Šie vaikai gal net išvengia vadinamojo „vasaros čiuožyklos“ (tai reiškinys, kai moksleiviai per vasaros atostogas praranda dalį akademinių įgūdžių, pavyzdžiui, skaitymo, rašymo, skaičiavimo) efekto.
Ir, žinoma, taip, vaikų vasaros užimtumas yra problema, jei esi statistinis pilietis ir augindamas vaikus skaičiuoji pinigus nuo atlyginimo iki atlyginimo.
Panaršiau po internetinę erdvę. Štai, vienų organizatorių individualių užsiėmimų 10 akademinių valandų vasaros metu kainuoja nuo 135 iki 150 eurų. Kitų kainos svyruoja nuo 99 iki 479 eurų. Maža to, pandemija pakoregavo ir ankstesnius įkainius – dalies stovyklų kainos ūgtelėjo 10, kitos – 20-30 proc.
Pas vienus paslaugos teikėjus trijų dienų dienos stovykla kainuoja 99 eurus, o penkių – 115 ir daugiau. Penkių dienų stovykla su nakvyne, maitinimu prasideda nuo 240 eurų ir kyla priklausomai nuo vaikų amžiaus ir užsiėmimų įvairovės. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad taikomos nuolaidos, jei toje pačioje stovykloje yra sesė ar brolis.
Gaila, bet ši problema tikrai yra aktuali jau daugelį metų. Na, tarkime, tėvų atostogos, mokslo metų pailginimas kažkiek sutrumpina vaikų buvimo be priežiūros ar nekokybiško laisvalaikio laiką. Dar kažkas džiaugiasi turėdami močiutes ar senelius, kurie nusiteikę visą savo meilę ir dėmesį skirti anūkams. Bet tokių tikrai nėra daug.
O ką daryti tėvams, kurie augina ir rūpinasi vaikų priežiūra ir auklėjimu savarankiškai, ar tiesiog neturi šalia esančių pagalbininkų?
Socialdemokratų 2020 metų Seimo rinkimų programoje esame įsipareigoję skirti dvi nemokamo poilsio savaites kiekvienam vaikui. Įsipareigojimą dengiame konkrečiais veiksmais Seime – praėjusią savaitę Socialdemokratų partijos frakcija įregistravo Švietimo įstatymo pataisas: 7–16 metų vaikams iš valstybės biudžeto apmokėti kasmetines edukacines 5–7 dienų trukmės vasaros stovyklas.
Jei valdantiesiems iš tiesų rūpi vaikų užimtumas, jie tokią, kad ir opozicijos, idėją turėtų palaikyti. Gal pradėkime kurti Tūkstantmečio mokyklas nuo vasaros užimtumo organizavimo? Visiems. Ne tik turinčių pinigų, ne tik socialiai nepasiturinčių, bet ir didžiosios dalies Lietuvos šeimų, uždirbančių statistinį atlyginimą, vaikams.
Variantai galimi įvairūs: kompensacinis mechanizmas tiesiai stovyklų organizatoriams, nevyriausybinių organizacijų aktyvinimas per projektines ir savanoriškas veiklas, kuponai tėvams ir pan.
Nebūtinai kalbėkime apie stovyklas su nakvyne ir pilnu maitinimu. Juk esmė – veiklos. Neabejoju, kad tėvai mielai leistų vaikus į dienos stovyklas, kur vaikai pagal pomėgius sportuotų, žaistų, skaitytų, mokytųsi plaukti, žaisti tenisą, auginti daržoves.
Neabejoju, kad tėvai įdėtų ir užkandžių vaikams pietums, kad nereikėtų įpareigoti stovyklų organizatorius rūpintis ypatingu maitinimu. Nors pas mus maitinimo normos labai griežtos (priklauso net nuo užsiėmimų laiko), bet gal ir jas būtų galimybė peržiūrėti ir supaprastinti.
Visi suprantame, kad vaikų užimtumas vasarą duotų tik pliusų. Kokie jie? Pavyzdžiui:
1) vaikai prižiūrimi, turiningai leidžiantys vasarą, įgaunantys ne tik naujų patirčių, bet ir stiprinantys socialinius įgūdžius,
2) tėvai ramiai dirbantys, nes jų vaikai yra saugiose rankose ir puikiai leidžiantys laiką,
3) vasaros stovyklų organizavimas – puiki galimybė užsidirbti papildomai ir pedagogams, o jaunimui galimybė ne tik užsidirbti, bet ir įgauti darbo patirties, supratimo apie vaikų elgesio ypatumus ir sugebėjimus spręsti įvairias situacijas. Gal net paskatintų ateiti dirbti į mokyklą,
4) nevyriausybinės organizacijos turėtų puikią dirvą naujoms veikloms vystyti,
5) būtų skatinama savanorystė, skaičiuojamos savanoriško darbo valandos.
O kokie minusai? Nerandu jų. Na, nebent solidesnė eilutė biudžete. Bet čia ir vėl pliusas. Vaikams, tėvams, mokytojams ir stovyklų organizatoriams.