nebuvo užlakuotas taip, kad džinas tūkstantį metų ten pratūnotų. Konservatoriai nuo pat pradžių buvo tradicinė draudimų partija. Kol atėjo G.Landsbergis, ir Karbauskis konservatorius draudimais perspjovė.
Taip kad tai, ką pasiūlė Slušnys ir jo nedidelė, bet tokia miela kompanija, reikia vertinti net labai rimtai. Pavojus prikarksėti, bet tas Slušnio draudimas gali būti tik pradžia.
Jei jau taip užsimota tik po aštuonių mėnesių, kai niekas Vyriausybės rimtai dar net nekritikuoja („užsakyti“ žurnalistai vis dar opozicijai tebesivaidena), ir krizių ant nosies nematyti, kas bus po metų, kitų? Kai nervins iš visų pašalių skriejanti kritika, o tyrimų reporteriai tirs nebe anos, o šitos valdžios makles?
Žinant konservatorių ir apskritai mūsų politikos prigimtį, draudimų skaičius gali tapti atvirkščiai proporcingas iki rinkimų mažėjančiam dienų skaičiui.
Duok, Dieve, jei taip nenutiks. Bet užteks ir to, jei nutiks Slušnys su konservatyviai socialdemokratine draudimų kompanija, kad įvyktų taip, kaip skelia ta proga sukurtas feisbuko anekdotas, (autorius R.Zaloga):
2024 metai, spalis, kalbasi du vidutinio amžiaus džentelmenai.
– Ar balsuosi rinkimuose?
– Nebalsuosiu, visi jie vienodi.
– Nevienodi, žinok. Prie valstiečių sekmadieniais galėjai bent alaus nusipirkt. Neversdavo gi išgert iškart, bet nusipirkt galėjai. Ir čia net prie Verygos.
– Nu, gal ir teisingai tu sakai.
Abu nueina. Balsuoti už daugiau laisvės suaugusiems žmonėms. Bet tik ne už liberalus, laisviečius ir konservatorius.
