Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nori suvienodinti būsimų studentų stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygas ir siūlo nuo 2024 m. vietoj vieno laikyti mažiausiai tris valstybinius brandos egzaminus visiems moksleiviams, nesvarbu, ar jie stotų į valstybės finansuojamą vietą, ar ne.

Reikalingas pereinamasis laikotarpis, kad būtų sudarytos sąlygos visiems mokiniams įgyti kokybišką išsilavinimą dar iki priėmimo į aukštąsias mokyklas nepriklausomai nuo to, kokioje mokykloje ar kuriame regione jie mokosi. Suvienodindami stojimo reikalavimus mes atimame galimybę visiems jaunuoliams siekti aukštojo mokslo, nes akademinių pasiekimų atotrūkis tarp didžiųjų miestų ir regionų mokyklų šiai dienai yra akivaizdus.

Anot ŠMS ministrės J. Šiugždinienės, esama stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka yra diskriminacinė, todėl ją reikia keisti ir sudaryti visiems stojantiesiems vienodas galimybes. Tačiau su Ministre visiškai nesutinka Studentų sąjungos atstovai, kurie neigiamai vertina pateiktus įstatymo projekto siūlymus, nes juose nėra numatyta alternatyva, kaip aukštojo mokslo galėtų siekti tie moksleiviai, kurie dėl naujų reikalavimų bus visiškai atskirti nuo aukštojo mokslo.

Dėl naujų reikalavimų nuogąstauja ir kolegijos. ŠMS ministrės J. Šiugždinienės siūlymą stojantiesiems į koleginių studijų programas laikyti tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir trečią laisvai pasirenkamą paties stojančiojo, laiko skubotu ir žalingu, dėl kurio šimtai jaunuolių tiesiog praras galimybę studijuoti kolegijose. Ypač tai palies tautinių bendrijų vaikus, kuriems išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą taps didžiausiu iššūkiu.

Šiandien Seime buvo pritarta įstatymo pataisoms, kurios aukštojo mokslo prieinamumo ne tik nedidina, bet, priešingai, jį dar labiau riboja. Kyla klausimas, ar galime taikyti vienodus reikalavimus, kai pati valstybė nepasirūpindama kokybišku viduriniu išsilavinimu, nesudaro sąlygų visiems jaunuoliams pasiekti tam tikrų akademinių rezultatų ir studijuoti aukštosiose mokyklose.

Pirmiausia turėtume atidžiai įvertinti ne tik moksleivių pasirengimą tokiems pokyčiams, bet ir ekonominius bei socialinius aspektus. Lygių galimybių sudarymas siekiant aukštojo mokslo, ypač paaugliams iš socialiai pažeidžiamų šeimų, kurių mokymosi rezultatai dažnai prastesni, yra svarbus ne tik pačiam jaunuoliui, bet ir valstybei, kuri siekia auginti jaunuosius specialistus, o ne varyti juos lauk iš Lietuvos.